Miestui žadamas mėlynasis proveržis

Nepamiršta ir atsinaujinanti energija. Klaipėda sieks pirmauti šalyje pagal jų naudojimą ir gamybą. Jūrą, žemės gelmes ir biomasės išteklius ketinama naudoti tvariai.

"Miestas orientuojasi į aukštosios pridėtinės vertės technologijas. Tad atsiranda naujų galimybių ir universitetui. Visas pasaulis atsisuka į vandenį, vandenynus, kaip neišsemiamą energijos, biotechnologijų šaltinį. Klaipėda ir nori būti progresyvi, moderni, tad turime apie tai galvoti. Tačiau pažanga neįmanoma ir be socialinių, humanitarinių mokslų", – komentavo Klaipėdos universiteto rektorius Eimutis Juzeliūnas.

A.Vaitkus taip pat akcentavo, kad ateityje inovaciniai procesai bus ginklas, konkuruojant uostams tarpusavyje: "Šiandien uostas eina dideliu pažangos keliu, bet dirbti yra kur."

Greiti ir modernūs sprendimai

Trečia strategijos "Klaipėda 2030. Mėlynasis proveržis" kryptis – pažangios pramonės ekonomika. Numatyta vystyti "Pramonės 4.0" kompetencijų centrą. Dėmesys bus skiriamas aukštos pridėtinės vertės technologijoms, elektros, autonominių sistemų, robotų, robotikos įrangos gamybai, suskystintų gamtinių dujų technologijų pramonei. Norima, kad smulkios ir vidutinės įmonės kurtų automatizacijos sprendimus pramonei, logistikai, transportui.

Anot LEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus Eimanto Kiudulo, vienas šios strategijos pasiekimų, kad skirtingų sričių atstovai išmoko dirbti kartu.

"Tai viena svarbiausių pamokų. Vieni investicijų negalėtume pritraukti", – teigė vadovas.

E.Kiudulas pabrėžė, kad Klaipėda turi didelį potencialą ir reikia siekti konkuruoti ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, Skandinavijoje.

"Norint konkuruoti šiame vandenyne, reikia turėti savo kryptis, parodyti privalumus, kurie paskatintų čia esantį verslą neišsikelti, o plėstis, pritraukti naujų investicijų. Jei būsime greitesni nei konkurentai, orientuosimės į modernius sprendimus, turime šansų konkuruoti", – teigė vadovas.

Taip pat, anot E.Kiudulo, būtina sudaryti palankias sąlygas gyventi, kad žmonės čia norėtų atvykti, užtikrinti reikiamą vietų darželiuose skaičių, gerą miesto pasiekiamumą.

"Turėsime išlikti ir miestu be kamšačių, nes tai yra vertinama", – tvirtino vadovas.

Patriotizmas turi ribas

Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Viktoras Adomaitis akcentavo, kad ekonominis vienetas, kuris neturi vystymosi strategijos, yra pasmerktas perdegti.

"Mes, pramonininkai, esame prisitaikę prie dabartinių sąlygų, bet patriotizmas turi tam tikras ribas. Klaipėda dabar tikrai nėra geriausioje pozicijoje, kalbant apie vietas, kur geriausia investuoti. Visiems reikia stengtis, kad būtų sudarytos geresnės sąlygos investuoti. Kiek laiko kalbama apie giluminį uostą, tačiau sprendimo nėra. Tačiau einame teisingu keliu. Tikiu, kad 2030 m. neatpažinsime savo miesto", – komentavo prezidentas.

Strategijoje taip pat numatoma vystyti kūrybinę ir paslaugų ekonomiką. Žadama kurti paslaugų centrus informacinių technologijų, inžinerinės, technologinės funkcijos logistikos bei pramonės įmonėms. Taip pat vystyti kūrybinių industrijų klasterius, kur po vienu stogu įsikurtų menininkai, dizaineriai, programuotojai, teikti inovatyvius sprendimus Lietuvos ir užsienio verslui.

Bus skatinamas verslo, konferencinis turizmas, siekiama, kad Klaipėda taptų tarptautinių kongresų, konferencijų centru rytų Baltijos regione.

Numatoma, kad strategijos įgyvendinimo priemonių planas bus pristatytas pavasarį.