- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siekiant išsaugoti paplūdimius Lietuvos pajūryje, per artimiausius dešimtmečius gali tekti statyti pylimus ar net betonuoti krantus, sako mokslininkai.
Siekiant išsaugoti paplūdimius Lietuvos pajūryje, per artimiausius dešimtmečius gali tekti statyti pylimus ar net betonuoti krantus, sako mokslininkai.
Mokslininkų grupė penktadienį Vilniuje pristatė atliktą studiją, kurioje nagrinėtas vandens poveikis šalies pakrantei. Pasak studijos autorių, per artimiausius kelis dešimtmečius gali tekti keisti strategiją ir vietoje dabar taikomų vadinamųjų „minkštųjų priemonių“, t. y. stebėsenos ir prisitaikymo prie gamtos reiškinių, gali tekti imtis ir „kietųjų“ – statyti pylimus, bangolaužius, o kai kuriose vietose krantus netgi betonuoti.
„Mano manymu, kas gyvens iki 2050-ųjų, mes jau tada išvysime arba pylimus, kurie turėtų būti pradėti statyti, kaip Olandija pradėjo XVIII amžiaus pabaigoje ir dabar jie yra išauginti iki dvylikos metrų aukščio – olandai puikiausiai gyvena, nors yra žemiau jūros lygio. Arba reikės betonuoti pakrantes ir tokiu būdu gintis nuo jūros lygio“, – sakė studijos vadovas Algimantas Grigelis.
A. Grigelio teigimu, studijoje šie sprendimai dar nėra siūlomi, tačiau tam šalis turėtų ruoštis.
Pasak jo, prie pajūrio krantų erozijos itin reikšmingai prisideda uraganai – per beveik pusę amžiaus Lietuvos pajūris nukentėjo nuo penkių didžiausių tokių stichinių reiškinių. Profesorius pastebėjo, kad keturi jų kilo sausio mėnesį: pats didžiausias, bevardis uraganas pajūrį nusiaubė 1967-aisiais. Šalies pakrantė taip pat smarkiai nukentėjo 1999-aisiais, nuo uragano Anatolijaus, 2004-aisiais – nuo Ervino, 2007-aisiais – nuo Kirilo ir šį sausį – nuo Felikso.
Mokslininkai taip pat konstatuoja, kad nors pačių uraganų nedaugėja, ilgėja jų trukmė: anksčiau jie trukdavo 4–5 valandas, šiuo metu – ir kelias paras.
Geomorfologė Leonora Živilė Gelumbauskaitė tvirtino, kad Lietuva iki šiol neturi rizikos prevencijos strategijos, kuria būtų atsižvelgiama į Kioto protokolą (Jungtinių Tautų protokolą dėl klimato kaitos), nors kitos Baltijos šalys tokį dokumentą turi.
„Mokslininkai bandė prognozuoti, kas būtų, jei vandens lygis per šimtą metų kiltų dešimt, penkiasdešimt ir devyniasdešimt centimetrų. Antras buvo modelis, jei kiltų trisdešimt, šešiasdešimt ir šimtu (centimetrų). Praktiškai išeitų, kad Kuršių nerijos atkarpoje pliažai būtų užlieti ties Nida, o sausuminėje dalyje tai labiau grėstų Šventajai“, – sakė studijos bendraautorė.
Anot jos, pagrindinės priemonės, kurių valstybė turėtų imtis – rengti valstybinius rizikos prevencijos strategijos ir stebėjimo planus, atlikti detalius kranto zonos matavimus, detaliau įvertinti uostų veiklos įtaką, skirti visoms priemonėms daugiau lėšų.
Tuo metu Petras Zemlys atkreipė dėmesį, kad Lietuvos pakrantėje Baltijos jūros banguotumas yra pats didžiausias, o norint turėti, pavyzdžiui, Palangos paplūdimius, dėl natūraliai vykstančios erozijos būtina juos nuolat pildyti smėliu. Tačiau šios priemonės, anot jo, efektyvios tik trumpą laiką.
Šauriau Klaipėdos uosto esanti pirmoji Melnragė, anot jo, labiausiai veikiama Klaipėdos jūrų uosto vartų, kurie stabdo smėlio judėjimą, dėl to minėta teritorija yra nuolat išplaunama. Gelbėjant šią zoną nuo erozijos, studijos autorių nuomone, reikėtų imtis „kietųjų priemonių“. Tačiau P. Zemlio teigimu, bangolaužiai ar bunos čia jau nebegalėtų pradėti, tad reikėtų sutvirtinti krantus asfaltbetoniu.
„Reikėtų sutvirtinti tą krantą, galbūt užpilti smėliu, praplatinti ir padaryti, galbūt, aktyvios rekreacijos zona – kavines ir panašiai“, – sakė jis.
Studijos autoriai užsiminė, kad nepaisant Klaipėdos uosto įtakos krantams, siekiant uoste priimti sunkesnius ir didesnius laivus ateityje planuojama gilinti Kuršių marių farvaterį nuo šiuo metu esančio 14 metrų iki 17 metrų. Tai esą taip pat padidintų kai kurių teritorijų, ypač pirmosios Melnragės eroziją Klaipėdos mieste.
Studiją „Baltijos jūros krantų erozijos problemų analizė ir sprendimo būdai“ atliko Klaipėdos universiteto mokslininkai Lietuvos mokslų akademijos užsakymu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Artėjant Rusijos minimai Pergalės dienai – VSD įspėjimas
Artėjant gegužės 9-ajai, kai Rusija ir kai kurios kitos buvusios Sovietų Sąjungos šalys mini pergalę Antrajame pasauliniame kare, Lietuvos žvalgyba įspėja apie galimas provokacijas. ...
-
Šalies vadovai sveikina su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: ragina saugoti laisvą žodį
Antradienį minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina Lietuvos piliečius. ...
-
Klaipėdoje – nauja šventė „Žuvies dienos“5
Pirmą kartą uostamiestyje vyks trijų dienų renginys „Žuvies dienos“, pretenduojantis tapti nauja tradicija ir įgyti Klaipėdos vasaros sezono atidarymo statusą. Šventė vyks gegužės 17–19 dienomis, ja į uostamiestį bus sieki...
-
Apklausa: pusė gyventojų pateisina smurtą prieš moterį su psichosocialine negalia
Pusė gyventojų pateisina partnerio ar sutuoktinio smurtą prieš moterį su psichosocialine negalia, rodo antradienį paskelbtas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos užsakytas tyrimas. ...
-
V. Kudirkos premija skirta E. Jakilaičiui, V. Gedgaudo – E. Butrimui
Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Vinco Kudirkos vardo premija šiemet skirta televizijos žurnalistui Edmundui Jakilaičiui, o Vytauto Gedgaudo premijos laureatu tapo žurnalistas Eldoradas Butrimas, pra...
-
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nefiksuota bandymų neteisėtai patekti į šalį, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Istorijos žinių patikrinimu baigiasi vienuoliktų tarpinis žinių vertinimas
Antradienį istorijos žinių patikrinimu baigiasi pirmą kartą surengtas du mėnesius trukęs tarpinis vienuoliktų vertinimas. ...
-
Gegužės 7-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gegužės 7-oji, antradienis, 19 savaitė. ...
-
Vilniuje ir Kaune – komendanto valanda: ką verta žinoti?26
Vilniuje ir Kaune antradienį bus paskelbta komendanto valanda. Sostinėje – Viršuliškių ir Aukštųjų Panerių teritorijoje, Kaune – Palemono rajone. Kariai čia treniruosis kaip iš taikos pereiti į karo metą. Gyvent...
-
Ministerija buria darbo grupę moksleivių tarpiniams patikrinimams tobulinti
Siekiant tobulinti valstybinių brandos egzaminų ir tarpinių patikrinimų sistemą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skelbia inicijuojanti konsultacinės darbo grupės sudarymą. ...