Melnragės seniūnija: naikinti ar tobulinti?

Klaipėdos miesto Tarybos komitetams jau pateiktas svarstyti sprendimo projektas dėl vienintelės iki šiol uostamiestyje veikiančios seniūnijos - Melnragės ir Girulių - panaikinimo. Pagrindiniu tokios iniciatyvos motyvu nurodomos vienos bendrovės, vertinusios Klaipėdos savivaldybės administracijos organizacinę struktūrą, išvados. Miestą valdanti dauguma mano, jog šio argumento pakanka arčiausiai žmonių esančiai valdžios institucijai sunaikinti, kita alternatyva - tobulinti jos veiklą - net nesvarstoma.

„Klaipėdos viešojoje erdvėje kol kas neteko girdėti ar skaityti jokios informacijos, kaip uostamiesčio valdžia rengiasi įgyvendinti Vietos savivaldos įstatymo nuostatas dėl valdžios decentralizavimo, kada ir kaip bus kuriamos seniūnaitijos, kada bus renkami bendruomenės interesams atstovausiantys seniūnaičiai. Čia, Lietuvos Vakaruose, regis, einama priešinga kryptimi nei daugumoje šalies savivaldybių“, - rašoma Seimo nario Evaldo Jurkevičiaus pranešime. 

Klaipėdos viršūnės nesidalija valdžios monopoliu

Liepos pradžioje Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, kuriame tenka dirbti, buvo pateiktos LR Vyriausybės kanceliarijos tyrimo išvados apie tai, kaip šalies savivaldybėse įgyvendinamos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos dėl seniūnaitijų suformavimo.

Paaiškėjo, jog 37 Lietuvos savivaldybės jau yra patvirtinusios gyvenamųjų vietovių ar jų dalių suskirstymą į seniūnaitijas. 16-oje iš šių savivaldybių jau yra įvykę seniūnaičių rinkimai arba jie bus surengti artimiausiu metu. Dar 21-oje savivaldybėje yra patvirtinti rinkimų grafikai ir bendruomenių išrinkti seniūnaičiai čia netolimoj ateityje pradės dirbti.

Deja, Klaipėdos miesto savivaldybės pažangiųjų sąraše nėra. Uostamiesčio savivaldybė įrašyta į sąrašą tų savivaldybių, kurios nevykdo Vietos savivaldos įstatymo 33 str. Tokių Lietuvoje esama 23. Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis rašte Seimo nariams pažymi, jog joms Vyriausybės atstovai apskrityse ne kartą teikė reikalavimus vykdyti įstatymo nuostatas, kai kurios savivaldybės į juos sureagavo ir ledai pajudėjo, bet ne Klaipėdoje.

Uostamiesčio valdžia, pasirodo, kreipėsi į Vyriausybės atstovą prašydama atidėti šio reikalavimo įgyvendinimo terminą, motyvuodama tuo, jog Seime yra įregistruotos Vietos savivaldos įstatymo pataisos ir nuostatos dėl seniūnaitijų galbūt keisis. Išvada peršasi pati: bendruomenės balsas Klaipėdą valdantiesiems nereikalingas, viršūnės nenori dalintis valdžios monopoliu. 

Sunaikinti ar tobulinti?

Naikininimui pasmerkta vienintelė Klaipėdos miesto Melnragės - Girulių seniūnija galbūt nėra pats geriausias arčiausiai žmogaus esančios vietos valdžios institucijos pavyzdys: seniūno žmonės nerinko, įstaiga neturi savarankiško biudžeto, jai pavestos antraeilės funkcijos.

„Tokią įstaigą  iš tiesų, lengva „nurašyti“, kaip neefektyvią ir bendruomenei nenaudingą, bet gal vardan demokratijos reikia eiti kitu keliu ir nenaikinti piliečių sąmonėje jau įsitvirtinusios institucijos, o stiprinti ją, suteikiant jai daugiau galių ir funkcijų, tuo pat metu mažinant valdininkiją Savivaldybėje, perkeliant Liepų gatvės „valdžią“ arčiau piliečių.  Galbūt Melnragės-Girulių seniūnijos teritorijoje galėtų atsirasti pirmosios seniūnaitijos? Būtent jose gimusios pilietinės iniciatyvos ateityje turėtų tapti visų šalies savivaldybių, taip pat ir Klaipėdos, veiklos pagrindu“, - teigia E.Jurkevičius.

Aiškinamajame Klaipėdos Tarybai teikiamo sprendimo projekto rašte nurodoma vienintelė neigiama Melnragės-Girulių seniūnijos panaikinimo pasekmė - teks atleisti dabartinius seniūnijos darbuotojus. O tai, kad pažeidžiamas vienas iš svarbiausių valstybės valdymo politikos principų - artinti valdžią prie žmogaus - dokumento teikėjai nepastebi. Neišgirstas uostamiestyje ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės raginimas, stiprinti valstybėje demokratiją, kurti ją nuo pamatų, įteisinant krašte tiesioginius seniūnų, merų rinkimus.