Nauji jūros gyvūnų baseinai Kopgalyje

Lietuvos jūrų muziejus dalyje buvusio žuvininkystės tyrimų laboratorijos žvejybos bandymo baseino planuoja pastatyti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą.

Panaudos tik trečdalį baseino

Šiuo metu yra paskelbtas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statybos projekto parengimo ir rangos darbų konkursas. Įvardinta, kad tai yra baseino statinio rekonstrukcija  keičiant jo paskirtį.

Baseinas buvo statytas 1962 metais ir skirtas elektrinės žvejybos bandymų tikslams. Bendras baseino ilgis yra apie 220 metrų, plotis apie 40 metrų, gylis apie 5 metrus.

Pagal panaudos sutartį 11,89 ha sklypas prie baseino dar 2003 m. 99 metams suteiktas Lietuvos jūrų muziejui be teisės ką nors statyti. Nors pats baseinas priklausė žuvininkystės tyrimų laboratorijai, ši jo dėl nesutvarkytų žemės dokumentų negalėjo oficialiai įregistruoti. Ši laboratorija puoselėjo viltis baseine, jį rekonstravus, auginti menkes. Baseine ilgą laiką nebuvo galima nieko daryti, nes dėl jo vyko ginčai.

2010 metais baseinas buvo perduotas Lietuvos jūrų muziejui. Sklypas padidėjo iki 13,23 ha. Bet būta apribojimų dėl statybų. Galutinai susitarta 2017 metais, kad galima būtų rekonstruoti seną sovietinį baseiną. Nustatyta, kad bendra sklypo vertė siekia per 7,5 mln. eurų.

Įrengdamas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą Lietuvos jūrų muziejus planuoja panaudoti tik trečdalį baseino nuo Klaipėdos laivybos kanalo pusės. Kiti du trečdaliai baseino būtų skirti ateityje planuojamiems naujiems projektams.

Praeityje būta įvairių minčių, kaip panaudoti baseiną ir aplink jį esančią teritoriją. Netgi buvo ketinama įrengti sveikatingumo ir poilsio kompleksą su atvirais pašildyto jūros ir gėlo vandens baseinais.

Tarsi besiilsintis ruonis

Pertvarkant kanalo dalį visi tinklai prie naujų statinių būtų jungiami nuo Lietuvos jūrų muziejaus. Netoli baseino yra Lietuvos jūrų muziejui priklausantis delfinariumo pastatas.

Greta Klaipėdos uosto laivybos kanalo ir Baltijos jūros planuojamas įrengti gyvūnų reabilitacijos ir poilsio centras būtų unikalus statinys. Pagal schemą statinys atrodo tarsi pakrantėje besiilsintis ruonis.

Didžioji dalis statinio numatoma požeminiame aukšte. Virš žemės liktų vieno aukšto plastiškų formų pastatas su apželdintu stogu iš pajūrio zonai ir kopoms būdingos augmenijos.

Pagal architektūrinį sumanymą Baltijos jūros gyvūnų centras būtų tarsi parkas „pasivaikščiojimas kopose“ su gyvūnais ir augmenija. Už delfinariumo prasidėtų pasivaikščiojimo takas per mišką, kopas prie jūros. Nuo tako atsivertų vaizdas į žemiau esančius ruonių ir kitų jūros gyvūnų baseinus, paukščių erdves.

Jūros gyvūnų baseinuose būtų natūralus jūros vanduo, kuris čia patektų iš Jūrų muziejui priklausančios vandentiekio linijos. Dideliuose baseinuose lauke bus gyvūnams pritaikytos vandens valymo sistemos.

Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro statyba unikalus objektas, pakankamai ilgai trunkantis. Pasirengti jo statybai ir pastatyti numatytas net 820 dienų (daugiau kaip 2,5 metų) su pratęsimu terminas. 

Sovietinis gelžbetoninis ir daugelį metų nenaudotas baseinas virstų unikalia gamtos dalimi su ypač naudinga funkcija. Jis neterštų oro, nes šildyti pastatą numatyta šiuo metu ekologiškiausiai sistema oras - vanduo.

Globos ir tirs gyvūnus

Jūros gyvūnų reabilitacijos centre būtu gydomi ir prižiūrimi sužeisti, išsekę jūros gyvūnai.

Planuojama, kad pagrindiniai pastato klientai bus Baltijos jūros ruoniai bei įvairūs paukščiai.

Išsekę, suluošinti jūros gyvūnai būtų atvežami į gyvūnų priėmimą rūsio aukšte, čia jie apžiūrimi nuplaunami, jei reikia atliekamos operacijos, sutvarstomi. Sutvarkyti gyvūnai perkeliami į karantino aptvarus pastate, kuriuose yra maži baseinai arba priklausomai nuo gyvūnų jie galimai uždengiami ir įrengiamos mobilios pertvaros suskirstant į gardus. Sustiprėję gyvūnai perkeliami į lauke esančius didesnius baseinus svorio priauginimui.

Priaugę pakankamai svorio perkeliami į didžiuosius baseinus galutiniam suaugimui ir apmokymui gyventi gamtinėmis sąlygomis, paskui jie paleidžiami į laisvę.

Lauke projektuojamas atskiras papildomas 2,5 m gylio baseinas kuriame bus vykdoma

mokslinė veikla, bus stebimi paukščiai, jų maitinimosi įpročiai ir kiti įgūdžiai po vandeniu. pastate.

Planuojama, kad pastate turėtų atsirasti ir aplinkos užterštumo, centro veiklos viešinimo patalpos. Centre veikla bus vystoma nemaža dalimi iš savanoriškos veiklos. Todėl pastate numatytos ir savanorių laikino apgyvendinimo patalpos. Numatoma, kad pastate galės dirbti iki 12 savanorių ir trijų nuolatinių darbuotojų.

Pastato pirmame aukšte projektuojamos tyrimų patalpos kurios skirstomos į dvi dalis. Viena grupė uždara kurioje bus tiriami mirę gyvūnai. Ji bus skirta tik mokslininkams. Numatyta, kad nugaišę gyvūnai būtų išvežami utilizacijai į bendrovę „Rietavo veterinarinė sanitarija“.

Kita grupė vieša kur bus atliekami tyrimai kartu su visuomenės grupėmis, savanoriais, tokiu būdu viešinant ekologinę situaciją, laukinių gyvūnų problemas ir kita būtina šviečiamoji veikla. Viešose patalpose galės būti priimama iki 25 žmonių grupių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių