Meras: „Šiukšlių rinkliavos tvarka nesikeis“

Teismo sprendimas dėl vietinės rinkliavos teisėtumo Klaipėdoje buvo laukiamas visoje Lietuvoje. Nors dabar mieste veikiančia atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema buvo nepatenkinti aukšto rango valstybės politikai bei pareigūnai - Seimo nariai, Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje, pirmosios instancijos teismas atmetė visas jų pretenzijas.  
 
Skundų sumažėjo

Klaipėdos miesto savivaldybės specialistai įsitikinę, kad abejonės rinkliavos teisėtumu neturėjo ir neturi jokio pagrindo.

“Prieš metus telefonas netildavo nuo skambučių. Dabar nusiskundimų nepalyginamai mažiau. Po savaitgalių mūsų skyriaus specialistės negalėdavo dirbti, tik atsakinėdavo į gyventojų skambučius ir registruodavo, kur neišvežtos šiukšlės ar palikta netvarka prie konteinerių. Apie didžiąsias atliekas - senus baldus, buitinę techniką - net kalbėti nėra ką. Jeigu prieš metus seną laužą išveždavo iš kiemų kartą per pusmetį, tai po rinkliavos įvedimo miestas iškuoptas pavyzdingai”, - pokyčius vardijo Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.

Pasak jos, rinkliavos skaičiavimas pagal plotą yra naudingesnis daugumai klaipėdiečių. Specialistai apskaičiavo, kad esant dabartinei tvarkai, skaičiuojant rinkliavą pagal nekilnojamąjį turtą, vienam miesto gyventojui vidutiniškai  tenka  apie 75 litus vietinės rinkliavos. O jei būtų skaičiuojama pagal gyventojų skaičių - vienam žmogui tektų mokėti po 95 litus per metus.

“Nesuprantu, kodėl Seimo nariai ir Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje abejoja sistemos teisingumu, jei mokesčiai yra minimalūs, dauguma žmonių šia tvarka patenkinti, ir sistema išlaikoma. Kas yra tie nepatenkintieji, ir kiek jų yra, kad reikia per teismus reikalauti pakeisti Klaipėdoje veikiančią ir šios srities specialistų puikiai vertinamą atliekų tvarkymo sistemą? Tikrai nerandu atsakymų į šiuos klausimus”, - stebėjosi D.Berankienė.

Merai - už skaičiavimą pagal plotą

Atliekų tvarkymo klausimai aptarti ir prieš tris savaites vykusiame Lietuvos savivaldybių asociacijos susitikime. Ten dalyvavęs Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius pasakojo: “Su visų šalies miestų ir rajonų merais daug diskutavome dėl atliekų tvarkymo, rinkliavos principų, nes tik dalyje Lietuvos savivaldybių įvesta rinkliava, o daugumai dar reikės ją įsivesti. Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys kvietė jokiu būdu nekartoti klaidos, kokią padarė jie. Kad neskaičiuotume šio mokesčio pagal gyventojų skaičių. Šiauliuose pagal išankstinius duomenis buvo apie 140 tūkst. gyventojų.

Po metų, kai buvo įvesta rinkliava, deklaravusiųjų savo gyvenamąją vietą Šiauliuose liko 123 tūkst. Ar tie žmonės kur nors dingo? Ne, greičiausiai, jie tik pasislėpė nuo mokesčio. Jeigu atliekų mokesčiai būtų skaičiuojami pagal registruotą plotą, tai nuo mokesčio už atliekas niekas neišsisuktų. Tačiau mokesčiai Šiauliuose nesurenkami, o tai atsigręžė prieš pačius gyventojus - vežėjai už skolas mažina atliekų surinkimo apimtis, o kaina už paslaugas išaugo trečdaliu.

Tam, kad visa atliekų tvarkymo sistema funkcionuotų - ji turi būti išmintingai valdoma ir patikimai finansuojama. Klaipėdoje taip ir yra. Įsivaizduokite, jei Neringoje rinkliava būtų skaičiuojama pagal žmones - deklaravusių ten savo gyvenamąją vietą vos keli šimtai, o turinčių turtą ir poilsiaujančių - šimtai tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos ir net užsienio“, - rašo meras savivaldybės išplatintame pranešime.

Tvarka nesikeis

Druskininkų meras ir savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas taip pat visiems merams rekomendavo atliekų rinkliavą skaičiuoti pagal plotą. Alytaus apskritis yra įvedusi būtent tokią atliekų sistemos finansavimo metodiką, kuri pasiteisino.

„Keista, kad Alytuje Vyriausybės atstovas gina tokį atliekų tvarkymo modelį, o Klaipėdoje Vyriausybės atstovė eina į teismus ir bando trukdyti identiškai sistemai. Dar keisčiau, kad Seimo nariai, kurie kūrė ar balsavo už įstatymus, kurie inicijavo būtent tokios sistemos sukūrimą visoje Lietuvoje, dabar prieštarauja savo sprendimams, kišasi į savivaldos reikalus ir dar aiškina teismams, kaip jie negerai dirba. Mano nuomone, nereikia išradinėti dviračio.

Klaipėdoje atliekų tvarkymo sistema veikia patikimai ir mes jos nekeisime. Numatėme rinkliavos kompensacijas mažas pajamas gaunantiems asmenims, leidome nemokėti rinkliavos nenaudojamo ploto savininkams, pakoregavome atliekų susikaupimo normas. Bet kurią sistemą reikia tobulinti. Klaipėdos miesto savivaldybė tai ir daro. Ką darytume sugriovę dabartinę, Europos Sąjungos standartus atitinkančią atliekų tvarkymo sistemą? Grįžtume į 1992-1994 metus? O kam to reikia?” - retoriškai klausė Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius.