- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Įspėjimas: nors pastarasis gaisras Černobylio miškuose Lietuvos žmonių sveikatai jokios įtakos, regis, neturės, tačiau, pasak radiacinės saugos specialistų, 30 metų senumo atominės katastrofos palikimą pas mus „tebesaugo“ miškuose dygstantys grybai.
-
Mastai: bene didžiausias gaisras užkrėstuose Černobylio miškuose kilo pernai, kai liepsnos apėmė beveik 400 hektarų žaliųjų plotų netoli AE avarijos zonos.
Šią vasarą gausiai užderėję grybai masina grybautojus. Jų neatgraso net žinojimas, kad šios gamtos dovanos savyje geba kaupti radioaktyvias medžiagas, o jų valgymas sveikatos neprideda. Tai yra 30-ies metų senumo Černobylio atominės katastrofos palikimas. Šio fakto žmonės nepaiso net tada, kai radiacinė šmėkla vėl priminė apie save.
Nerimo skambučiai
Pastarąsias kelias dienas Radiacinės saugos centre netilo gyventojų skambučiai. Žmonės sunerimo dėl miško gaisro prie Černobylio AE.
Ar galima būti lauke? Ar galima degintis saulėkaitoje?
Ar pavojingi debesys, sumišę su radioaktyviais pelenais, dar nepasiekė Lietuvos? Galbūt reikėtų aklinai užsidaryti buto langus?
Gal siekiant apsisaugoti nuo apšvitos reikėtų vartoti jodą?
Tokių klausimų lavina užgriuvo radiacinės saugos specialistus.
Turimais duomenimis, netoli Černobylio, toje vietoje, kur palaidota atominę avariją likvidavusi technika, 15 ha teritorijoje užsidegė miškas.
Buvo pranešama, kad gaisrą gesina specializuotosios pajėgos ir kad "ten nuolat stebimi radiacinės būklės pokyčiai, tačiau radiacinio fono padidėjimo nenustatyta".
Pokyčių nenustatyta, nes ir taip ten radiacinis fonas gana aukštas.
Žmonės puikiai supranta, kad kiekvienas gaisras šioje vietoje tarsi nuo skersvėjo besidarinėjantys pragaro vartai, kai nebereikia net atominio karo.
Nerimą kėlė pranešimai, kad ugniagesių gelbėtojų darbus sunkino nepastovios krypties stiprus vėjas, dėl kurio didėjo tikimybė, jog užsidegs vis nauji miško plotai.
Tačiau netrukus Ukrainos valstybinė avarinių situacijų valdymo tarnyba informavo, kad, nepaisant sudėtingų oro sąlygų, kelias paras trukę gaisrai sėkmingai užgesinti.
Debesis aplenkė Lietuvą
Lietuvos gyventojų baimė natūrali, nes jie turi karčios patirties.
Po 1986 m. įvykusios Černobylio AE avarijos radioaktyviuoju ceziu (Cs-137) buvo užteršta 2,3 mln. hektarų teritorija ne tik Ukrainoje, Baltarusijoje, bet ir Lenkijoje, Latvijoje, Švedijoje, Vokietijoje, taip pat Lietuvoje.
Apie įvykusią nelaimę Sovietų Sąjungoje tada informacija nuo piliečių buvo slepiama kelias savaites. Ir tai turėjo bjaurių pasekmių žmonėms, taip pat ir mūsų šalies gyventojams.
Todėl dabar viešojoje erdvėje tik pasirodžius pranešimams apie staiga kilusius miško gaisrus Černobylio AE zonoje, jie puolė domėtis, kaip apsisaugoti nuo grėsmių.
Apie tai, kad Lietuvoje oro tarša neužfiksuota, o radiacinis fonas nepakitęs, netrukus paskelbė Aplinkos ministerija: "Radiacinio fono padidėjimas neužfiksuotas nei automatinėmis gama dozės galios stotimis, nei automatine aerozolių stotimi Vilniuje. Šios stotys fiksuoja realų radiacinio fono padidėjimą, kai privalu vertinti, ar nereikia imtis apsaugos priemonių. Kaimyninėse valstybėse radiacinio fono padidėjimo taip pat nematyti."
"Turime įsigiję specialias programas, todėl pačią pirmą gaisro dieną, remdamiesi meteorologinėmis sąlygomis, stebėjome, į kurią pusę slenka gaisro sukeltas debesis iš Černobylio AE zonos. Turime jo judėjimo schemą, kuri buvo fiksuojama kas valandą. Debesis nuplaukė į pietinę žemyno dalį, paskui pasidavė Rusijos link, į Uralo pusę, vėliau apsisuko ir vėl grįžo į pietus, bet Lietuvos nepasiekė", – teigė Radiacinės saugos centro vadovas Albinas Mastauskas.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, artimiausią savaitę Lietuvoje turėtų vyrauti šiaurės krypčių vėjas.
Todėl pavojaus, kad tarša iš Černobylio galėtų pasiekti Lietuvos teritoriją, tikimybė esą labai menka.
Situaciją gali stebėti patys
Radiacinės saugos centras suskubo nuraminti susirūpinusius gyventojus, kad net jei gaisro pelenai su radioaktyviosiomis dalelėmis (nedideliu kiekiu radioaktyviojo Cs-137) ir pasiektų Lietuvos teritoriją, pavojaus žmonių sveikatai esą nebūtų.
"Norime atkreipti dėmesį, kad nereikia vartoti jodo, nes pelenų sudėtyje negali būti radioaktyviojo jodo, o tik radioaktyviojo cezio pėdsakų. Jodo profilaktika taikoma tik tais atvejais, kai yra tikimybė, kad į aplinką gali pasklisti radioaktyviojo jodo. Tokios profilaktikos tikslas – blokuoti skydliaukę nuo galimo radioaktyviojo jodo įsisavinimo", – tikino A.Mastauskas.
Be to, Lietuvoje nuolat veikia Radiacinio monitoringo ir ankstyvojo perspėjimo sistema.
Šios sistemos stotys, išdėstytos visoje teritorijoje, matuoja gama dozės galią.
Duomenų kitimą gali stebėti bet kuris gyventojas Radiacinės saugos centro interneto svetainėje (aktyvi nuoroda "Radiacinis fonas Lietuvoje").
Teigiama, kad apie bet kokius radiacinio fono pakitimus Lietuvoje gyventojai bus informuojami papildomai.
Šiuo metu radiacinio fono pakitimų Lietuvoje nepastebėta.
Vakar rytą Klaipėdoje vidutinis gama dozės galios lygis siekė 0,066 µS/h, Kaune – 0,038 µS/h, Vilniuje – 0,044 µS/h, Latvijos pasienyje su Lietuva ties pajūriu – 0,1 µS/h, ties Sankt Peterburgu – 0,162 µS/h.
Natūralus radiacinis gamtinis fonas Lietuvoje paprastai būna nuo 0,1 iki 0,08 µS/h.
Tad po gaisro Černobylyje akivaizdžių pokyčių nematyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos jūrų muziejaus turo Aukštaitijoje startas – Utena
Lietuvos jūrų muziejus 45-ąjį sezoną pradeda įspūdingu projektu „Su jūra mes didesni“, kuris iki rudens jūrinės Lietuvos idėjas skleis labiausiai nuo Baltijos nutolusiame regione – Aukštaitijoje. ...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką1
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Jaunieji uostamiesčio ambasadoriai
Septintą kartą Klaipėdos turizmo informacijos centras organizavo „Jaunųjų gidų mokyklėlę“ arba užsiėmimų ciklą „Jaunasis Klaipėdos ambasadorius“, skirtą jaunesniųjų klasių vaikams. Kadangi šiemet mieste paskelbti...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai2
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...
-
Paskelbtas konkursas Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo pareigoms
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija dar kartą skelbia konkursą Paupių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovo (-ės) pareigoms. ...
-
Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui – ypatinga dovana
Dr. Saulius Bučas Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos lankytojų centrui įteikė ypatingą dovaną – maždaug 7 tūkst. metų senumo mezolito pabaigos kirvuką iš elnio rago. Mokslininkas rado jį parko teritorijoje, pajūrio ruo...
-
Kunigiškėse – įtarimai žiauriu elgesiu su gyvūnais: katinas krito taip lyg širdies smūgis ištiko3
Septyniolika kačių per savaitę – tiek skaičiuoja netekę Palangos Kunigiškių gyvenvietės žmonės ir įtaria, kad katės nunuodytos. Jeigu Kunigiškėse primėtyta žiurknuodžių – žmonės bijo ne tik dėl augintinių. ...
-
Klaipėdiečius kviečia į talką7
Šiemet Klaipėdą švarinti kviečiama paskutinį balandžio savaitgalį. ...
-
Lietuvos jūrų muziejuje prasideda 45-asis sezonas
Lietuvos jūrų muziejus pradeda 45-ąjį sezoną, dirbdamas ne tik savaitgaliais, o nuo trečiadienio iki sekmadienio. ...