Dėl „Memelio miesto“ vėl laužomos ietys

  • Teksto dydis:

Klaipėdos cenetre esanti poindustrinė „Memelio miesto“ teritorija, pasikeitus jos savininkams, vėl atsidūrė diskusijų sūkuryje. Pasigirsta spekuliacijų, kad, atmetus ankstesnius ketinimus paversti šią miesto dalį patraukliu gyvenamuoju kvartalu, veiklos prioritetas vėl atiteks gamybai, o Klaipėdos puošmenos statusą jis įgis negreitai.

Klaipėdos cenetre esanti poindustrinė „Memelio miesto“ teritorija, pasikeitus jos savininkams, vėl atsidūrė diskusijų sūkuryje. Pasigirsta spekuliacijų, kad, atmetus ankstesnius ketinimus paversti šią miesto dalį patraukliu gyvenamuoju kvartalu, veiklos prioritetas vėl atiteks gamybai, o Klaipėdos puošmenos statusą jis įgis negreitai. Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas primena, kad tai prieštarautų ne tik Klaipėdos visuomenės lūkesčiams, bet ir teisinei bazei.

Istoriškai buvusi Klaipėdos senamiesčio dalimi, XIX–XX a. pirmojoje pusėje ši teritorija virto ir viešojo gyvenimo centru. Po 1945 m. ji, kaip ir Piliavietės teritorija, buvo paversta uždara laivų statykla. 2006 metais pastatų kompleksą įsigijo bendrovė „Memelio miestas“, kurios vardu teritorija tebėra vadinama. Tiesa, bendrovei nepavyko įgyvendinti planų uostamiesčio centre pastatyti naują gyvenamąjį kvartalą. „Memelio miestui“ priklausęs turtas šiemet buvo parduotas iš varžytynių, kurį įsigijo vieno Lietuvos banko nekilnojamojo turto valdymo bendrovė.

Pasikeitus pastatų savininkui, pakito ir patalpų nuomos sąlygos. Dėl šios priežasties šiemet jas paliko čia veikę meno kolektyvai, kuriems ankstesni šeimininkai taikė kainų lengvatas, uždaryta ir gamybos poreikiams perduota nuo 2010 metų gyvavusi kultūros renginių bei pramogų erdvė „Švyturio menų dokas“. Kultūrinės veiklos „Memelio mieste“ planuotos kaip laikinos, tačiau jų pabaiga turėjo sutapti su kol kas neįvykusia naujojo gyvenamojo kvartalo statybų pradžia.

Klaipėdiečiams gvildenant galimus šios teritorijos, kuri visuomenei tebėra uždara, vystymo scenarijus uosto ir miesto sąveikos šviesoje, uostamiesčio meras V.Grubliauskas primena, jog tolesnę erdvės raidą lemia teisinės aplinkybės bei jas palaikantis miesto interesas.

Anot mero, 2007-aisiais patvirtintame Klaipėdos bendrajame plane „Memelio miesto“ teritorija numatyta kaip konversinė, keičiant jos paskirtį iš sandėliavimo ir gamybos į visuomeninę, komercinę ir gyvenamąją. Vyriausybės nutarimu po metų sklypai išimti iš uosto ir teritorijos naudotoju vėl tapo Klaipėdos miesto savivaldybė, tad šiandieniniams savininkams priklauso tik teritorijoje esantys pastatai, bet ne žemė.

„Šis sklypas yra viena iš svarbiausių Klaipėdos centrinės dalies teritorijų, formuojančių miesto ir Lietuvos, kaip jūrinės šalies, identitetą. Jo reikšmė senamiesčio gaivinimo procese – išskirtinė, o miesto bendrojo plano nuostatos jo atžvilgiu nėra keičiamos. Miestas nepritaria gamybos bei krovos plėtrai erdvėje, kuri turi puikų potencialą kaip gyvenamoji bei rekreacinė ir atvertų klaipėdiečiams bei miesto svečiams priėjimą prie Kuršių marių. Šis procesas jau pradėtas - sutvarkytos Danės krantinės, bendrovė „Smiltynės perkėla“ Šiauriniame rage atidarė modernų keleivių terminalą, skirtą tik pėstiesiems. Turime žengti ir kitus ryžtingus tolimesnius žingsnius“ – teigė V. Grubliauskas.

Siekiant paspartinti konversijos procesą, norima plėtoti bendradarbiavimą su pastatų šeimininkais. „Esame pasiruošę teikti visokeriopą pagalbą investuotojams, numatantiems šioje miesto dalyje vystyti visuomeninę, komercinę ir gyvenamąją plėtrą, derinant „Memelio miesto“ teritorijos planavimo dokumentus minimaliais terminais bei taikant mokestines lengvatas“, – akcentavo Klaipėdos meras. Kita vertus, tiek miesto bendruoju planu, tiek miesto Tarybos sprendimais dėl mokestinės politikos Klaipėdos miesto savivaldybė yra pasiryžusi taikyti didesnius nekilnojamojo turto mokesčius miesto vizijos neatitinkančiai plėtrai.

„Įvairių sričių specialistai nesyk diskutavo dėl „Memelio miesto“ teritorijos vystymo galimybių. Skirtingos, bet argumentuotos nuomonės liudija, kad miestiečiai supranta šios miesto erdvės reikšmę ir regi jos galimybę tapti viena iš reprezentacinių Klaipėdos vietų. Esame suinteresuoti sudaryti visas sąlygas įgyvendinti šį tikslą“, – teigė V. Grubliauskas.
 



NAUJAUSI KOMENTARAI

Tam dievas

Tam dievas portretas
Nereikia varyti dėl dujų terminalo-tai buvo neišvengiamybė.Nemanau, kad meras ar jo aplinka džiaugsmingai linksėjo galva.Kaip būtų atrodę, jei klaipėdiečiai butų pasakę "ne" dujų terminalui!Dėl "Laivitės"-gal kiek ir uždelsta, bet ,vistik, aiškiai išreikšta pozicija.Ir už tai reikia tarti ačiū.O parašų idėja nebloga!

Kultūrininkas

  Kultūrininkas portretas
Siūlau organizuoti parašų rinkimą ir šį vienintelį uosto gabaliuką prie Kuršių Marių atiduoti miestelėnams ir atvykusiems svečiams pasigrožėti Danės upės ir Kuršių Marių krantinėmis.Nejaugi nebeliko mieste kam Kultūrinės senamiesčio zonos apginti.Redakcija organizuokite interviu su politikais kurie atsakingi už būsimą kultūrinę ateity. Kur jie?

Dievas

Dievas portretas
nepadės. Nebūkite naivūs. Tai tik viešieji ryšiai miestiečiams - štai koks aš principingas ir organizuotas. Na nejaugi meras su taryba negalėjo"užlaužti" bankininkų su tais pačiais mokesčiais, kad toliau meninkai galėtu nors taip krutėti ir šiokią tokią gyvybę laikinai palaikyti.Na neis menai į tą naują ir brangų menų fabriką - net iš čia pabėgo nes per brangu.Gentvilas su meru (iš mažosios) pirmieji "prakals" uostininkams šią teritoriją (po to ten gaus darbą) ir jokio galvos skausmo.Uostas gi investavo į krantines...Ne? ..O ar nors PYPT meras padarė kai mums ant galvos dujų terminalą palaimino. Liūdna, bet mero mes pasirodo neturime
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių