Metų pradžioje Klaipėdos regione – bankrotų bumas

Klaipėdos regione siaučia bankrotų šmėkla – per pirmąjį šių metų mėnesį iškelta dvigubai daugiau įmonių likvidavimu galinčių pasibaigti bylų nei pernai sausį. Paradoksalu, tačiau, anot ekspertų, tai yra ekonomikos atsigavimo ženklas.

Iniciatorė – „Sodra“

Klaipėdos apygardos teismas šiemet sausį iškėlė 23 bankroto bylas apskrityje veikiančioms įmonėms. Pernai per tą patį laikotarpį buvo iškelta 11 tokių bylų.

Klaipėdos mieste registruotoms bendrovėms šiemet sausį iškelta 12 bankroto bylų, kai pernai pirmąjį metų mėnesį jų buvo 7.

Bankrotų administratorės Virginijos Lukošienės šie skaičiai labai nenustebino, nes, anot jos, tai yra ilgo proceso pasekmė.

„Atsiskaitymai įmonėms jau seniai stringa, skolos krovėsi, krovėsi ir galiausiai viskas baigėsi iškeltomis bankroto bylomis. Yra daug tokių bendrovių, kurioms nereikėtų bankroto, jei atsiskaitytų skolininkai, jos tikrai galėtų gyventi. Tačiau mokesčius renkančios valstybinės institucijos nelaukia. Manau, didžiąją dalį šių bankrotų inicijavo būtent „Sodra“, su kuria apyvartinių lėšų neturinčios įmonės nepajėgia atsiskaityti“, – išaugusių bankrotų bylų priežastis vardijo V.Lukošienė.

Ji tvirtino, jog yra ir nemažai įmonių, kurios pačios kreipiasi į teismą, kad būtų pradėta bankroto procedūra – tai būdas išvengti asmeninės atsakomybės prieš kreditorius.

Prognozės – pesimistinės

„Akcinių bendrovių įstatyme, kuris taikomas ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, yra tokia norma, kad jei įmonės nuosavas kapitalas yra neigiamas, vadovas apie tai privalo informuoti akcininkus. Šie per tris mėnesius turi išspręsti problemą. Tačiau jei akcininkai nesutinka didinti kapitalo ar neturi iš ko, įmonės vadovas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo, nes priešingu atveju jis pats turės prisiimti atsakomybę prieš kreditorius“, – aiškino V.Lukošienė.

Jos žodžiais, teisminė praktika yra tokia, kad jei įmonės vadovas ar valdyba nesiima priemonių, kaip užkirsti kelią nemokumui ir kreditorinių reikalavimų didėjimui, tai skolos bus išieškomos būtent iš jų.

„Ši priemonė įmones drausmina, tačiau didina bankrotų skaičių ir rinkos tikrai nepagerina“, – konstatavo pašnekovė.

Ji nebuvo optimistiškai nusiteikusi ir spėjo, jog bankrotų skaičius Klaipėdos regione šiemet tikrai gali būti didesnis nei pernai. „Nors visi sako, kad rinka atsigauna, tačiau realybė juk yra kitokia. Mažėja užsakymų, viešųjų pirkimų, žmonių perkamoji galia, o dėl šių priežasčių mažėja ir bendrovių apyvartos. Tai ir lemia išaugusį bankrotų bylų skaičių“, – reziumavo V.Lukošienė.

Bankrutavo gėrimų pardavėjai

Klaipėdos teritorinė darbo birža šiemet iki vasario 14 dienos gavo 10 pranešimų apie bendrovių bankrotus. Tai beveik penktadalis visų pernai šioje įstaigoje gautų pranešimų. Praėjusiais metais jų buvo 55.

„Nors Klaipėdos apygardos teisme yra iškelta kur kas daugiau bankroto bylų, tačiau tai nereiškia, jog visais atvejais bus pradėtos bankroto procedūros. Gal kreditoriai inicijavo bankrotą, tačiau įmonės vadovas nesutinka. Mus pasiekia tik tie pranešimai, kai jau yra galutinis sprendimas dėl bankroto“, – paaiškino Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas.

Jis nesutiko su teiginiu, jog Klaipėdos regione metų pradžioje nusirito didelė bankrotų banga – esą tendencijos, kad daugėja bankrutuojančių bendrovių, nėra.

„Pernai per sausį ir vasarį gavome 16 pranešimų apie bankrutuojančias įmones. Šiemet kol kas gauta 10 pranešimų, bet iki mėnesio pabaigos jų bus šiek tiek daugiau. Akivaizdu, jog ypatingo svyravimo nėra. Tiesiog metų pradžioje bankrotų visada būna daugiau. Manau, tai susiję su buhalterinių metų pabaiga, po kurios įmonių vadovai nori susitvarkyti“, – svarstė M.Skritulskas.

Bendrovių, kurios Klaipėdos teritorinei darbo biržai pranešė apie savo bankrotą, spektras yra labai platus, todėl sunku išskirti verslo šaką, kurią vis dar labai veikia sunkmetis.

Tarp 10 apie savo bankrotą pranešusių įmonių dvi buvo tokios, kurių veikla – gėrimų pardavimas vartoti vietoje.

„Manau, tai susiję su alkoholio prekybos sugriežtinimu. Tikėtina, kad jas paveikė nuo metų pradžios pasikeitę teisės aktai“, – samprotavo Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius.

Problemos – prekybos sektoriuje

Šiemet apie savo bankrotą Darbo biržai pranešusios įmonės informavo, jog darbo neteks 24 žmonės.

Pernai dėl Klaipėdos apskrities įmonių bankrotų be darbo liko 318 žmonių.

„Visos bankrutavusios įmonės buvo smulkios. Pernai veiklą baigė tik dvi didesnės bendrovės. Dėl įmonės „Lokys“ bankroto darbo neteko 82 žmonės, įspėti apie atleidimą buvo ir 98 bankrutuojančio banko „Snoras“ Klaipėdos filialo darbuotojai“, – skaičius vardijo M.Skritulskas.

Nežymiai, bet galima išskirti, jog pernai Klaipėdos apskrityje daugiausia įmonių bankrutavo prekybos sektoriuje.

„Ekonomikos pakilimą lemia ne bankrotų skaičius, o darbo vietų kūrimas, nedarbo mažėjimas. Mes pastebime, jog mažėja dėl bankroto darbo netekusių žmonių skaičius, o ir nedarbas Klaipėdos apskrityje pernai mažėjo. Šie rodikliai rodo šiokį tokį ekonomikos atsigavimą“, – tvirtino M.Skritulskas.

Mokesčių sumokėjo daugiau

Nors Klaipėdoje pirmąjį šių metų mėnesį išaugo bankrotų bylų skaičius, gyventojų pajamų mokesčio surinkta net 2,4 mln. litų daugiau nei pernai sausį.

„Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vertinimu, gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimui įtakos iš dalies turėjo padidėjęs dirbančiųjų skaičius Klaipėdos mieste ir išaugęs, nors ir nežymiai, darbo užmokestis šalies mastu. Rezultatų tam davė mokesčių administratoriaus įgyvendinamos kompleksinės priemonės, taikomos mokesčių įstatymų pažeidimų (tarp jų – ir neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo vokeliuose) prevencijos tikslais bei siekiant, kad didėtų mokestinių prievolių vykdymo drausmė. Įmonės buvo prašomos paaiškinti abejotinus rodiklius, įspėtos ištaisyti neatitikimus. Tuo tikslu bendrauta su 1,8 tūkst. apskrities įmonių, o gerėjantys analizuojami įspėtų įmonių rezultatai pastebėti jau pernai rudenį“, – teigė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.

Dar viena priežastis, kodėl sausį Klaipėdoje surinkta daugiau gyventojų pajamų mokesčio nei pernai pirmąjį metų mėnesį, yra ta, jog 2011 metų gruodį deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio paskutinis mokėjimo terminas (2011 m. gruodžio 31 d.) sutapo su nedarbo diena, todėl 2011-ųjų gruodį deklaruoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio skirtumas buvo sumokėtas šiemet sausio pradžioje.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 2011-ųjų trečiąjį ketvirtį Klaipėdoje buvo 67,5 tūkst. dirbančiųjų (neskaičiuojant individualia veikla užsiimančių gyventojų). Šis skaičius yra 4,4 tūkst. didesnis nei ankstesnių metų tą patį laikotarpį.