- Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mokslininkai, parengę studiją apie Baltijos jūros krantų erozijos problemas, pabrėžia, kad uraganų poveikį jaučia ir uostamiesčio gyventojai, ir jūros uostas. Nors, pasak mokslininkų, uraganų nedaugėja, tačiau jie trunka vis ilgiau, todėl reikia pasirengti, kad poveikis taptų kuo mažesnis.
Paskutinė audra, nusiaubusi Baltijos jūros pakrantę, praūžė prieš beveik mėnesį. Uraganinis vėjas „Feliksas“ krantų nepagailėjo – nuniokoti takai, atsivėrė skardžiai. Žala siekia šimtus tūkstančių eurų.
Mokslininkai sako, kad tai ne pati galingiausia audra per pastaruosius dešimtmečius. 1967-aisiais taip pat sausį praūžęs dar bevardis uraganinis vėjas buvo smogęs galingiau. Pasak mokslininkų, gamtos reiškiniai nevaldomi žmogaus, juos reikia stebėti ir žinoti, ką daryti, kad poveikis būtų mažesnis.
Studijos apie krantų eroziją vadovas pateikia Portugalijos pavyzdį, nors ten puikiai veikiantį metodą Lietuvos mokslininkai mūsų pakrantėms siūlė dar prieš kelerius metus.
„Ten, kur yra pastatytos kavinės, persirengimo kambariai, verslininkai maždaug du metrus aukščiau vandens lygio įrengė geotekstilės užtvanką, tai yra 200 metrų geotekstilės (labai stiprios medžiagos) maišas, į kurį per tam tikras angas yra pripumpuojamas smėlis ir jis tame paplūdimy guli“, – sako Lietuvos mokslų akademijos narys prof. Algimantas Grigelis.
Uraganiniai vėjai prie mūsų krantų siaučia kas kelerius metus. Todėl ir Lietuvos specialistai jau atrado būdų, kaip nors pagelbėti paplūdimiams.
„Jeigu norime turėti Palangos pliažus, turime juos nuolat maitinti smėliu. Tai reikalauja investicijų“, – sako vienas iš studijos rengėjų dr. Petras Zemlys.
Stichija nėra tokia romantiška, kaip gal atrodo iš pirmo žvilgsnio, teigia Klaipėdos universiteto profesorė. Nuo jos labiausiai kenčia gamta.
„Paprasčiausiai patarimas būtų rečiau lipti į kopas, nes vis dėl to turizmas ir pats žmogus gali padaryti labai daug, neardyti tų lentgalių, nenešioti šakų“, – pataria Klaipėdos universiteto Geofizinių mokslų katedros profesorė Inga Dailidienė.
Šiemet krantams tvarkyti numatyta apie 75 tūkstančius eurų. Tačiau jų neužteks net audros padariniams pašalinti. Aplinkos ministras yra sakęs, kad galima naudoti europinių pinigų. Tikimasi, kad apie 6 milijonų eurų turėtų užtekti Palangos, Kuršių nerijos, Klaipėdos paplūdimiams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus3
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?9
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas13
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?5
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus48
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...