Metų pradžioje Klaipėdos regione – bankrotų bumas

Klaipėdos regione siaučia bankrotų šmėkla – per pirmąjį šių metų mėnesį iškelta dvigubai daugiau įmonių likvidavimu galinčių pasibaigti bylų nei pernai sausį. Paradoksalu, tačiau, anot ekspertų, tai yra ekonomikos atsigavimo ženklas.

Iniciatorė – „Sodra“

Klaipėdos apygardos teismas šiemet sausį iškėlė 23 bankroto bylas apskrityje veikiančioms įmonėms. Pernai per tą patį laikotarpį buvo iškelta 11 tokių bylų.

Klaipėdos mieste registruotoms bendrovėms šiemet sausį iškelta 12 bankroto bylų, kai pernai pirmąjį metų mėnesį jų buvo 7.

Bankrotų administratorės Virginijos Lukošienės šie skaičiai labai nenustebino, nes, anot jos, tai yra ilgo proceso pasekmė.

„Atsiskaitymai įmonėms jau seniai stringa, skolos krovėsi, krovėsi ir galiausiai viskas baigėsi iškeltomis bankroto bylomis. Yra daug tokių bendrovių, kurioms nereikėtų bankroto, jei atsiskaitytų skolininkai, jos tikrai galėtų gyventi. Tačiau mokesčius renkančios valstybinės institucijos nelaukia. Manau, didžiąją dalį šių bankrotų inicijavo būtent „Sodra“, su kuria apyvartinių lėšų neturinčios įmonės nepajėgia atsiskaityti“, – išaugusių bankrotų bylų priežastis vardijo V.Lukošienė.

Ji tvirtino, jog yra ir nemažai įmonių, kurios pačios kreipiasi į teismą, kad būtų pradėta bankroto procedūra – tai būdas išvengti asmeninės atsakomybės prieš kreditorius.

Prognozės – pesimistinės

„Akcinių bendrovių įstatyme, kuris taikomas ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, yra tokia norma, kad jei įmonės nuosavas kapitalas yra neigiamas, vadovas apie tai privalo informuoti akcininkus. Šie per tris mėnesius turi išspręsti problemą. Tačiau jei akcininkai nesutinka didinti kapitalo ar neturi iš ko, įmonės vadovas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo, nes priešingu atveju jis pats turės prisiimti atsakomybę prieš kreditorius“, – aiškino V.Lukošienė.

Jos žodžiais, teisminė praktika yra tokia, kad jei įmonės vadovas ar valdyba nesiima priemonių, kaip užkirsti kelią nemokumui ir kreditorinių reikalavimų didėjimui, tai skolos bus išieškomos būtent iš jų.

„Ši priemonė įmones drausmina, tačiau didina bankrotų skaičių ir rinkos tikrai nepagerina“, – konstatavo pašnekovė.

Ji nebuvo optimistiškai nusiteikusi ir spėjo, jog bankrotų skaičius Klaipėdos regione šiemet tikrai gali būti didesnis nei pernai. „Nors visi sako, kad rinka atsigauna, tačiau realybė juk yra kitokia. Mažėja užsakymų, viešųjų pirkimų, žmonių perkamoji galia, o dėl šių priežasčių mažėja ir bendrovių apyvartos. Tai ir lemia išaugusį bankrotų bylų skaičių“, – reziumavo V.Lukošienė.

Bankrutavo gėrimų pardavėjai

Klaipėdos teritorinė darbo birža šiemet iki vasario 14 dienos gavo 10 pranešimų apie bendrovių bankrotus. Tai beveik penktadalis visų pernai šioje įstaigoje gautų pranešimų. Praėjusiais metais jų buvo 55.

„Nors Klaipėdos apygardos teisme yra iškelta kur kas daugiau bankroto bylų, tačiau tai nereiškia, jog visais atvejais bus pradėtos bankroto procedūros. Gal kreditoriai inicijavo bankrotą, tačiau įmonės vadovas nesutinka. Mus pasiekia tik tie pranešimai, kai jau yra galutinis sprendimas dėl bankroto“, – paaiškino Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas Skritulskas.

Jis nesutiko su teiginiu, jog Klaipėdos regione metų pradžioje nusirito didelė bankrotų banga – esą tendencijos, kad daugėja bankrutuojančių bendrovių, nėra.

„Pernai per sausį ir vasarį gavome 16 pranešimų apie bankrutuojančias įmones. Šiemet kol kas gauta 10 pranešimų, bet iki mėnesio pabaigos jų bus šiek tiek daugiau. Akivaizdu, jog ypatingo svyravimo nėra. Tiesiog metų pradžioje bankrotų visada būna daugiau. Manau, tai susiję su buhalterinių metų pabaiga, po kurios įmonių vadovai nori susitvarkyti“, – svarstė M.Skritulskas.

Bendrovių, kurios Klaipėdos teritorinei darbo biržai pranešė apie savo bankrotą, spektras yra labai platus, todėl sunku išskirti verslo šaką, kurią vis dar labai veikia sunkmetis.

Tarp 10 apie savo bankrotą pranešusių įmonių dvi buvo tokios, kurių veikla – gėrimų pardavimas vartoti vietoje.

„Manau, tai susiję su alkoholio prekybos sugriežtinimu. Tikėtina, kad jas paveikė nuo metų pradžios pasikeitę teisės aktai“, – samprotavo Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius.

Problemos – prekybos sektoriuje

Šiemet apie savo bankrotą Darbo biržai pranešusios įmonės informavo, jog darbo neteks 24 žmonės.

Pernai dėl Klaipėdos apskrities įmonių bankrotų be darbo liko 318 žmonių.

„Visos bankrutavusios įmonės buvo smulkios. Pernai veiklą baigė tik dvi didesnės bendrovės. Dėl įmonės „Lokys“ bankroto darbo neteko 82 žmonės, įspėti apie atleidimą buvo ir 98 bankrutuojančio banko „Snoras“ Klaipėdos filialo darbuotojai“, – skaičius vardijo M.Skritulskas.

Nežymiai, bet galima išskirti, jog pernai Klaipėdos apskrityje daugiausia įmonių bankrutavo prekybos sektoriuje.

„Ekonomikos pakilimą lemia ne bankrotų skaičius, o darbo vietų kūrimas, nedarbo mažėjimas. Mes pastebime, jog mažėja dėl bankroto darbo netekusių žmonių skaičius, o ir nedarbas Klaipėdos apskrityje pernai mažėjo. Šie rodikliai rodo šiokį tokį ekonomikos atsigavimą“, – tvirtino M.Skritulskas.

Mokesčių sumokėjo daugiau

Nors Klaipėdoje pirmąjį šių metų mėnesį išaugo bankrotų bylų skaičius, gyventojų pajamų mokesčio surinkta net 2,4 mln. litų daugiau nei pernai sausį.

„Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vertinimu, gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimui įtakos iš dalies turėjo padidėjęs dirbančiųjų skaičius Klaipėdos mieste ir išaugęs, nors ir nežymiai, darbo užmokestis šalies mastu. Rezultatų tam davė mokesčių administratoriaus įgyvendinamos kompleksinės priemonės, taikomos mokesčių įstatymų pažeidimų (tarp jų – ir neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo vokeliuose) prevencijos tikslais bei siekiant, kad didėtų mokestinių prievolių vykdymo drausmė. Įmonės buvo prašomos paaiškinti abejotinus rodiklius, įspėtos ištaisyti neatitikimus. Tuo tikslu bendrauta su 1,8 tūkst. apskrities įmonių, o gerėjantys analizuojami įspėtų įmonių rezultatai pastebėti jau pernai rudenį“, – teigė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.

Dar viena priežastis, kodėl sausį Klaipėdoje surinkta daugiau gyventojų pajamų mokesčio nei pernai pirmąjį metų mėnesį, yra ta, jog 2011 metų gruodį deklaruoto gyventojų pajamų mokesčio paskutinis mokėjimo terminas (2011 m. gruodžio 31 d.) sutapo su nedarbo diena, todėl 2011-ųjų gruodį deklaruoto ir sumokėto gyventojų pajamų mokesčio skirtumas buvo sumokėtas šiemet sausio pradžioje.

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 2011-ųjų trečiąjį ketvirtį Klaipėdoje buvo 67,5 tūkst. dirbančiųjų (neskaičiuojant individualia veikla užsiimančių gyventojų). Šis skaičius yra 4,4 tūkst. didesnis nei ankstesnių metų tą patį laikotarpį.

Komentaras

Gitanas Nausėda

Ekonomikos ekspertas

Pernai Lietuvos ūkis pagal pelningumą atrodė kur kas geriau nei 2010 metais, todėl reikėtų analizuoti priežastis, kas lėmė šiemet išaugusį bankrotų bylų skaičių, ar čia galima daryti kažkokius makroekonominius apibendrinimus. Gali būti, jog šiam faktui įtakos turėjo „Snoro“ bankrotas, nes Vakarų Lietuvos regione daug tokių įmonių buvo priklausomos nuo „Snoro“ žlugimo. Vis dėlto nemanau, jog bankrotų bylų Klaipėdos regione skaičius yra kažkoks atspindys mūsų ekonominių procesų. Kita vertus, visada pastebima, kad po ekonomikos atsigavimo, nors pelningumo rezultatai ir pradeda gerėti, padidėja diferenciacija tarp stiprių ir silpnų įmonių. Tos bendrovės, kurios išgyvena sunkmetį, pradeda kopti į kalną ir gana greitai sustiprėja, o tos, kurios buvo silpnesnės, pakeliui uždūsta. Tai yra normalus procesas, kuris pastebimas po kiekvieno sunkmečio – savotiškas įmonių atsijojimas. Realybė tokia – išgyvena stipriausi. Krizė yra savotiškas katalizatorius. Šiemet turėtų būti bendrovių rezultatų stabilizacija, o kai kuriose verslo šakose – net pablogėjimas. Tai pasakytina apie vidaus rinkos ir paslaugų sektorių ir ypač pirmąjį metų pusmetį. Matant tam tikrus neigiamus pokyčius, planai, kurie buvo kuriami praėjusiais metais, turi būti koreguojami, nes reikia susitaikyti su kuklesne plėtra. Praėjusiais metais Lietuvoje ekonomika augo 6 proc., o šiemet visos institucijos prognozuoja, jog augimas sieks 2-3 proc. Natūralu, kad esant lėtesniam augimui kai kurios verslo šakos gali patirti problemų. Ypač tos, kurios orientuotos į vidaus rinką.

Darbuotojai gavo pinigų

Bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojai, su kuriais neatsiskaito darbdaviai, turi teisę gauti išmokas iš valstybės Garantinio fondo. Šia teise naudojosi ir klaipėdiečiai.

Garantinio fondo lėšos, skirtos Klaipėdos apskrities bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams

Metai   Išnagrinėtų paraiškų skaičius  Darbuotojų, kuriems skirtos išmokos, skaičius           Skirta suma (tūkst. Lt)

2001    30        1369    1412,84

2002    58        1460    1990,94

2003    65        1956    2576,86

2004    79        1192    1734,49

2005    78        972      1403,52

2006    59        645      1046,89

2007    39        399      891,25

2008    45        506      1161,34

2009    49        844      2475,95

2010    147      2402    7563,64

2011    221      2799    7918,25

Bankrotų Klaipėdos regione statistika

Klaipėdos teritorinė darbo birža sulaukė pranešimų apie įmonių bankrotus ir atleidžiamus darbuotojus

Metai   Gauti pranešimai         Atleisti darbuotojai

2004    15        431

2005    15        306

2006    1          12

2007    9          146

2008    11        195

2009    37        1051

2010    57        345

2011    55        318

2012    10        24

 



Šiame straipsnyje: bankrotas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos vicemeras A. Šulcas: mitas, kad gyvename skurde
    Klaipėdos vicemeras A. Šulcas: mitas, kad gyvename skurde

    Klaipėdoje, kaip ir visoje šalyje, minima Juodojo kaspino ir Baltijos kelio diena. Trečiadienio vakarą būrelis patriotiškai nusiteikusių žmonių susirinko prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ ir kukliai paminėjo to meto įvy...

    9
  • Kelionės kaina – tarsi mįslė
    Kelionės kaina – tarsi mįslė

    Iš Klaipėdos į turistinę kelionę susiruošę žmonės kaskart patiria daugiau išlaidų negu tokį pat kelialapį įsigiję vilniečiai. Uostamiesčio gyventojams tenka pakloti bemaž 40 eurų dar ir už tai, kad būtų nuvežti į Kaun...

    1
  • Paplūdimio tualete nerado užrakto
    Paplūdimio tualete nerado užrakto

    Į konteinerinį tualetą, esantį Antrosios Melnragės paplūdimio prieigose arčiau mašinų stovėjimo aikštelės, užsukęs klaipėdietis nustėro. Durys buvo be rankenų, užsirakinti neįmanoma. ...

  • Daug žadanti nauja metų pradžia
    Daug žadanti nauja metų pradžia

    Šiuos mokslo metus Klaipėda pradės puse tūkstančio moksleivių daugiau nei pernai. Prognozuojama, kad jų daugės ir kitais metais. Iš viso šiais metais mokyklose laukiama beveik 20 tūkst. jaunųjų klaipėdiečių. ...

  • Atostogavo ir Klaipėdos miesto valdžia
    Atostogavo ir Klaipėdos miesto valdžia

    Baigiantis rugpjūčiui galimybe pailsėti pasinaudojo nemažai svarbių uostamiesčio valdžios atstovų. Tarp ką tik baigusių atostogauti – Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. Tiesa, atit...

  • Uniformos – skiriamasis mokyklos ženklas
    Uniformos – skiriamasis mokyklos ženklas

    Įvairiaspalviai švarkai, languoti sarafanai, megztukai ar liemenės tapo skiriamuoju kiekvienos ugdymo įstaigos ženklu. Ir šiandien jau vargiai beišgirstume pasipiktinimą, kam reikalingos tos uniformos mokyklose. Priešingai, mok...

    5
  • Ministras: Klaipėdos SGD terminalo potencialas dar neišnaudotas
    Ministras: Klaipėdos SGD terminalo potencialas dar neišnaudotas

    Šiandien energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno ir JAV kompanijos „Cheniere“ viceprezidento Frederiko Smits van Oyeno susitikime aptartos regioninės gamtinių dujų rinkos kūrimo aktualijos ir tolimesnio bendradarbiavimo perspektyvos. ...

    12
  • Prasidėjo Žardininkų aikštės remontas
    Prasidėjo Žardininkų aikštės remontas

    Atgimsta dar viena pietinės Klaipėdos dalies viešoji erdvė – jau beveik savaitę darbininkai pluša Žardininkų aikštėje. ...

    5
  • Dėl mašinos pajūryje – detektyvas
    Dėl mašinos pajūryje – detektyvas

    Antrosios Melnragės paplūdimio prieigoje esančioje aikštelėje jau antrą mėnesį stovi automobilis. Už transporto priemonės valytuvo užkištas kuokštas pranešimų apie nesumokėtą rinkliavą. Kodėl mašina tiek laiko ...

    22
  • Klaipėdos senamiestyje – „bomžų“ desantas
    Klaipėdos senamiestyje – „bomžų“ desantas

    Gyventojai griebiasi už galvos – Klaipėdos širdyje įsivyrauja dar neregėta anarchija. Vargetos diena po dienos toje pačioje vietoje geria ir tuštinasi, o išguiti veltėdžių nepavyksta net pareigūnams. ...

    27
Daugiau straipsnių