Medikų žaidynėse – neįkainojama patirtis

  • Teksto dydis:

Rugsėjo 21–22 d. Palangoje greitosios medicinos pagalbos ekipažų buvo daugiau nei kada nors yra matę palangiškiai, pajūryje vaitojo sužaloti žmonės, jų gelbėti skubėjo ne tik lietuviškai kalbantys medikai. Kurorte vyko vienuoliktosios Lietuvos greitosios medicinos pagalbos žaidynės.

Tarp nugalėtojų – ir klaipėdiečiai

Renginio metu varžėsi trisdešimt šeši greitosios medicinos pagalbos (GMP) ekipažai iš Lietuvos ir užsienio šalių. Per dvi žaidynių dienas komandoms teko pademonstruoti labai įvairius įgūdžius: gaivinti ištiktą staigios mirties ar užspringusį asmenį, įkalbėti atsisakyti savo minties savižudį ant Palangos tilto, teikti pagalbą sepsio ištiktam naujagimiui ar traumą patyrusiam vaikui.

Šių metų Lietuvos greitosios medicinos pagalbos žaidynėse didžiųjų greitosios medicinos pagalbos įstaigų kategorijoje nugalėjo Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties komanda, kurią sudarė Virginija Šomkaitė, Jurgita Toliušienė ir Valdimaras Auksorius. Klaipėdiečiai žaidynėse laimėjo penktąjį kartą.

Mažųjų miestų kategorijoje pirmąją vietą užėmė Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus komanda, jau nugalėjusi prieš dvejus metus ir sėkmingai dalyvaujanti GMP varžybose užsienyje.

Svečių grupėje varžėsi penki ekipažai, tarp kurių stipriausi buvo Kazachstano atstovai iš Almatos greitosios medicinos pagalbos stoties.

„Pergales atneša atkaklus darbas, nuolatinis tobulėjimas ir kasdien kaupiama patirtis“, – tikino Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties skubiosios medicinos pagalbos slaugos specialistė Lina Končienė, atsakinga už darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.

Proga pasidalyti patirtimi

Žaidynių dalyviams teko atlikti šešias skirtingas užduotis. Dalis jų – reikalaujančios ne taip dažnai pasitaikančios situacijos, pavyzdžiui, dviejų savaičių naujagimio, kuriam prasideda sepsis, būklės stabilizavimas.

Medikai turėjo suteikti pagalbą traumą patyrusiam dviratininkui ir kėdutėje sėdėjusiam vaikui, kuriam buvo sužalotas stuburas.

Psichologinės pagalbos žinių ir nuoširdaus žmogiško rūpesčio pareikalavo savižudžio gelbėjimo užduotis. Ant Palangos tilto atbrailos stovintį ir nusižudyti ketinantį pacientą reikėjo profesionaliai įkalbėti pakeisti sprendimą, kartu nuraminant jo sutuoktinį ir pašalinius smalsuolius.

Greitą reakciją, ištvermę, fizinį pajėgumą ir darnaus darbo įgūdžius komandos demonstravo linksmojoje estafetėje, kurią parengė skubiosios medicinos gydytojai rezidentai.

Teisėjai, kurie yra tarptautinių organizacijų sertifikuoti instruktoriai, edukologai, rengdami užduotis siekė atkreipti dėmesį į įrodymais pagrįstas skubiosios medicinos naujienas, kartu priminti apie retesnes, bet praktikoje galinčias pasitaikyti būkles, kai taisyklingi pirmieji veiksmai glaudžiai susiję su sėkminga baigtimi. Kaip pabrėžė vyriausioji žaidynių teisėja Evelina Pukenytė, užduotys visada priartinamos prie aktualijų – dažniausiai pasitaikančių kvietimų priežasčių, Lietuvos ir pasaulio įvykių.

Primena karo traumas

Masinės nelaimės užduotyje komandos varžėsi teikdamos pagalbą aštuoniems imituoto sprogimo metu nukentėjusiems asmenims. Šeši jų buvo kritinės būklės – nudegę kvėpavimo takus, nutrauktomis galūnėmis, stipriai kraujuojantys.

Pasak Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytojo Nedo Jasinsko, kuris vasarą dirbo karo ligoninėje Mosule (Irakas), situacija pasaulyje keičiasi: civilių asmenų patiriami sužalojimai darosi panašūs į karo traumas.

Masinių susišaudymų, sprogimų Europoje ir JAV patirtis liudija, kad greitosios medicinos pagalbos tarnyba turi keisti savo įprastinę taktiką ir protokolus, kad pavyktų sumažinti aukų skaičių. Masinės nelaimės užduotis žaidynių dalyvius privertė pagalvoti ne tik apie turimus įgūdžius, bet ir priemones, reikalingas nekasdienių sužalojimų atveju.

Mokymai – ne tik mokiniams

„Gaivinimo sėkmė priklauso nuo pačiomis pirmosiomis minutėmis suteiktos pagalbos kokybės, – teigė Lietuvos GMP įstaigų asociacijos valdybos pirmininkas Nerijus Mikelionis. – Todėl kvietėme Palangos gyventojus ir svečius stabtelėti, skirti laiko ir išmokti veiksmų, kurie gali praversti kritinėje situacijoje bei išgelbėti šalia esančiojo gyvybę.“

Pasak N.Mikelionio, Lietuvos greitosios medikai yra profesionalūs ir turi reikiamas priemones, bet pagalbos sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo nelaimės liudininkų veiksmų. Jis pabrėžė, kad įvykus staigiai mirčiai, kiekvieną minutę tikimybė išgelbėti žmogų sumažėja dešimčia procentų. Tad vadovaujant dispečeriui atliekamas pradinis gaivinimas, ankstyva defibriliacija įvykio vietoje turimu automatiniu išoriniu defibriliatoriumi gali padėti pakeisti negailestingą statistiką.

Pirmąją žaidynių dieną Palangos senojoje gimnazijoje, Vlado Jurgučio, Baltijos ir Šventosios pagrindinėse mokyklose, vyko pradinio gaivinimo mokymai. Juos mokiniams vedė praėjusiųjų metų žaidynių nugalėtojų – Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties – atstovai. Jūratės ir Kastyčio skvere dirbo instruktoriai, kurie kiekvieną norintįjį pamokė pirmosios pagalbos veiksmų.

Kasmet vykstančias žaidynes organizuoja Lietuvos GMP įstaigų asociacija, Lietuvos skubiosios medicinos draugija, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Ekstremaliosios medicinos katedra, Skubiosios medicinos klinika ir Krizių tyrimo centras.

Šių metų renginį globojo Palangos miesto savivaldybė. Už galimybę parengti išradingas užduotis organizatoriai dėkoja žaidynių rėmėjams: bendrovėms „Intermedix Lietuva“, „Commercial Transport Service“, „Hospitex Diagnostics Kaunas“, „Jugrita“, „Intersurgical“, „ALTAS komercinis transportas“ ir „Dekbera“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių