Moksleiviai ieško būdų išsaugoti Baltijos jūrą

Pasirinko distopijos žanrą

Kovo mėnesio pradžioje – 1–23 d. Lietuvos jūrų muziejaus „Facebook“ paskyroje bus transliuojamas virtualus forumas, skirtas jaunimui. Šioje renginių serijoje muziejaus darbuotojai siekia įtraukti miesto moksleivius į svarbią diskusiją gamtosaugos tema.

Virtualūs susitikimai vyks darbo dienomis, kiekvienas jų truks pusvalandį. Bendra juos jungianti tema – tvarios ateities kūrimas.

Projekto organizatoriai perduoda šią užduotį į jaunimo rankas ir kaip atspirties tašką pasirinko Baltijos jūrą.

„Jaunimas, šiuo atveju – Lietuvos jūrų muziejaus savanoriai ir šešiolikos Klaipėdos miesto mokyklų moksleiviai – pats inicijavo temas, kuriomis norėtų diskutuoti. Patys dalyviai kuria ir ateities scenarijus, kurie turi sutilpti į 3–10 minučių trukmės vaizdo siužetus. Tie siužetai ir bus kiekvienos forumo dalies diskusijų objektas“, – pasakojo Lietuvos jūrų muziejaus Edukacijos ir lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Renata Treigienė.

Siekdami įtraukiančio bendradarbiavimo su jaunimu, organizatoriai pasirinko distopijos žanrą.

Nurodo pokyčių scenarijus

Žvelgdami į gamtosaugos problemas šiuo kampu, dalyviai galės kurti ateities scenarijus ir svarstyti, kokia Baltijos jūros ateitis arčiau distopijos ar realybės. Taip pat dalyviai skatinami atsakyti į klausimą: kur šioje istorijoje jie mato save?

„Šiandienos jaunimas – labai įdomus, veržlus, įtraukus. Jį domina viskas, kur leidžiama patiems veikti, kurti. Reikia tik išnaudoti jo potencialą ir kurti įtraukiančius ugdymo scenarijus“, – komentavo R.Treigienė.

Muziejaus tinklalapyje jau dabar galima susipažinti su distopiniais gyvūnais Ruoniu Padangarus, Menke Celofanus, Vėžliu Radioaktivaris Šviečianiidae, Ežiažuve Mikroplastus Krapštukedija ir kitais.

Šie veikėjai atkeliavo iš 2050-ųjų ir pasakoja, kas jiems nutiko bei kodėl.

Dėl neatsakingos žmonių veiklos nukentėję gyvūnai kreipiasi į šiandieninį jaunimą ir dėsto, ką mes galime pakeisti savo gyvenime norėdami išsaugoti gamtą.

Šioje iniciatyvoje su Lietuvos jūrų muziejumi bendradarbiauja šešiolika Klaipėdos mokyklų. Taip pat forume dalyvaus ir specialistai, žinomi asmenys bei Klaipėdos universiteto mokslininkai.

Vis dėlto pagrindiniai dalyviai – Klaipėdos jaunimo atstovai iš mokyklų ir Lietuvos jūrų muziejaus savanoriai.

Jaunimas kuria ateitį

Forumo organizatoriai skatina į ateitį žiūrėti atsakingai. Tam, kad tai užtikrintume, svarbu mokytis ir apgalvoti savo šiandienius sprendimus bei jų pasekmes.

„Tokiais renginiais norime suburti bendraminčių komandą ir jau nuo pirmojo susitikimo paskatinti ją veikti atsakingai. Visi kartu mes galime labiau susidraugauti su gamta“, – įsitikinusi R.Treigienė.

Organizatoriai mano, kad, sprendžiant gamtosaugos problemas, svarbu įtraukti asmenis, kurie gyvens šiuo metu formuojamoje ateities realybėje.

„Šiame projekte dalyvaujame visų pirma todėl, kad tikime jaunimu – jis mūsų rankos ir akys. Tad norėjome išnaudoti šią galimybę, pažinti juos, įsiklausyti į juos, perduoti savo patirtį ir ramiai jiems patikėti ateitį“, – tikino R.Treigienė.

Dėl to Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai siekia mokyti, kaip gyventi harmonijoje su mus supančia aplinka ir taip ją saugoti žmonijos bei planetos labui. Mokyklų forumo tikslas – plėsti šiomis temomis susidomėjusių jaunuolių ratą.

„Kas geriau: ar muziejuose pasakoti bei kurti legendas apie Baltijos jūros teikiamas dovanas, ar tiesiog mėgautis šiomis dovanomis? Čia ir slypi atsakymas. Šiuo projektu mes norime prisidėti, kad saugią, turtingą, švarią jūrą kaip dovaną kuo daugiau kartų galėtų perduoti viena kitai. Kad taip nutiktų, keistis reikia jau šiandien“, – teigė R.Treigienė.

Klaipėdiečiams jūra – artima ir brangi, o klimato kaitos problema – aktuali visiems esamiems ir būsimiems planetos gyventojams, todėl organizatoriai siekia įtraukti jaunimą į šią diskusiją ir aktyviai kartu ieškoti efektyviausių problemos sprendimo būdų.

„Mes, jauni žmonės, į savo rankas gauname pasaulį su daugybe ekologinių problemų, todėl turime ypač gerai suvokti jų svarbą ir kartu ieškoti būdų joms spręsti. Vandenyno gerovė yra visiškai susipynusi su žmonių gerove, tad jo problemos, tokios kaip tarša, turėtų būti mūsų visų prioritetas“, – padarė išvadą jaunimo forumo dalyvė Laura Stukonytė.