Muziejininkų išslaugyti ruoniukai grįš į jūrą

Pirmadienio vakarą, kai atlėgs saulės karštis, šeši ruoniukai paliks Lietuvos jūrų muziejų ir sugrįš į savo gimtuosius namus – Baltijos jūrą.

Tačiau muziejininkams nerimą kelia tai, kad šiemet pajūryje randama kaip niekada daug negyvų ruonių. Jų jau rasta vienuolika, kai paprastai per metus jų būdavo trys-keturi.

Muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas, pasitaręs su kolegomis iš Lenkijos, teigė, kad ruoniai Baltijoje šiemet žūsta greičiau ne nuo ligų, o nuo žmogaus veiklos.

„Jie paprasčiausiai įsipainioja ir miršta tinkluose, - sakė Arūnas Grušas. – Mokslininkai taip pat pastebi, kad sumažėjo pilkųjų Baltijos jūros ruonių populiacija Šiaurėje ir pagausėjo pietinėje Baltijoje. Kas turi įtakos ryškiems populiacijos pokyčiams šiandien dar pasakyti sunku.“

Ir šiemet pavasarį jūrų muziejus priglaudė ir išslaugė kaip niekad daug nusilpusių bei ligotų ruoniukų. Čia, be dviejų gimusių muziejuje, laikiną prieglobstį ir rūpestingą priežiūrą gavo net septyni Baltijos pilkieji ruoniai, atvežti iš jūros pakrančių. Kadangi muziejus neturi atskirų laukinių gyvūnų karantinavimo patalpų, šie mažyliai buvo gydomi viename iš administracijos pastato kabinetų, specialiai jiems įrengus vonias. Deja, su dviem iš jų– Smiltinuku ir Palangiuku teko atsisveikinti, nes jie neišgyveno.

Tačiau keturi reabilituoti ir du muziejuje gimę ruoniukai yra visiškai sveiki ir gali jau savarankiškai išgyventi jūroje. Tai Paspirtukas, Naglis, Preila ir Juodkrantė bei muziejaus augintiniai Junga ir Gikas.

Pasak Arūno Grušo, kuris gyvūnus prižiūri, gydo ir slaugo, vienas iš ruoniukų gavo Paspirtuko vardą, nes pajūryje, ties Birutės kalnu, žmonės jam nepagelbėjo, o paspyrė atgal į jūrą. Tad tos pačios dienos vakare šis gyvūnėlis buvo rastas Melnragėje ir atgabentas į muziejų. Jauniklis buvo dar net nenusišėręs, baltu švelniu kailiuku. Tai rodė, kad mažyliui tik 2–3 savaitės.

Itin daug ruoniukų muziejuje „užderėjo“ Velykų dienomis. Pirmąją Velykų dieną nuo Naglio kalno Palangoje atkeliavo Naglis, o antrąją – Preila. Garsioji  Juodkrantė, kuri vos per plauką liko gyva, nes buvo atvežta iš pajūrio visa mazutuota, buvo rasta kiek anksčiau.

Visi šių ruoniukų vardai, išskyrus Paspirtuką, yra kaip nuoroda į vietą, kurioje jie buvo rasti. Arūnas Grušas sakė, kad bene agresyviausia, vadinasi ir geriausiai prisitaikiusi išgyventi gamtoje, yra Preila. Jai buvo supūliavęs mažasis pirštukas, tad gelbstint visą letenėlę, tą pirštuką teko amputuoti. Preila išgyveno, bet patyrė skausmą ir dabar nieko prie savęs neprisileidžia.

Aplinkos ministerija šiemet Jūrų muziejui skyrė 20 tūkst. litų pajūryje rastų ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Tačiau šie pinigai tik dalinai sprendžia problemą. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės.

Iš viso muziejuje yra išslaugyti trylika ruoniukų, septyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas – padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje. Jūrų muziejus, siekdamas atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių populiaciją, nuo 1995 metų išleido 27 ruonius.


Šiame straipsnyje: ruoniai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Atskleidė kuršių ir žemaičių piliakalnių išskirtinumą
    Atskleidė kuršių ir žemaičių piliakalnių išskirtinumą

    Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atidaryta Sauliaus Gudo fotografijų paroda „Pagoniška Lietuva: kuršių ir žemaičių piliakalniai“, skirta Piliakalnių metams. ...

  • Startavo Liepų gatvės dalies remontas <span style=color:red;>(ribojamas eismas)</span>
    Startavo Liepų gatvės dalies remontas (ribojamas eismas)

    Uostamiesčio vairuotojų laukia nauji iššūkiai. Šeštadienį pradėtas remontuoti Liepų gatvės ruožas nuo J.Karoso iki Liepų, Manto ir Naujojo Sodo gatvių sankryžos. ...

    1
  • Kviečia pašventinti ir automobilius, ir vežimėlius
    Kviečia pašventinti ir automobilius, ir vežimėlius

    Ratuoti klaipėdiečiai sekmadienį kviečiami į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią, esančią Rumpiškės gatvėje. ...

  • Palanga švenčia Baltų vienybės dieną
    Palanga švenčia Baltų vienybės dieną

    Šiandien Palangoje – ypatinga šventė. Tarpvalstybiniu lygiu minėdamas Baltų vienybės dieną, didžiausias šalies kurortas tapo tiltu, jungiančiu dvi baltų valstybės ­– Lietuvą ir Latviją. ...

    1
  • Pietinėje miesto dalyje – permainos
    Pietinėje miesto dalyje – permainos

    Gražėja viešosios erdvės, dėl kurių klaipėdiečiai reikšdavo kone didžiausią nepasitenkinimą. Veikiausiai jau lapkritį bus sutvarkyta teritorija prie vadinamosios trečiosios poliklinikos, taip pat ir Žardininkų aikštė. ...

    1
  • Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo
    Fantastas, pagaliau sugrįžęs namo

    Steampunk'as – nuo realybės kiek nutolęs fantastikos žanras, kilęs iš Viktorijos epochos laikų. Lietuvoje šios kultūros puoselėtojų, ko gero, tėra vienas kitas. Vienas tokių – Andrius Tapinas, būtent steampunk’o s...

  • Į pajūrį įsiverš bobų vasara
    Į pajūrį įsiverš bobų vasara

    Pajūrį merkę stiprūs lietūs pasitrauks. Juos pakeis šilti, saulėti, sausi ir malonūs orai – prasidės gyventojų taip laukta bobų vasara. Tačiau, kaip ir šiųmetė vasara, ji nestebins šilumos rekordais. ...

    1
  • Karo klajūnų odisėja
    Karo klajūnų odisėja

    Kelios senos fotografijos ir nedidelis albumas su palinkėjimais tada dar septynmetei mergaitei – tai beveik ir viskas, kas šiandien mena internuotų lenkų karininkų ir karių buvimą Lietuvos pajūryje. Keturiems tūkstančiams kariški...

  • Pėsčiųjų tunelis – patvinęs ir tamsus
    Pėsčiųjų tunelis – patvinęs ir tamsus

    Klaipėdiečiams nerimą kelia pėsčiųjų perėja po Pilies tiltu. Ją jau spėjo nusiaubti chuliganai – dėl sudaužytų žibintų vaikščioti tapo nesaugu. ...

    10
  • Lenktynėse autobusas vėl liko trečias
    Lenktynėse autobusas vėl liko trečias

    Diena be automobilio uostamiestyje prasidėjo tradicinėmis lenktynėmis miesto gatvėmis. Varžytasi, kas greičiau – autobuso keleivis, automobilio ar elektromobilio vairuotojai ar dviratininkas – pasieks kelionės tikslą. ...

    2
Daugiau straipsnių