Meno galia – tėvų emocinei raiškai

Patrauklus būdas padėti

Praėjusią vasarą Sutrikusio vystymosi kūdikių namuose pradėti organizuoti tėvų savitarpio pagalbos dailės terapijos užsiėmimai tęsiasi ir šį rudenį. 10 grupinių dailės terapijos užsiėmimų buvo skirta Ankstyvosios reabilitacijos ir Paliatyviosios pagalbos skyrius lankančių vaikų tėvams.

Kaip paaiškino Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų medicinos psichologė A. Jurkuvienė, dailės terapijos programa sudaryta remiantis humanistine dailės terapija, akcentuojant kūrybos proceso reikšmę, saviraišką, spontaniškumą, kūrybiškumą, vedantį prie asmenybės unikalaus atsiskleidimo.

„Norėjosi rasti keliantį pasitikėjimą ir patrauklų būdą tėvams. Ne visi tėveliai yra pasiruošę psichoterapiniam pokalbiui. Dailės terapija priimtina tuo, kad kiekvienas gali atsiskleisti tiek, kiek pats pageidauja. Piešinyje galima išsilieti tiek, kiek pačiam norisi“, – pasakojo psichologė.

Užsiėmimai vyko uždaroje grupėje, pasitelkiant įvairias meno raiškos formas: piešimą, lipdymą, koliažą, teksto kūrimą. Darbas grupėje apėmė ne tik individualų piešimą, bet ir darbą porose, grupėje.

Svarbu rasti laiko sau

Pirmieji užsiėmimai vyko lauke, įstaigos kiemo pavėsinėje, gražios gamtos apsuptyje. Tad, kaip juokavo kai kurie tėvai, kartais nutikdavo ir taip: pieši, pieši, o pro šalį voverė liuoksi.

Medicinos psichologė prisiminė, kad iš pradžių dailės terapijoje tėvams sunkiausia buvo leisti skirti laiko sau. Jie visą dėmesį būna sukoncentravę į vaiką ir pamiršę savo poreikius. Tad nuo pirmųjų užsiėmimų psichologė tėvams akcentavo būtinybę pabūti su savimi, skirti laiko sau.

Pasak A. Jurkuvienės, apie tėvelių išgyventas akimirkas, suvokimus kalbėti nekorektiška, tačiau, kad dailės terapijos užsiėmimai yra įtraukiantys įrodo tęsiami individualūs užsiėmimai. Kaip sakė viena mama, lankiusi dailės terapijos grupę: „Pabandžius dailės terapiją, negali sustoti, vis norisi dar“.

„Smagu, kad vaikams atsidavusios ir neįtikėtinai kantriai prižiūrinčios savo mažuosius mamytės jau pabandė ir leido sau skirti laiko, nors ir porai valandų, pabuvimui su savimi“, – pasidžiaugė medicinos psichologė.

Pasigenda emocinės pagalbos tėvams

A. Jurkuvienė pripažįsta, kad pradžia nebuvo lengva ir gana sunkiai sekėsi prisikviesti tėvelius į dailės terapijos užsiėmimus. Tačiau specialistės tokia situacija nestebina.

Kitokius vaikus auginantys tėvai susiduria su daugybe sunkumų. Juos kamuoja socialinės, profesinės, finansinės ir, žinoma, psichoemocinės problemos, tokios kaip negatyvių emocijų išgyvenimas, krizinės situacijos, pasikeitusio gyvenimo ir vaiko priėmimo sunkumai.

„Su kitokio vaiko gimimu atsiradusių sunkumų priėmimas kiekvienoje šeimoje trunka skirtingai. Tai priklauso nuo pačių tėvų susitelkimo, jų sistemingų pastangų, siekiant įveikti iškilusius sunkumus bei palaikymo ir pagalbos iš išorinės aplinkos priėmimo. Išorinė pagalba kitokius vaikus auginantiems tėvams turėtų apimti du svarbiausius aspektus: informacijos, patarimų susijusių su iškilusiais vaikų raidos sunkumais pateikimu ir emociniu tėvų palaikymu“, – mano A. Jurkuvienė.

Pasak jos, įvairūs specialistai informaciją vaiko raidos klausimais tėvams teikia medicinos įstaigose, Ankstyvosios reabilitacijos skyriuose, sanatorijose. Tačiau emocinio tėvelių palaikymo, kaip rodo praktika, labai trūksta. Visa reabilitacija susikoncentravusi į pagalbą sergančiam vaikui, o emocinio tėvų stabilumo palaikymas dažniausiai lieka antrame plane, užmirštant, koks jis yra reikalingas.

Bendra patirtis suartina

„Tik emociškai stabilus žmogus geba adekvačiai suvokti save ir savo situaciją, ieškoti racionalių būdų, kaip ją išspręsti. Gebėjimas spręsti savo sunkumus, suteikia pasitikėjimą savimi, o tai susiję su vaiko saugumo jausmu šeimoje bei bendra šeimos gyvenimo kokybe“, – įsitikinusi psichologė.

Be to, emociniam palaikymui svarbus yra ne tik specialistų, artimiausių žmonių palaikymas, bet ir bendravimas su žmonėmis, išgyvenančiais panašias problemas, galimybė pasidalinti savo patirtimi, kartu išgyventi kylančius jausmus, juos atpažinti, išgyventi paramos jausmą, sužinoti kitų panašaus likimo žmonių jausmus ir mintis.

„Organizuojant visapusišką pagalbą tėvams, auginantiems kitokius vaikus svarbiais tampa du aspektai: bendraminčių paieška, su kuriais būtų galima pasidalinti turima patirtimi, nebijant likti nesuprastam, ir patraukli pagalbos forma, galinti nukreipti, padėti būnant kartu, susitvarkyti su iškilusiais sunkumais“, – įsitikinusi specialistė.

Pasak A. Jurkuvienės, tam gali pasitarnauti palaikomosios tėvų grupės ir dailės terapijos metodas, leidžiantis dirbti su emocines traumas patyrusiais žmonėmis.

Dailės terapijos privalumai stebimi visuose terapijos etapuose:

– Terapijos pradžioje žmogus jaučiasi saugesnis, nes nebūtina įvardinti verbaliai, to, kas dar nesuvokta ar ko nedrąsu išsakyti. Tačiau kartu dailė inicijuoja ir skatina žodinę komunikaciją.

– Meninė kūryba palengvina traumuojančių įvykių prisiminimą, pripažinimą, įsisąmoninimą ir reakciją į juos.

– Greitina terapijos procesą; pasąmoninius konfliktus ir vidinius išgyvenimus lengviau išreikšti vaizdiniais.

– Per spontanišką meninį kūrimą lengviau Išreiškiami jausmai, pajaučiamas palengvėjimas. Agresyvius jausmus galima išreikšti priimtinais būdais.

– Dailės terapija suteikia galimybę aptarti iškilusias aktualias temas, keisti mintis ir jausmus, kurie atrodo neįveikiami.

– Ji leidžia stiprinti tarpusavio supratimą, dalintis patirtimi, jausmais, mintimis, atskleisti stipriąsias asmenybės puses, skatina pasitikėjimą savimi.

– Leidžia interpretuoti ir diagnozuoti; piešimo turinys, stilius teikia daug informacijos.

„Kaip sakė žymus filosofas Sofoklis: „Laikas skirtas sau, atveria duris į viso pasaulio gilesnį pažinimą.‘‘ Raskime laiko sau, tai suteiks vidinę harmoniją, pasitikėjimą savimi, padės priimti ne visada tobulą aplinkinį pasaulį. O būdami harmonijoje su savimi gebėsime lengviau spręsti savo sunkumus, padėti savo artimiausiems žmonėms“, – įsitikinusi A. Jurkuvienė.