- Radvilė Zinkevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dvylika metų klaipėdiečiai buvo nepagrįstai verčiami registruoti savo keturkojus augintinius ir už juos mokėti mokesčius. Jau šiandien savivaldybei bus siūloma atsisakyti rinkliavos už gyventojų laikomus gyvūnus.
Dvylika metų klaipėdiečiai buvo nepagrįstai verčiami registruoti savo keturkojus augintinius ir už juos mokėti mokesčius. Jau šiandien savivaldybei bus siūloma atsisakyti rinkliavos už gyventojų laikomus gyvūnus.
Per mėnesį – 5 litai
Nors savivaldybė ir gali įvesti rinkliavą už mieste laikomus gyvūnus, tačiau teismai jau įrodė, jog pagrindas, kuriuo ir yra organizuojama rinkliava, prieštarauja Lietuvos įstatymams.
Šiuo metu jokie teisės aktai nenumato, kad Lietuvoje privalu įregistruoti keturkojį gyvūną, tačiau gyventojai tai verčiami daryti.
Vos tik atlikęs katės ar šuns registravimo procedūrą gyventojas turi mokėti gyvūno laikymo daugiabutyje rinkliavą.
Uostamiestyje už katės laikymą renkamas trijų, o už šuns – penkių litų mėnesinis mokestis. Gyvūnų įregistravimas atitinkamai kainuoja dar penkis ir dešimt litų.
"Teismas pasisakė, kad registruoti ir ženklinti gyvūnus nėra savivaldybių kompetencija. Jeigu negalima žmogaus įpareigoti registruoti gyvūno, tada nebelieka pagrindo ir rinkti tą rinkliavą", – pastebėjo Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) vadovė Brigita Kymantaitė.
Prievolė – nuo 2016-ųjų
Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, jog sostinėje įvestas privalomas gyvūnų registracijos ir identifikacijos reikalavimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui.
Klaipėdos gyvūnų laikymo mieste taisyklėse ši prievolė taip aiškiai nepažymima, tačiau numatoma kituose dokumentuose.
Uostamiesčio savivaldybės interneto svetainėje pabrėžiama, kad vietinės rinkliavos netaikymas neatleidžia gyvūnų savininkų nuo prievolės registruoti bei identifikuoti gyvūnus.
O vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose Klaipėdos mieste nuostatuose pažymima, jog mokestis už gyvūnų registravimą – privaloma įmoka, kurią kiekvienas gyventojas, įsigijęs gyvūnus uostamiestyje, privalo sumokėti.
Taigi, vos tik įsigijęs gyvūną klaipėdietis privalo jį įregistruoti ir tolydžio ploninti piniginę.
Tačiau prievolė įregistruoti keturkojį Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatoma tik nuo 2016-ųjų.
Rinkliava – atgrasanti
Gyvūnų teisių gynėjai pastebėjo, jog savivaldybių renkamas mokestis neretą augintoją atgrasė nuo gyvūnų įregistravimo.
Tai, kad vis mažiau klaipėdiečių registruoja augintinius ir moka rinkliavą, patvirtino ir nuolat mažėjantis lėšų surinkimas.
"Gyventojai kasmet vis pasyvesni. Šiemet labai mažai surinkta", – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.
Pašnekovo teigimu, klaipėdiečiai yra nepakankamai atsakingi, todėl vengia registruoti gyvūnus ir mokėti už jų laikymą.
"Galbūt ir nebaudžiamumas prie to prisideda. Dabar iš inercijos renkame tą rinkliavą. Nuo 2016-ųjų viskas pasikeis", – prognozavo L.Dūda.
Rinkliava už gyvūnų laikymą uostamiestyje renkama nuo 2002-ųjų. Per visą šį laiką mieste registruoti 5 386 keturkojai.
Pernai registruotas 71 gyvūnas, o šiemet – 50 šunų ir nė vienos katės. Šiemet klaipėdiečiai savivaldybei už savo keturkojus draugus jau sumokėjo 8,5 tūkst. litų. Pernai rinkliavos suma siekė apie 19 tūkst., o 2012-aisiais – 20 tūkst. litų.
Išleidžia 180 tūkst. litų
Savivaldybės atstovai dievagojosi, jog kasmet iš gyventojų surenkamų tūkstančių miestui itin reikia, nes tai padeda iš dalies padengti gyvūnų gerovei užtikrinti reikalingas išlaidas.
"Savivaldybė iš savo pinigų dar daug skiria", – užtikrino L.Dūda.
Miesto ūkio departamento direktorius pasakojo, kad už gyvūnų įregistravimo ir laikymo rinkliavą yra nuolat prižiūrimos keturios uostamiesčio šunų vedžiojimo aikštelės, keičiami gyvūnų ekskrementams pritaikytų šiukšlių dėžių maišeliai.
Tokių šiukšlių dėžių šiuo metu uostamiestyje yra dvi dešimtys.
Valdininkams nemažos rinkliavos dalies prireikia ir benamių gyvūnų priežiūrai.
"Mes išleidžiame apie 180 tūkst. litų beglobių kačių ir gyvūnų priežiūrai, nes nemažai jų sugaunama kiekvieną mėnesį", – pastebėjo L.Dūda.
Tačiau, B.Kymantaitės teigimu, visos šios paslaugos yra nevertingos, nes gyvūnų ekskrementai pripažinti bioskaidžia atlieka, todėl specialių šiukšlių dėžių jiems nereikia.
Esą surinktas keturkojų "dovanėles" gyventojai gali išmesti į bendrus konteinerius.
"Aikštelių taip pat negalima įrengti didelių, kad šunys galėtų laisvai lakstyti. Visuomet bus tokių, kurie liks už aikštelės ribų. Reikėtų skirti vietų, kur būtų leidžiama šunis vedžioti be pavadėlių, ir jas atitinkamai pažymėti, kad ten neitų tie, kuriems tai nepriimtina. Tada nereikėtų manipuliuoti aikštelėmis ir jų aptarnavimu, kuris gali būti kur kas brangesnis nei pati aikštelė", – teigė LGTAO vadovė.
Ar esate mokėję mokestį už savo keturkojį augintinį?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas3
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės7
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...
-
Apleistas pastatas bus parduotas aukcione: matininkai pagaliau įveikė užduotį11
Istorija dvelkianti Puodžių gatvė turi savo bėdą – 13 numeriu pažymėtą pastatą. Daugelis klaipėdiečių prisimena, kad jame ilgą laiką veikė „Caritas“, vienoje jo dalyje varguoliai gaudavo rūbų, kitoje veikė pigiausia visoje K...
-
Švenčiant Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines – tradicinis bėgimas uostamiestyje14
Minint Lietuvos įstojimo į NATO 20-ąsias metines, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio Dragūnų batalionas pirmą kartą kviečia klaipėdiečius prisijungti prie tradicinio bėgimo, kuris vyks jau šį penktadienį, kovo 29-ąją. ...
-
Gamtinių reikalų – į Neringos skverą3
Neringos kvartale, prie daugiabučių namų, savaitgalį du neblaivūs asmenys demonstravo, kad neturi jokio gėdos jausmo. Viešoje vietoje jie praeivių ir nepilnamečių akivaizdoje atlikinėjo gamtinius reikalus. Vienas tai darė priešais vaik...
-
Kuprinė evakuacijai – pigiau nei siūlo verslas39
Karo bijantiems lietuviams verslininkai jau siūlo pirkti gerokai per šimtą eurų kainuojančią evakuacinę kuprinę. Joje esą yra visi reikalingi daiktai, kurių galėtų prireikti prasidėjus kariniams veiksmams. Tačiau daugelį šių daikt...
-
Klaipėdoje – dar viena erdvė jaunimui2
Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje atverta nauja Atvira jaunimo erdvė. Tilžės gatvėje įsikūrusiame bibliotekos padalinyje nuo šiol įrengta vieta, kur jaunuoliai galės praleisti laisvalaikį. Įkurtuves ...