Malonumų ištroškusiems užsieniečiams - Klaipėdos džiunglių pavojai

Neįpareigojančių pramogų su Klaipėdos merginomis ieškantys jūrininkai tampa vietos plėšikų aukomis. Tačiau iki šiol nė vienas toks atvejis neištirtas, nė vienas tyrimas nepradėtas, nes nukentėjusieji net nesugeba paaiškinti, kurioje miesto vietoje buvo užpulti.

Kitaip nei sovietmečiu

Per pusmetį būna mažiausiai keli atvejai, kai užsienio jūrininkai susivilioja lengvabūdiškais santykiais su vietos moterimis ir skaudžiai nusivilia.

Schema paprasta. Klaipėdos uoste prisišvartavus užsienio laivui, jūrininkai paprastai atranda laisvo laiko išlipti į krantą, pasidairyti po miestą, apsipirkti.

Neretai daugelis jų svajoja apie laisvą meilę, kurią kad ir Pietų Amerikos uostuose paprastai rasti – jokia problema.

Šiais laikais Klaipėdoje situacija kiek kitokia, nei buvo sovietmečiu. Tačiau šią nišą užpildė kito pobūdžio veikla.

Žinodami intymų poreikį, vietos nusikaltėliai imituoja šią veiklą, kuri baigiasi ne seksu, o apiplėšimu.

Vis dėlto atsiranda klaipėdiečių, kurie atvykėlius geranoriškai perspėja.

"Didžioji dalis užsienio jūrininkų pas mus atvyksta pirmą kartą. Mūsų centro darbuotojai su jais susitinka ir ne paslaptis, jog dažnai sulaukiame klausimų, kur rasti merginų. O dar opesnė problema yra pas mus veikianti nusikalstama gauja, kuri tokiais užsieniečiais naudojasi. Buvo atvejis, kai ant to kabliuko užkibo net laivo kapitonas", – pasakojo Jūrininkų centro vadovas Algirdas Grybas.

Puola lyg į pinkles

Išlipę į krantą užsieniečiai paprastai ateina į Jūrininkų centrą ("Seamen‘s club"), esantį Agluonos gatvėje. Ten turi galimybę nemokamai pasinaudoti internetu, skaityklos paslaugomis, pabendrauti.

Iš Jūrininkų centro atvykėliai traukia į prekybos centrus. Prie vieno jų ir tyko pavojai.

Ten jau lūkuriuoja merginos, kurios apsimeta prostitutėmis. Jos paprastai nuvilioja užsienietį į privatų butą, kuriame vietoje žadėtų malonumų jūrininką pasitinka vyrai, apsiginklavę peiliais, ir svečius nurengia iki apatinių.

"Jie verkdami grįžta į Jūrininkų centrą, mes iškviečiame policiją, surašomas protokolas, ir viskas, nes laivas turi išplaukti jau kitą dieną. Ir tokie atvejai yra ne vienas kitas", – teigė A.Grybas.
4 tūkst. dolerių, du pilni pirkinių krepšiai, auksinės grandinėlės, laikrodžiai, vertingesni rūbai, nešiojamasis kompiuteris. Tiek iš karto prarado turkas, patikėjęs, kad už keliasdešimt dolerių Klaipėdoje gali nusipirkti moterį.

Kinai, filipiniečiai, indoneziečiai, turkai, kroatai, kurie nenutuokia mūsų krašto gyventojų mentaliteto, lygina jį su Pietų Amerikos šalimis ir pakliūva į bėdą.

"Jie negali įsisąmoninti, kad čia vis dėlto yra Europa, mažas kraštas, ne Brazilija ir ne Venesuela, kur sekso industrija yra plačiai išvystyta. Mes visomis išgalėmis stengiame juos apsaugoti nuo tų nemalonumų, bet net po tokių paaiškinimų jie vis tiek papuola į tas pinkles", – tvirtino A.Grybas.

Tobulas modelis

Merginų tikslas – kad jūrininkai patikėtų, jog dėl intymių paslaugų suderėta. Tada užsienietis vežamas į butą, bendrabučio kambarį ar net į barą.

Po visko užsienietis net negali pasakyti, kur tai įvyko, nes nepažįstamas miestas jam tarsi labirintas.

"Bare buvo atvejis, kai prie jūrininko priėjo vietinis jaunuolis ir pradėjo kabinėtis, kodėl jis čia su jo mergina girtuokliauja. Viskas baigėsi apiplėšimu", – pasakojo vieno įvykio liudininkė.

"Kai iškviesdavome policiją ir jie kartu bandydavo rasti butą, kuriame įvyko nusikaltimas, viskas baigdavosi nesėkme, nes atvykėliai net neatsimindavo, kuriame aukšte buvo tas butas.

Jūrininkai būdavo sukrėsti ir šokiruoti. Jie aiškindavo, kad tuo metu svarbiausia jiems atrodė likti gyviems", – tvirtino A.Grybas.

Plėšikai paprastai iškviesdavo taksi ar duodavo 10 litų, kad svečias grįžtų į laivą. Ar taksistai nėra nusikaltėlių bendrininkai, irgi negalima įrodyti, nes jie teigė, kad gavo iškvietimą ir atvyko.

Rodo nuotraukas ir įspėja

"Mums pavyko jas nufotografuoti ir dabar tų merginų nuotraukas rodome kiekvienam atvykusiam jūrininkui, įspėdami, kad su jomis nesusidėtų. Nors kai kuriais atvejais jos net prisistato, kad yra Jūrininkų centro darbuotojos. Tai yra tikrai didelė problema", – teigė A.Grybas.

Identifikuoti tų moterų kol kas nepavyko. Tačiau kriminalinės policijos pareigūnai vieną jų vis dėlto atpažino. Tai – jiems gerai pažįstama narkomanė, narkomano sugyventinė, ne kartą įkliuvusi už smulkius nusikaltimus.

Antroji – pareigūnams taip pat matyta, spėjama, romų tautybės. Tačiau pareigūnai jos atpažinti negalėjo.

Paradoksalu, bet policijoje šių moterų nusikaltimai prieš jūrininkus neužfiksuoti. Todėl viešai jų nuotraukų skelbti negalima.

"Paskutinis atvejis buvo, kai nukentėjo turkas. Jis labai prastai kalbėjo angliškai, kaip ir policininkai. Taigi nieko išsiaiškinti nepavyko. Be to, žmogus net nerašė pareiškimo, kitu atveju Klaipėdoje būtų užtrukęs, kol vyks tyrimas", – pasakojo Jūrininkų centro darbuotoja.

Žino, kada atplaukia laivai

Pareigūnams apiplėšimo siužetas pažįstamas. Tokių dalykų nutikdavo ne tik jūrininkams, bet ir kitų profesijų atstovams, neretai taip pat užsieniečiams.
Taigi policija gauna iškvietimą, tačiau tuo viskas ir pasibaigia.

Anot Klaipėdos apskrities policijos komisariato atstovo spaudai Albino Strumylos, suvestinėje tokių įrašų nėra buvę, nes ikiteisminiai tyrimai nepradėti.
Vis dėlto užpuolimas su peiliais ir apiplėšimas – rimtas nusikaltimas, už kurį taikomos labai rimtos sankcijos.

Informacija apie užsienio laivų atvykimą į Klaipėdos uostą yra viešai prieinama. Merginos puikiai žino, kada joms ruoštis "į trasą".

"Pats nuėjau pasidairyti, kur tos "medžiotojos" stovi. Pamačiau tokias nedidukes, apkūnias iki keturiasdešimties metų moteris, kurios šaudo akimis ir profesionaliu žvilgsniu susiranda auką.

Jos šviečia kaip žvakės, ypač kai atplaukia daugiau užsienio laivų", – pasakojo A.Grybas.

Klaipėdos uoste per metus atplaukia per 7 tūkst. laivų. Didžioji jų dalis – su užsienio valstybių vėliava.

Per mėnesį Jūrininkų centre apsilanko keli šimtai užsienio jūrininkų.

Komentaras
Petras Bekėža
Lietuvos jūrininkų sąjungos vadovas

Neigiamai žiūriu į tokius dalykus. Tai dar tarybinių laikų palikimas. Suprantama, jei jūrininkai pareiškimų nerašo, ištirti nusikaltimo neįmanoma. Tačiau pareigūnai turėtų vykdyti prevenciją. Pagal turimą informaciją, manau, galima sustabdyti tolesnę nusikalstamą veiklą. Čia veikia principas: nėra aukos, nėra ir pagrindo tyrimui. Bet taip neturėtų būti. Atvykę jūrininkai nuo tokių apiplėšimų paprastai nėra finansiškai apdrausti. Nebent pavyktų atrasti jų daiktus ar pinigus. Tarptautiniuose jūrininkų asociacijų susitikimuose yra atkreipiamas dėmesys į pavojus, tykančius jūrininkų kai kuriuose pasaulio uostuose. Perspėjama, kur nevaikštinėti po vieną, nepasiduoti tokioms provokacijoms. Kol kas Klaipėda dar neįtraukta į tokių uostų sąrašą. Bet jei tų incidentų bus daugiau, reikės informuoti Tarptautinę transporto darbuotojų federaciją, Europos transporto darbuotojų federaciją, kad pas mus tokie atvejai kartojasi ir reikia apie tai įspėti atvykstančius jūrininkus.