Neringiškiai kaups “aukso vertės” juodžemį

Neringos savivaldybė šį vasaros sezoną pradės biodegraduojamų atliekų rūšiavimą. Neringiškiams nemokamai bus išdalinta apie 60 konteinerių, kuriuose bus kompostuojamos žaliosios atliekos. Specialiems konteineriams įsigyti Neringos savivaldybė skyrė 10 tūkst. litų. Šioje savivaldybėje atliekų tvarkymą administruojantis Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) gyventojus aprūpins specialiomis šiukšliadėžėmis, skirtomis kaupti virtuvės atliekas. 

“Vasarą Neringoje biodegraduojamos atliekos bendrame atliekų sraute sudaro iki 46 proc., žiemą - iki 10 proc. Dabar šios atliekos vežamos į bendrą buitinių atliekų sąvartyną, o jas galima rūšiuoti, kompostuoti ir panaudoti pačioje Neringos teritorijoje”, - sakė projektą inicijavusios bendrovės KRATC direktorius Šarūnas Reikalas.

Pasak projekto sumanytojų, naudojimąsis biokonteineriais Neringoje turės dvigubą naudą: sumažės į sąvartyną išvežamų atliekų kiekis, o gyventojų konteineriuose susidaręs kompostas pravers tvarkant želdinius, sodus ir namų aplinką, nes smėlėta pamario žemė nėra derlinga. 

„Neringoje ypač aktuali komposto gamyba, juk pas mus vien tik smėlis. Pirkti juodžemį, trąšas - labai brangu.  Gavę tokius konteinerius gyventojai ne tik patys susitvarkytų žaliąsias atliekas, bet ir pasigamintų kompostą. Skatiname aplinkos saugojimo bei atliekų tvarkymo naujoves, nes esame kurortinė vietovė, aplinkosauginiu požiūriu saugoma teritorija. Tikimės, kad atliekas kompostuoti pageidaus daugelis neringiškių“, - sakė Neringos savivaldybės meras Vigantas Giedraitis. 

Neringos gyventojams rūpintis želdiniais išties sudėtinga, nes įsivežti juodžemį labai brangu. Pavyzdžiui, savivartis juodžemio (apie 20 tonų) Klaipėdoje kainuoja 400-450 litų. Gabenant jį į Nidą, pridėjus kelto bei įvažiavimo į Neringą mokesčius, jis pabrangsta iki 1000 litų. Tuo tarpu neringiškiai kompostą jau šią vasarą galės gaminti patys ir tai jiems nieko nekainuos. 

Europoje įprasta gyventojų biodegraduojamas atliekas surinkti ir kompostuoti į konteinerius, kurie būna nuo 200 iki 1400 litrų talpos. Į juos galima mesti beveik visas organines atliekas, atsirandančias virtuvėje ar sode. Kompostui tinka žolė, lapai, smulkinti kiaušinių lukštai, kavos, arbatos tirščiai, vaisių, daržovių likučiai, daržo atliekos, susmulkinta mediena.

Atliekos konteineriuose per 5-6 mėnesius virsta kompostu - puikia trąša dirvožemiui pagerinti. Nėra pagrindo baimintis, jog iš konteinerių sklis prasti kvapai - jie yra sandarūs, o laikantis kompostavimo taisyklių, jokio kvapo neturi būti. 

Vykdydama atliekų sektoriaus reformą Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai mažinti biodegraduojamų atliekų kiekį bendroje į sąvartyną išgabenamų atliekų sudėtyje. Neringos savivaldybė pirmoji Lietuvoje ėmėsi iniciatyvos į biodegraduojamų atliekų tvarkymą įtraukti gyventojus. Iki šiol biodegraduojamas atliekas kompostuodavo tik specializuotos įmonės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių