Mokslininkai sunerimo dėl žuvininkystės ateities

  • Teksto dydis:

Tai, kas vyks žuvininkystės sektoriuje sukėlė nerimo Lietuvos mokslinėje bendruomenėje – manoma, kad prieita riba, už kurios toliau – šios sistemos sužlugdymas.

Tai, kas vyks žuvininkystės sektoriuje sukėlė nerimo Lietuvos mokslinėje bendruomenėje – manoma, kad prieita riba, už kurios toliau – šios sistemos sužlugdymas.

Žuvininkystės mokslų daktarai Egidijus Bukelskis, Vytautas Kesminas, Rimantas Repečka ir Šarūnas Toliušis kreipėsi į žemės ūkio ministrą Virgilijų Jukną ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Saulių Bucevičių.

Šie mokslininkai daugelį metų tyrinėjo Baltijos jūrą, žuvų populiacijas, teikdavo savo rekomendacijas priimant vieną ar kitą žvejybos Baltijos jūroje pakeitimą.

Mokslininkai prašo stabdyti žvejybos verslo monopolizavimą ir žlugdymą. Mokslininkų nerimas kilo dėl to, kad šiuo metu rengiami Žuvininkystės įstatymo pakeitimai. Vienu šio įstatymo straipsnių pakeitimų siekiama įteisinti teisę Baltijos jūroje žvejoti laivais iki 1,5 tūkst. kilovatų galingumo. Dabar šis apribojimas – iki 700 kilovatų.

Kodėl priiminėjamas toks pakeitimas, galima tik spėlioti, kurti "sąmokslo teorijas". Iš šiuo metu Baltijos jūroje žvejojančių 32 laivų, 30 atitinka dabartinius nustatytus galingumo reikalavimus iki 700 kilovatų. Tik du bendrovės bendrovės "Banginis" laivai juos viršija. Laivo "Mingė" galingumas yra 735 kilovatai, o laivo "Gilija" – net 1,4 tūkst. kilovatų.

"Skaitant numatomus įstatymo pakeitimus jaučiama, kad daromi pakeitimai bus naudingi tik vienai išskirtinei žvejybinei įmonei. Pagal bendrą praktiką tiek Žuvininkystės departamentas, tiek Žuvininkystės tarnyba turėtų dirbti žvejų bendruomenės labui ir ginti jų interesus", – kreipimesi rašė žuvininkystės mokslininkai.

Jie atkreipė dėmesį, kad išskirtinė Lietuvos ekonominė zona yra pripažinta kaip palyginti negili ir vertingų žuvų jauniklių atsiganymo vieta. Žvejojant dideliais ir galingais laivais, laimikiu taps žymiai didesni kiekiai mažų, nesubrendusių žuvų, o tai prieštarauja tausojančios žvejybos postulatams.

Žuvininkystės mokslininkai kelia klausimą: kas ir kaip sumanė tai, kad vienai įmonei būtų skiriama net 78 proc. kvotos? Jų nuomone, pagal visuotinai pripažintas normas vienai įmonei galėtų būti skiriama ne daugiau kaip 40 proc. nemokamai dalinamos valstybei skirtos kvotos.

Mokslininkai pastebėjo, jog Žuvininkystės įstatymo projektuose esą nurodyta, kad jie suderinti su mokslininkų rekomendacijomis. "Kada ir kokie mokslininkai davė tokias rekomendacijas?" – kelia klausimą žuvininkystės mokslų daktarai. Jie sakė nežinantys jokių mokslininkų, kurie Baltijos jūros Lietuvos vandenyse atliktų išsamius žuvininkystės tyrimus.

"Koks tikslas vykdyti įstatymų pakeitimus, jei jie netenkina bendrų žvejų bendruomenės interesų?" – klausė mokslininkai. Toks žuvininkystės valdininkų "pataikavimas" vienai bendrovei, jų nuomone, prasilenkia su sveiku protu.

"Manome, kad tokio pobūdžio konfliktai nekiltų, jei panašaus pobūdžio įstatymų keitimai būtų svarstomi mokslinėje taryboje ir po to derinami su žvejų bendruomene", – rašte siūlė mokslininkai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

zvejys

zvejys portretas
senai laikas jau buvo to imtis, tiesiog musu valstybe priesingai nei visos kaimynines salys zlugdo musu zvejus jei musu laivus su visom firmom perka estai kuriem valstybe dar skiria finansavima pletimuisi
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių