Neringiškiai nori gyventi švariau

Neringiškiai nusiteikę atsakingai ir šeimininkiškai tvarkyti savo atliekas, įsirengti požeminius šiukšlių konteinerius bei siekti, kad netrukus užgriūsiantys taršos mokesčiai būtų kaip galima mažesni.

Neringiškiai nusiteikę atsakingai ir šeimininkiškai tvarkyti savo atliekas, įsirengti požeminius šiukšlių konteinerius bei siekti, kad netrukus užgriūsiantys taršos mokesčiai būtų kaip galima mažesni.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) atstovai, rengiantys susitikimus su visų Klaipėdos regiono savivaldybių gyventojais, buvo maloniai nustebinti racionalaus bei išmintingo neringiškių požiūrio į atliekų tvarkymą. Jie uždavė dalykiškus klausimus, nesileisdami į beprasmes diskusijas.

Dėl persikėlimo per marias išlaidų bei mažo gyventojų skaičiaus už tonos atliekų sutvarkymą neringiškiams tenka mokėti daugiau nei kitose vietovėse, bet Neringa tvarkosi ramiai ir pareigingai.

Viena iš kurorto aktualijų – vasarą perpildyti atliekų konteineriai. Daugiau jų pastatyti nėra kur, tad planuojama šiukšlių konteinerius paslėpti po žeme. Antžeminė tokių konteinerių dalis užima mažai vietos, o į žemėje esantį rezervuarą telpa penkis kartus daugiau atliekų, nei įprasta.

Itin aplinkosaugininkų saugomoje teritorijoje įrengti požeminius konteinerius nėra labai paprasta. Rengiant detaliuosius planus Neringoje, jau numatomos tokių konteinerių aikštelės, ieškoma tinkamų vietų.

Neringiškiams KRATC atstovai pristatė jau dešimtmetį Lietuvoje kuriamą europinę atliekų tvarkymo sistemą. Per šį laiką sukurta visa privalomoji infrastruktūra atliekoms rūšiuoti. Ir

Neringoje yra pastatyta didžiųjų atliekų bei kompostavimo aikštelė, sutvarkytas senasis sąvartynas.

ES kelia naują reikalavimą – nelaidoti atliekų sąvartyne, o kuo daugiau jų išrūšiuoti ir perdirbti.

Klaipėdos regionas jau pasiekė 2020 metų reikalavimų lygį, kai sąvartyne bus galima palikti ne daugiau kaip 35 proc. bioskaidžių atliekų, kadangi jos yra deginamos ir panaudojamos energijos gavybai.

Siekiant išrūšiuoti ir perdirbti pusę visų komunalinių atliekų, Dumpiuose statoma atliekų rūšiavimo gamykla. Ji padės maksimaliai sumažinti atliekų kiekį, o kartu ir valstybinį taršos mokestį, kuris nuo 2016 metų įvedamas už kiekvieną į sąvartyną įvežamą toną. Jį savivaldybės turės mokėti į valstybės biudžetą.

Rengiamuose teisės aktuose numatoma, kad 2016 metais už toną atliekų mokėsime 75 litus, o 2020-aisiais mokestis sieks 155 litus. Todėl visos savivaldybės turėtų būti suinteresuotos kaip galima daugiau jų išrūšiuoti, o patekusias į sąvartyną atliekas dar kartą perrūšiuoti.

Gyventojai turėtų nepamiršti, kad taršos mokestis, kaip ir visi kiti, guls ant jų pečių. Būtent ši naujiena yra skelbiama viso regiono bendruomenėms.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių