Kuršių marios – gyvybės kelias

Vokietijos žydams Kuršių marios 1937-ųjų vasarą buvo tapusios vilties arterija. Šiuo vandens keliu pramoginiu laivu "Kuršių marės-Kurische Haff" nuo hitlerininkų teroro į Lietuvą spruko pirmieji lietuvių gelbėti pabėgėliai. Šiandien šis legendinis laivas jau neplaukioja, jis savo lemties tebelaukia prišvartuotas Neapolyje.

Pasai su raide "J"

Šiuo metu Italijos uoste Neapolyje rūdija beveik prieš 100 metų P.Lindenau laivų statykloje Klaipėdoje statytas laivas "Faraglione". Prieškariu jo pavadinimas buvo "Kuršių marės-Kurische Haff".

Istorikas ir diplomatas Alfonsas Eidintas savo monografijoje "Žydai, lietuviai ir holokaustas" atkreipė dėmesį, kad būtent šiuo laivu pirmieji Lietuvos ir lietuvių buvo išgelbėti žydai iš Vokietijos.

Žinomas lietuvių išeivijos žurnalistas Vladas Bakūnas 1937-aisiais dirbo Klaipėdos krašto gubernatūroje ir išdavinėjo vizas turistiniame laive "Kuršių marės-Kurische Haff", kuris plukdė turistus iš Vokietijos į Lietuvą.

Istorikas A.Eidintas rašė, jog valdininkas tarnybiniame pašte radęs Lietuvos vidaus reikalų ministerijos instrukciją, kad naujuose kai kurių vokiečių pasuose yra raidė "J", reiškianti jude – žydą. Jiems esą vizos nebeleidžiama išduoti.

Teigiama, kad iš karto nesuvokdamas reikalo esmės valdininkas iš pirmojo laivo reiso išsodino septynis žydų tautybės (tai liudijo jų rūbai ir barzdos) Vokietijos piliečius.

"V.Bakūnas, sugrįžęs į Klaipėdą, apie tai papasakojo ekonominių reikalų patarėjui dr. Martynui Anysui, pranešdamas, kad žydai, matyt, nori tik atvykti į Lietuvą ir nebegrįžti. Nauja Lietuvos instrukcija neduoti jiems vizų iš ekonominio taško yra gera, iš žmogiškojo – bloga", – savo knygoje tokį ano meto valdininkų pokalbį perdavė A.Eidintas.

Nežinomi Pasaulio teisuoliai

Šiandien, minint Lietuvos žydų genocido dieną, vertėtų prisiminti Klaipėdos krašto tuometį ekonominių reikalų patarėją dr. M.Anysą, veiklų žmogų, kuris, be kita ko, simpatizavo žydams.

Esą tik išgirdęs apie problemą, M.Anysas parašė atmintinę "J" pasų reikalu, kurią pasirašė krašto gubernatorius Jurgis Kubilius, ir pasiuntė ministrui pirmininkui Juozui Tūbeliui su grifu "slaptai, asmeniškai".

Kaip tvirtina istorikas A.Eidintas, jau po kelių dienų paskambinęs ministrų kabineto reikalų vedėjas V.Mašalaitis pranešė, kad "J" pasų savininkams išduoti įvažiavimo vizas draudimas atšauktas.

"Po poros dienų klaipėdiečiai gavo naują instrukciją raštu ir, pasak gubernatūros valdininko K.Stasiulio, vizų išdavimas vyko taip, kaip ir seniau. Žydai buvo įsileidžiami be jokių apribojimų, ilgiausiai Lietuvos valdininkų grandinei puikiausiai žinant, kad iš Lietuvos jie niekuomet nesugrįš ir nenorės sugrįžti į Vokietiją", – rašė V.Bakūnas
jau po karo Čikagoje leidžiamame lietuviškame laikraštyje "Naujienos".

Neabejotina, tai buvo pirmieji atvejai, kai lietuviai nuo pražūties gelbėjo žydus. Tačiau kol kas šie žmonės nėra įtraukti į Pasaulio teisuolių sąrašą, jie liko nežinomi ir deramai nepagerbti. Nors darydami tą žygdarbį anais laikais jie negalvojo apie jokį atlygį ar išskirtinę pagarbą.
Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis prisiminė vieną telefono skambutį iš Čikagos šiuo klausimu.

"Maždaug prieš metus sulaukiau skambučio iš Čikagos. Man skambino ir klausė, ar mes ką nors žinome apie tuos klaipėdiečius, kurie dar prieškaryje gelbėjo žydus nuo hitlerininkų. Man vardijo pavardes. Tačiau nė viena jų nebuvo girdėta. Paprašiau, kad jie man parašytų laišką ir jame išdėstytų jiems žinomus faktus. Deja, to laiško taip ir nesulaukiau", – pasakojo F.Puzemskis.

Katastrofos nuojauta

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse bėgdami iš Vokietijos žydai negalėjo žinoti, koks košmaras laukia jų tautiečių visoje Europoje.

Vis dėlto pabėgėliai pačioje Klaipėdoje veikiausiai neužsiliko, nes jau 1938-ųjų pabaigoje vietos žydai masiškai išpardavinėjo savo verslus ir traukėsi gilyn į Rytus ar į Vakarus.

1938 m. gruodžio 31 d. "Lietuvos žinios" išspausdino žinutę "Klaipėdoje likviduojamos žydų firmos".
Straipsnelyje teigiama, kad "paskutinėmis savaitėmis pradėjo likviduotis daugelis žydų firmų, parduotuvių. Žydai parduoda savo firmas vokiečiams arba lietuviams, o patys išsikelia į Didžiąją Lietuvą".

"Nuo Naujųjų metų pradės likviduotis Komercijos ir kredito bankas Klaipėdoje, kurio direktoriumi yra p. Konikovas. Kiek anksčiau Aizikas Eilbergas pardavė savo lentpjūvę Žemės bankui. Didžiulė manufaktūros ir galanterijos firma J.Simon (Biržos g.) parduota firmai Hennig-Danzer. Paul Cohn (Biržos g.) savo galanterijos krautuvę pardavė Bublath'ui. Tokią pat Gurvičiaus krautuvę (Biržos g.) nupirko p. Armgardt, Karūnos drogerijos (Biržos g.) savininkas Klein savo firmą pardavė p. Lindenau", – permainas vardijo straipsnio autorius.

Toliau pateikiama informacija, kad kitos drogerijos (Artker) savininkas Eidelsohn (Laukininkų g.) savo firmą pardavė p. Rasch. Didžiulės manufaktūros krautuvės savininkas A.Salzberg (Laukininkų g.) savo krautuvę likviduoja ir iš Klaipėdos išsikelia.

"Salamander" firmos batų krautuvės savininkas Jundler (Laukininkų g.) pardavė savo firmą p. Jankovsky. Kiną "Capitol'' iš p. Schles atpirko p. Jurgis Gudelis. Pirklys Jokūbas Buršteinas likvidavo Turgaus gatvėje savo kailių prekybą. Kiek anksčiau Berelsonas pardavė radijo reikmenų krautuvę Kukulakiui.

"Baltijos kaučiuko gamybos" savininkai Katin ir Bielsky savo firmą likvidavo. Laikrodžių firmos savininkas Elijaševičius (Liepojos g.) taip pat savo firmą likvidavo ir išsikėlė į Kauną. "Auksinio erelio" vaistinės savininkas Vidokler savo vaistinę pardavė p. Gugath. Urminės manufaktūros prekių firmos savininkas Arthur Saš savo firmą perkėlė į Kauną. Į užsienį pabėgusio žydo Joseph Itzigsohno dėžių fabrikui paskelbtas konkursas.

"Kavinės "Mocca Stuben" savininkė p. Grosfeldienė savo kavinę pardavė p. Killeit. Feinbergai ruošiasi parduoti gavo didžiulį tekstilės fabriką. Yra ir daugiau įvairių firmų bei įmonių pardavimų, tačiau sunku juos čia visus išvardinti. Kartu, žinoma, keičiasi ir daugelio nekilnojamojo turto (namų) savininkai. Po Naujųjų metų paaiškės dar didelis skaičius įvairių firmų pardavimų ir likvidavimų", – rašė "Lietuvos žinios".