Lietuvos pajūryje - krevetės

Daugeliui gali atrodyti neįtikėtina, bet krevetės gyvena ir Baltijos jūroje. Šiuo metu Lietuvos pajūryje galima aptikti net dvi krevečių rūšis.

Spėjama, kad viena jų prieš keletą metų iš Atlanto vandenyno atkeliavo dėl pasaulinio klimato atšilimo.

Prie Lietuvos krantų mes galime sutikti dvi krevečių rūšis: vietinę smėlinę krevetę ir prieš maždaug dešimtmetį Baltijos jūroje apsigyvenusią mėlynžnyplę krevetę, - teigia Lietuvos gamtos fondas.

Suaugusios mėlynžnyplės krevetės gali gyventi skirtingo druskingumo vandenyje, beveik gėlame ir stipriai druskingame uždarų jūrų vandenyje, todėl jos pasaulyje randamos daug kur. Mėlynžnyples krevetes galima sutikti Atlanto vandenyne prie Europos ir Afrikos krantų, Viduržemio, Juodojoje jūrose, taip pat, padedant žmogui, jos buvo įkurdintos Kaspijos ir Aralo jūrose ir vakarinėje JAV pakrantėje. Ši egzotiškos išvaizdos krevetė prie Lietuvos krantų pirmą kartą pastebėta 2004 m. Kol kas sunku pasakyti ar jų daugės, nes nėra žinoma, ar jų lervučių vystymusi tinka mažai druskingas Baltijos jūros ties Lietuvos pakrante vanduo.

Vasarą mėlynžnyplės krevetės iš gilesnių ir druskingesnių vietų traukia į pakrantes, todėl šiltuoju metu laiku jų galima pamatyti ir paplūdimių sekliose vietose. Gausesnes sankaupas jos sudaro aplink vandenyje panirusius akmenis ar kitus dugno elementus, todėl dažnai jų galima sugauti Baltijos jūroje ties Karkle ir Nemirseta.

Dažnai svetimžemės rūšys ekosistemose sukelia negiamus pokyčius, todėl kol kas per anksti džiaugtis tuo, jog vietoj vienos krevetes dabar mūsų pakrantėje gyvena dvi.

Jūroje mėlynžnyplės krevetės maitinasi kitais mažais vėžiagyviais, dumbliais ar tiesiog negyva organika. Nors šios krevetės užauga ganėtinai nedidelės (patelės iki 6 cm, o patinėliai – 4 cm), daugelyje pietesnių kraštų jos yra naudojamos ir maistui. Mėlynžnyplės krevetės negyvena daugiau 2 metų, tačiau per vieną sezoną jos neršia kelis kartus.

Kol nėra žinoma, kaip sėkmingai šios krevetės veisiasi prie Lietuvos krantų, sunku prognozuoti, kokia jų ateitis, tačiau aišku viena, kad kiekviena nauja rūšis Baltijos jūroje daro poveikį vietinėms gyvūnų rūšims, kurį nustatyti ir įvertinti per tokį trumpą laiką labai sudėtinga. Dažnai svetimžemės rūšys ekosistemose sukelia negiamus pokyčius, todėl kol kas per anksti džiaugtis tuo, jog vietoj vienos krevetes dabar mūsų pakrantėje gyvena dvi.