„Naktigonės“: vasarvidžio regėjimai tarp žemės ir dangaus

Trečiadienį, kai laikas vėl trumpam sustos, VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ kviečia visus į „Naktigones 2011“ – tądien prasidedančią literatūrinio teatro ir muzikos šventę Klaipėdoje.

Po besiilsinčia aukščiausiame savo dangiškos metų kelionės taške Saule bent trumpam festivalis bei jo sumanytojas ir rengėjas – aktorius ir režisierius Sigutis Jačėnas ragina stabtelėti – atsitokėti nuo inertiško lėkimo, atidžiau įsižiūrėti, dėmesingiau įsiklausyti ir nepraleisti progos apsilankyti renginiuose, kurie visi – nemokami.

Tradicinės, jau šeštosios „Naktigonių“ šventės vakarai – „Vasarvidžio regėjimai: tarp žemės ir dangaus“ – vyks ne visos vasaros pirmadieniais, kaip jau buvo įprasta, bet vieną savaitę – vasarvidžio metu. Susitikimų vietos šį kartą – ne tik pamėgtoji Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpė, bet ir Laikrodžių muziejaus kiemas, ir Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, ir Danės upės krantai prie Biržos tilto...

Festivalį pradės bardas

Paprašytas apžvelgti festivalį, S.Jačėnas pranešė:

– Pradėsime „Naktigones 2011“ (jau trečiąsias Klaipėdoje ir šeštąsias pajūryje) birželio 22 d., trečiadienį, 18.30 val. bibliotekos Inkaro kieme, klausydamiesi bardo Jono Krivicko kūrybos. Pasivadinęs „Kreivu“, duete su Raimonda Pečkyte ir kaip grupių „Last Coin“, „Skylė“ gitaristas J.Krivickas koncertavo turbūt visur, kur tik įmanoma Lietuvoje koncertuoti – teatruose, muziejuose, mokymo įstaigose, festivaliuose, klubuose, didelių miestų aikštėse ir t.t. „Naktigonių“ atidarymo koncerte „Kai sutems...“ girdėsime J.Krivicko „Kreivo“ atliekamas autorines akustines dainas.

Su poezija ir tapyba

Tą patį vakarą tik jau Gerlacho palėje 19.30 val. „Naktigonių 2011“ atidarymo tęsinys – „Lyg virpėjimas oro“. Lietuvos teatro aktorius ir dailininkas Povilas Budrys skaitys Rainerio Marijos Rilkės poeziją ir pristatys savo darbų parodą.

P.Budrys vaidino Kauno dramos teatre, Vilniaus jaunimo ir Lietuvos akademiniame dramos teatruose, šiuo metu – Meno forte (Eimunto Nekrošiaus teatro studijoje). Jis piešti pradėjo prieš 30 metų, surengė per 10 parodų. Naudoja originalią, paties atrastą, vaškinę techniką. Kiekvienas paveikslas ir jo detalė – tai naujas, netikėtas pažinimo džiaugsmas. Apie P.Budrio paveikslus tikriausiai galima pasakyti taip: tai tapyba be teptuko. Jis spalvotas vaškines kreideles, dažus, sausą pigmentą įtrina į popierių pirštų galiukais, o kai vyksta atvirkštinis procesas – reikia pašalinti nuo daugiasluoksnio fono tai, kas nereikalinga, – naudoja plonytį plieno peiliuką. Tos dvi profesijos – aktoriaus ir dailininko – egzistuoja greta jau tris dešimtmečius. Paveikslai su P.Budriu keliauja į gastroles po Lietuvą, kartais į užsienį. Pats menininkas, paklaustas apie dailės ir aktorystės sąsajas, atsakė: „Tai beveik tas pats. Ir ten, ir čia – dvasinio gyvenimo ieškojimas. Visą laiką ieškai harmonijos su aplinka, su savimi, bandai sustyguoti save tarsi instrumentą“ (www.paveikslai.lt).

Viena meilės istorija

Birželio 23 d., ketvirtadienį, 19.30 val. Gerlacho palėpėje – literatūrinis spektaklis „Jis ir ji“, inspiruotas Jono Biliūno (1879–1907) žmonos Julijos Janulaitytės-Biliūnienės (1880–1978) prisiminimų, taip pat J.Biliūno ir Julijos atvirlaiškių, siųstų vienas kitam iš Charkovo, Anykščių, Leipcigo, Berlyno, Ciuricho, Zakopanės.

Beveik prieš šimtmetį, vos kelis metus tetrukusi Julijos ir J. Biliūno meilės istorija dabar išties primena romantišką Romeo ir Džiuljetos istoriją...

„Jiedu abu ilgus metus gyveno toli nuo vienas kito; jiedu nei vienas ilgus metus nežinojo apie kitas kitą, kad abu kartu gyvena ant svieto. Ant galo jiedu susitiko... Abudu nustebo, vienas kitą pamatę; abiejų vienu akies mirksniu sudrebėjo širdys krūtinėse; jiemdviem rodėsi, kad jie seniai pasižįsta, kad jie jau yra vienas kitą matę... Ir jiedu padavė vienas antram ranką...“ (Jonas Biliūnas „Ji ir jis“, 1905 m.).

Dalyvaus aktoriai Birutė Mar ir Aleksas Kazanavičius, smuikininkas Sigitas Rubis. Scenarijaus autorė ir režisierė – B.Mar.

Koncertuos „Kuršių ainiai“

Joninių (Rasų) vakarą – birželio 24 d., penktadienį,  19.30 val. – Laikrodžių muziejaus kieme „Naktigonių 2011“ lankytojai turės retą progą regėti specialią Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblio „Kuršių ainiai“ (vadovai Jolita ir Algirdas Vozgirdai) programą „Eina saulelė aplinkui dangų...“

Stabtelėjimas pokalbiui

Įpusėjus vasarvidžio savaitei, birželio 25-ją, šeštadienį, Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Bažnyčių g. 4, II aukšte) 18.30 val. prasidės vakaras „Stabtelėjimai – pokalbiai“. Susitikimo metu su knygų „Su savimi ir tavimi“, „Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje“ autore, Antano Macijausko premijos laureate, kultūros žurnaliste Vitalija (Vita) Morkūniene dalysimės mintimis apie tai, kas mus visus vienija ir kas skiria, apie mūsų norus, troškimus, skausmus ir nusivylimus, apie gyvenimą ir mirtį, apie gėrį ir blogį, gyvenimo prasmę, amžinybę ir akimirkos trapumą, apie žmogaus galimybę ir pareigą rinktis, kuo būti, kaip elgtis, su kuo eiti, kad gyvenimas „čia ir dabar” būtų šviesesnis ir viltingesnis...

Vakare dalyvaus Br. diak. Bernardas Saulius Belickas OFM, leidyklos „Eglė“ direktorius Antanas Stanevičius, Kristupas Šniras / klarnetas, aktoriai Vladas Baranauskas ir Sigutis Jačėnas.

Nuo Danės krantų

Sekmadienį, birželio 26 d., 18.30 val. prie Biržos tilto prisiminsime pirmąją šios vasaros dieną taip netikėtai mus palikusį Klaipėdos kultūros magistrą, rašytoją Rimantą Černiauską (1950–2011).

Mūsų laiko upei bėgant, anot Maironio, „...į marias giliausias“, viename Danės krante muzikuos prof. Pranciškus Narušis (saksofonas), kitame – R. Černiausko „Miestelio istorijas“, 2007 m. publikuotas literatūriniame kultūriniame almanache „Baltija“, skaitys aktorius S.Jačėnas (megafonas).

Pjesės skaitymai I

Savaitgalio vandenims įsiliejus į jūros platybes, „Naktigonių 2011“ budėjimai vėl sugrįš į I.Simonaitytės biblioteką. Tie, kurie tris paskutinius vakarus nepraleis progos ateiti į Gerlacho palėpę, gali tapti naujo – literatūrinio skaitovų – teatro gimimo Klaipėdoje liudininkais...

Pirmadienį, birželio 27 d., 19.30 val. – „Persivertęs pasaulis“, kuriame – tarsi „VISKO rojuje VISIEMS“, „kiekvienas DAIKTAS meiliai“ šnabžda „mane, išsirink mane. Imk į ranką, prisiliesk, pasidžiauk manimi, mylėk mane, tik mane. Pirk mane! Įsigyk! Turėk!...”. Klaipėdiečiai aktoriai Eglė Barauskaitė, Virginija Kochanskytė, Nijolė Narijauskaitė, Nijolė Sabulytė ir Rimantas Pelakauskas skaitys – interpretuos lenkų poetės, eseistės Alicijos Bykowskos-Salczyńskos (g. 1953) radijo pjesę „Pro skerdyklos langiuką“ (vertė Juozas Šikšnelis) iš ciklo „Prūsų moterys“. Dalyvaus džiazo pianistas Saulius Šiaučiulis.

Pjesės skaitymai II

Birželio 28 d., antradienį, 19.30 val. ten pat nuskambės Kosto Ostrausko (g. 1926) netikėtinas dialogas su netikėtu epilogu „Žemaitė sutinka Šekspyrą“.

ŠEKSPYRAS. Žmogus – jo alfa ir omega – yra mūsų – tavo ir mano – duona ir druska. Ne vien tik duona ir ne vien tiktai druska: jo grožis ir bjaurastis, meilė ir neapykanta, skaistybė ir paleistuvystė, ištikimybė ir išdavystė, tiesa ir melas… Ay, dear lady, – godumas, pavydas, klasta, kerštas… visos septynios didžiosios nuodėmės, (sau pačiam) nuodėmės ar tik žmogaus silpnybės? – ir taip toliau, anaip toliau, etcetera, and so forth – ad nauseam. O kur dar išminčiaus žioplumas ir žioplio išmintis? („Dramatiškai“) O! Kas liktų iš visų mūsų tragedijų, komedijų – veikalų labai rimtų, taipgi ir linksmų – be žmogaus pamaivų, jo gyvenimo kelių ir klystkelių – jo dangaus ir pragaro turtingo katalogo?

ŽEMAITĖ. O kas?

ŠEKSPYRAS. Tik pilkos istorijos, plepalai, tuščia šneka.

ŽEMAITĖ. Daugiau nieko?

ŠEKSPYRAS. Ir nieko daugiau. Rašyk, Madam, kaip sugebi, kaip išmanai. Bet niekad neužmiršk žmogaus (www.tekstai.lt).

Skaityme dalyvaus aktoriai: Jūratė Jankauskaitė, Aleksandras Šimanskis ir Ramūnas Šimukauskas.

„Už jūrų marių gyvenantis originalus kūrėjas K.Ostrauskas ne tik dramas rašo, nors kaip tik jos – didysis šio literato arkliukas…

Tiems, kurie dar nespėjo šio autoriaus pažinti, keliolika sakinių, daugiau ar mažiau apibūdinančių 85-mečio jubiliejų pažymintį žymiausią lietuvių avangardinės dramos kūrėją, literatūros istoriką ir kritiką...

Dvidešimt penkerių metų dramaturgas – ne toks jau dažnas reiškinys. Debiutantui K.Ostrauskui buvo kaip tik tiek…

K.Ostrauskas, 1952 metais baigęs lituanistikos ir slavistikos studijas Pensilvanijos universitete, minimas kaip vienas paskutiniųjų Vinco Krėvės studentų...

Teko skaityti „Aiduose“ (1957, lapkritis) publikuotą K.Ostrausko straipsnį „Vinco Krėvės kūrybinis veržlumas“. Įsidėmėjau tokius žodžius: „Suvedė draugėn visus tris bruožus, kuriuos minėjome kalbėdami apie tematiką, t. y. kūrybinį smalsumą, gilumą ir drąsą, gauname štai kokią formulę: gilus kūrybinis smalsumas paremtas kūrybine drąsa“. Toji formulė lydėjo visą gyvenimą...

K.Ostrausko kūriniuose yra ir tikrų istorinių asmenybių. Lyg ir ne taip sudėtinga suprasti, kas svarbiausia buvo, kaip dramų autoriui ir personažų kūrėjui, rašant „Balį iš Baibokų“, „Vyskupą Antaną“, „Shakespeariana“, „Vaižgantą“ ir kt., bet, nors rasi čia ir tikros dokumentikos, ne mažiau ir paradoksaliai perkurtų dalykų, realybės, kaitaliojamos su fantazija. Tame chaose – nenuspėjamasis Ostrauskas, kūrėjas, kurio nepakartosi.

Ne viena proga tvirtinta, kad dramoje K.Ostrauskui rūpi tik žmogus ir jo likimas, o ne istorija” (Leonas Peleckis-Kaktavičius „Kūrybinis smalsumas paremtas kūrybine drąsa“, literatūrinis almanachas „Varpai“, 2011).

Pjesės skaitymai III

Atsisveikinant pirmojo Lietuvoje įkurto viešo muziejaus – Dionizo Poškos Baublių, Lietuvos dvasinio atsparumo simbolio, 200 metų jubiliejaus išvakarėse, „Naktigonių 2011“ pabaigtuvėse birželio 29 d., trečiadienį, 19.30 val. – Juozo Marcinkevičiaus (g.1946) poetinės dramos „Svečiai Baublyje“ skaitymas.

Aktorių Reginos Arbačiauskaitės, Eglės Barauskaitės, Dariaus Meškausko, Vytauto Paukštės, Rimanto Pelakausko ir Aleksandro Šimanskio balsais prabils rašytojas ir kultūros veikėjas Dionizas Poška (1757–1830), jo žmona ir svečiai: žemaičių lietuviškojo sąjūdžio veikėjas Kajetonas Nezabitauskis (1800–1876), poetas Silvestras Valiūnas (1789–1831), Vilniaus universiteto rusų literatūros ir istorijos profesorius Ivanas Loboika (1786–1861) ir kiti.

Kai 1815 m. laikraštyje „Kurjer Litewski“, o 1817 m. ir „Dziennik Wilenski“ bei kituose leidiniuose  apie D.Poškos Baublius pasirodė kandžių straipsnių ir paskvilių, D.Poška rašė: „Kai pasklido žinia apie mano baublį ir jo rinkinius, atsilankė kai kurios ponios, kurias „grandesomis“ vadiname, ir, nematydamos mano kolekcijoje nei ant portretų rėmų, nei ant kitų daiktų aukso bei sidabro blizgesio ir cackių, bet tik kone kiaurai surūdijusius šalmus, šarvus, pakaklinius, kardus, kovos kirvukus, ietis, dar senų ginklų nuotrupas, iškastas senkapiuose, pas mus Žemaičių kunigaikštojoje milžinkapiais vadinamuose, ėmė tyčiotis: „Buvę čia ką rodyti. Tarsi kas ąžuolo nematė. Kodėl neliepi tų gelžgalių nuvalyti? Juk nuo rūdžių ir purvo kvapas negeras. Kodėl knygų apdarai tokie skurdūs?“

Kai ponios išvyko, D.Poška, užsidegęs teisinga rūstybe, ant durų užrašė: „Vaistinė proto yra po tuo stogu/ Gal palinksminti su nuomone žmogų./ Išmintingas ir mokytas atras ką matyti/ Bet jau durnius ateis – netur ką daryti“ (www. ve. lt).

Įėjimas – nemokamas

Nors festivalio biudžetas labai kuklus, į visus „Naktigonių 2011“ susibūrimus įėjimas nemokamas.

VI literatūrinio teatro ir muzikos šventę „Vasarvidžio regėjimai: tarp žemės ir dangaus“ remia Kultūros rėmimo fondas ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Būtų džiugu, jeigu nebūtų graudu, nes, esant dabartinei mokesčių tvarkai, daugiau nei trečdalį paskirtos paramos valstybė, viena ranka davusi kultūros projektui, kita – atsiima. Ant kieno durų ir kokius nevilties žodžius derėtų išraižyti mūsų laikais, tebūnie jau kito rašinio tema, o šiame belieka priminti, kad be „aukso bei sidabro blizgesio ir cackių“ šiemet „Naktigonės 2011“ dar kviečia...

Svarbu: nuo birželio 29-osios diena vėl pradės trumpėti.