Neringoje aptiktos šešios jūrinių erelių poros

Smiltynės, Juodkrantės, Preilos ir Nidos girininkijų miškuose surastos šešios jūrinių erelių poros. Trys iš jų praėjusiais metais išperėjo šešis jauniklius. Jų veisimosi teritorijose žinoma 13 erelių natūralių lizdų. 

Tokias išvadas, ištyrusi minėtus plotus, Neringos savivaldybei pateikė Viešoji įstaiga „Gamtosaugos projektų vystymo fondas“.

Kaip teigiama pateiktoje ataskaitoje, viena pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria šie paukščiai Neringoje - brandžių, didelių medžių stoka, kuriuose ereliai galėtų krauti savo stambius lizdus. Kadangi didžiąją Neringos teritorijos dalį dengia kalnapušynai, o brandaus, su aukštesniais medžiais miško yra pakankamai mažai, jūriniai ereliai susiduria su lizdavietės pasirinkimo problema.

Pavasarį bei vasarą paukščių perėjimui trukdo nedrausmingi poilsiautojai, kurie ne visada paiso ženklų, draudžiančių lankytis tam tikrose teritorijose.

Jūrinis erelis - didžiausias Lietuvoje perintis plėšrusis paukštis, kurio išskleistų sparnų tarpugalis siekia net 2,4 metro. Gyvena miškuose prie jūros, marių, didesnių upių, ežerų, žuvininkystės tvenkinių. Minta žuvimis, vandens paukščiais, rečiau - žinduoliais.

Jūriniai ereliai aptinkami visoje Lietuvos teritorijoje ištisus metus. Manoma, kad šalyje jūrinių erelių ėmė gausėti nuo praeito šimtmečio pabaigos. Didžiausia perinčių erelių koncentracija aptinkama šalies vakaruose - Nemuno deltoje ir aplink Kuršių marias, čia peri apie 25 % šalies jūrinių erelių populiacijos.


Šiame straipsnyje: ereliaiNeringa

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių