Lito laidojimo planas – parengtas

Pagal nacionalinę pusę galima atpažinti monetą išleidusią šalį. Monetų nacionalinėse pusėse panaudoti kiekvienai šaliai būdingi elementai, aplink kuriuos apskritimu išdėstyta 12 ES žvaigždžių. Nors viena (nacionalinė) jų pusė ir kitokia, tačiau visos eurų monetos galioja visoje euro zonoje.
"Lietuvos išleistų eurų monetų viena pusė bus su Lietuvos valstybės herbo simboliu Vyčiu, kita – bendra visiems eurams. Pagal visuomenės nuomonės tyrimą, atliktą Lietuvos banko užsakymu, Vytį regėti euro monetose pageidavo didžioji dalis Lietuvos gyventojų", – teigė A.Jaramaitis.

2005 m. Lietuvos banko valdyba patvirtino vilniečio skulptoriaus Antano Žukausko sukurtus apyvartinių euro monetų nacionalinės pusės tris gipsinius modelius, besiskiriančius papildomais dizaino elementais žvaigždžių lauke.

Technologinius eurų monetų pavyzdžius su Vyčiu galima pamatyti Lietuvos banko pinigų muziejuje Vilniuje, o jų vaizdus – Lietuvos banko internetinėje svetainėje.

Monetas kaldins sostinėje

Nacionaliniame euro įvedimo plane siūloma nustatyti, kad išankstinis pirminis eurų monetų paskirstymas bankams turėtų prasidėti ne vėliau kaip trys mėnesiai iki euro įvedimo dienos, o išankstinis pirminis eurų banknotų paskirstymas bankams – ne vėliau kaip du mėnesiai iki euro įvedimo dienos.

Taigi iki nurodytų terminų Lietuvos bankai privalės turėti ir banknotų, ir monetų. Eurų monetas pasirengusi kaldinti Lietuvos monetų kalykla, įsikūrusi Vilniuje.

"Mūsų valstybei euro įvedimui reikalingų eurų banknotų Lietuvos bankas ketina skolintis iš Eurosistemos centrinių bankų. Centrinis bankas banknotus skolina be jokio užmokesčio, o įsivedančios eurą šalies centrinis bankas juos grąžina po kelerių metų, kai pats organizuos euro banknotų spausdinimą", – teigė A.Jaramaitis.

Tai yra įprasta praktika įsivedančiose eurą šalyse. Tačiau kiek Lietuvai kainuos banknotų spausdinimas, šiandien Lietuvos banko atstovai atsakyti negali.

Stabili nacionalinė valiuta

Sprendimas įsivesti eurą šalyje vertinamas nevienareikšmiškai. Vienas iš euroskeptikų argumentų, kad litas šiandien – stabili valiuta. Nes Lietuvoje galioja fiksuoto nacionalinės valiutos kurso režimas, jį įteisino 1994 m. priimtas Lito patikimumo įstatymas.

Jame nurodyta, kad Lietuvos banko į apyvartą išleisti litai privalo ne mažiau kaip 100 proc. būti padengti aukso ir konvertuojamosios valiutos atsargomis, arba, kitaip sakant, užsienio atsargomis. Šio reikalavimo griežtai ir laikomasi.

Lietuvos centrinis bankas į apyvartą išleidžia tiek litų, kiek komerciniai bankai jam parduoda bazinės valiutos – eurų. Litų kiekį apyvartoje lemia paklausa rinkoje.

Didžioji Lietuvos užsienio atsargų dalis yra eurais (apie 97 proc.), kitą dalį sudaro auksas (apie 5,8 t).

1940 m. vasarą, iki sovietų okupacijos, Lietuvos bankas penkiose užsienio valstybėse saugojo 9 593,4 kg aukso. Lietuvos auksą prieš Antrąjį pasaulinį karą saugojo, o atkūrus

Nepriklausomybę grąžino Prancūzija, Didžioji Britanija ir Tarptautinių atsiskaitymų bankas. Aukso kiekis nesikeičia.

1992 m. Švedijos vyriausybė už Lietuvos auksą, laikytą iki Antrojo pasaulinio karo Švedijos centriniame banke, grąžino 21,1 mln. Vokietijos markių. Visas JAV Federalinių rezervų sistemoje saugotas Lietuvos banko auksas po Antrojo pasaulinio karo buvo panaudotas nepriklausomos Lietuvos diplomatinės tarnybos emigracijoje veiklai finansuoti.

Vyriausybės nutarimas dėl euro įvedimo

Lito pakeitimas euru nepažeis sutarčių ir finansinių priemonių tęstinumo principo.

Euro įvedimas neturi pažeisti vartotojų ekonominių interesų. Bus imtasi visų priemonių, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo perskaičiuojant kainas, darbo užmokestį, pensijas, socialines išmokas ir kita. Tikslų ir teisingą perskaičiavimą į eurus užtikrina griežtos ir aiškios apvalinimo taisyklės.

Euro įvedimas negali būti pretekstas didinti mokesčius, rinkliavas, baudas ir kitas įmokas, šie dydžiai perskaičiuojami pagal aiškią aritmetinę apvalinimo taisyklę.

Vartotojai turi būti apsaugoti nuo galimų pažeidimų ir nusikalstamų veikų, susijusių su euro įvedimu. Visuomenė ir grynųjų pinigų tvarkytojai bus informuojami apie naujuosius pinigus, jų apsaugos ir atskyrimo požymius, bus vykdomi praktiniai mokymai siekiant išmokti atpažinti naująją valiutą.

Numatoma euro įvedimo Lietuvos Respublikoje diena – tam tikrų metų sausio 1-oji.

Šaltinis: "Valstybės žinios", Nacionalinis euro įvedimo planas, 2013 07 09.