Maiste – šiurpūs siurprizai

Parduotuvėje išsirinkti priedais nepersisunkusių maisto produktų – ypatinga užduotis. Etiketėse driekiasi ilgi įvairiausių dažiklių ir skonio stipriklių sąrašai. Žmones stulbina ir tai, jog greitai gendantys gaminiai jau apdorojami taip, kad juos galima išlaikyti net metus.

Kepenėlės sukėlė šleikštulį

Klaipėdietė Regina prekybos centre įsigijo Lietuvoje gamintų šaldytų viščiukų broilerių kepenėlių pakuotę. Jų kilogramas kainavo 6,49 lito. Už 700 g moteris sumokėjo 4 litus 78 centus.

Grįžusi namo, gerai apžiūrėjo smulkiu šriftu išspausdintą etiketę ir labai nustebo.

"Įsivaizduokite, pagaminimo data yra 2014 m. kovo 31-oji, o vartoti tinka iki 2015 m. kovo 31 dienos. Kepenėlės vartojimui tinka visus metus – tikri stebuklai. O baisiausia buvo, kai atplėšiau pakuotę ir tos kepenėlės atšilo. Jos buvo visiškai ištižusios, su žaliomis tulžies priemaišomis, net mano katė jų neėdė", – baisėjosi moteris.

Užrašas pakuotėje liudijo, kad tai – A klasės, greitai užšaldytas produktas, kurį reikia laikyti 18 laipsnių temperatūroje, o vartoti termiškai apdorojus.

Klaipėdietę apstulbino ne tik prasta kepenėlių kokybė, bet ir tai, kad tokiam produktui suteikiamas šitoks ilgas garantinis terminas.

Garantija – gamintojų privilegija

Regina kreipėsi į gamintojus ir išsakė savo pretenzijas. Šie labai apgailestavo dėl nekokybiško produkto ir labai prašė nemalonaus fakto neviešinti.

O štai garantiniai vienų metų terminai šaldytoms paukštienos kepenėlėms, pasirodo, yra normalus šio produkto saugojimo laikas.

"Šaldytai produkcijai gamintojai patys nustato garantinį laiką. Šitam dalykui nebėra jokių standartų. Jie atlieka laboratorinius tyrimus, žiūri kokybę ir pagal tai nustato realizacijos laiką", – teigė Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Jūratė Mačiulienė.

Ji pripažino, jog veterinarijos inspektoriai pastebi, kad kai kurie produktai neišlaiko garantinio realizacijos laiko, ypač konditerijos gaminiai.

Tada kreipiamasi į gamintoją, kad šis išsiaiškintų, kodėl gaminys sugedo anksčiau nei nurodo garantija.

"Dabar gamintojai naudoja modernias technologijas, pasirenka receptūrą, pakavimo priemones, kurios padeda išlaikyti tą produktą ilgesnį laiką. Paprastai produktai sugenda anksčiau numatyto laiko, kai pažeidžiamos laikymo sąlygos. Visos pakavimo priemonės leidžia prailginti realizavimo laiką", – pabrėžė J.Mačiulienė.

Arbata gali būti radioaktyvi

Gamintojai, siekdami prailginti produktų realizacijos laiką, naudoja ne tik apsaugines dujas, kurios esą yra saugios, bet ir jonizuojančiąją spinduliuotę.

Kitaip tariant, jei jos dozė bus viršyta, maisto produktas taps radioaktyvus. Taigi, jei pirkėjui nepasiseks, patiekalą jis pagardins radioaktyviais prieskoniais ar skanaus radioaktyvią arbatą.

Lietuvos įstatymai numato, kad mūsų šalyje galima prekiauti maistu, apdorojamu jonizuojančiąja spinduliuote, tačiau jis esą turi būti tinkamas žmonių mitybai.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklalapyje nurodoma, kad maistas gali būti apdorojamas jonizuojančiąja spinduliuote, jei tai pagrįsta technologiniu požiūriu, nekelia pavojaus sveikatai ir atliekama laikantis nustatytų sąlygų.

O didžiausia apšvitos dozė maistui gali būti suteikiama dalimis, tačiau neturi būti viršyta.

"Maisto produktų, apdorotų jonizuojančiąja spinduliuote, mūsų rinkoje mes kol kas neradome. Tikrai tikriname. Jonizuojančiąja spinduliuote paprastai gamintojai apdoroja sausus augalinės kilmės produktus – prieskonines žoleles ir arbatžoles, kad ilgiau išsilaikytų", – teigė J.Mačiulienė.

Tiek arbatžolės, tiek ir prieskoninės žolės yra apšvitinamos, kad būtų sunaikintos gedimą skatinančios bakterijos ar parazitai.

Yra patvirtintas trečiųjų šalių įmonių sąrašas, kurios naudoja tokią produktų apdorojimo metodiką.
Teigiama, jog griežtai uždrausta jonizuojančiąja spinduliuote apdoroti žuvų ar pieno produktus.

Prieš keletą metų vienoje ES šalyje buvo gauti maisto papildai, kurie jonizuojančiąja spinduliuote buvo paveikti per stipriai.

"Taip apdoroti produktai priklauso jautrių produktų grupei ir mes juos ypač išskiriame. Iš trečiųjų šalių importuojamos produkcijos priežiūra yra labai griežta. Mes ir rinkoje ieškome, ar kartais kokie nesaugūs produktai nepraslydo pro kontrolierius. Jeigu yra įtarimų, tie produktai tikrinami dar griežčiau", – pabrėžė J.Mačiulienė.

Visais atvejais, jei maisto produktai apdoroti jonizuojančiąja spinduliuote, tai specialiais ženklais turi būti nurodyta gaminio etiketėje.