Neringos miškams – ne tik lietaus malonė

Kuršių nerijos miškus apsaugoti nuo gaisrų ėmęsi Kretingos miškų urėdijos miškininkai nemažai jau nuveikė, tačiau suvokia, kad jų dar laukia daug darbų. Vienas sunkiausių – mokyti žmones saugoti unikalią gamtą nuo ugnies.

Gaisrus sukelia žmonės

Pernai plykstelėjęs gaisras Kuršių nerijoje ne tik pridarė nemažai nuostolių, bet ir tapo pamoka saugant unikalų Lietuvos gamtos kampelį nuo ugnies.

2014 metų balandžio 25 dieną Smiltynės miške kilęs gaisras labai greitai išplito. Vėliau spėliota, kas jį sukėlė, aiškintasi, kodėl sureaguota vėlai.

Konstatuota, kad bendras gaisravietės apimtas plotas sudarė 117,6 hektaro, išdegė 104,3 hektaro medynų, iš jų – 88,4 hektaro kalninių pušų.

Po šios nelaimės miškų priežiūra Kuršių nerijoje pavesta Kretingos miškų urėdijai. Urėdas Antanas Baranauskas įsitikinęs, kad viskas priklauso nuo Neringoje besilankančių žmonių.

"Visada yra galimybė kilti gaisrams, nes miškas Kuršių nerijoje yra labai degus. Negalime užtikrinti, kad kas nors jo nepadegs. Be žmogaus įsikišimo nekyla nė vienas gaisras. Nuo to, kad pasikeitė miško valdytojas, gaisrų kilimo priežastys neišnyko. Svarbiausia yra tinkamai, efektyviai stebėti šiuos miškus, o jei kiltų gaisras, likviduoti jį kaip įmanoma greičiau", – įsitikinęs Kretingos miškų urėdas.

Laukia galingos mašinos

Miškininkai džiaugiasi šiuo pavasariu – lyja, gaisringumo klasė nėra aukšta.

Neringos miškus stebi aštuonios Kretingos miškų urėdijos stebėjimo kameros, keturios jų įrengtos nerijoje. Visos kameros veikia visą parą. Priešgaisrinės tarnybos, pasak A.Baranausko, yra sustiprintos ir tinkamai sukomplektuotos, ugniagesių komandos budi visą parą.

Neringiškiai laukia atvykstančios naujos, labai galingos gaisrinės mašinos, talpinančios 6 tūkst. litrų vandens. Tikimasi, kad ji Nidą pasieks gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje.

Numatyta šį automobilį laikyti Juodkrantėje drauge su ugniagesių komandos technika.

"Atvirai sakant, mums tos kameros labai daug kainuoja. Viena jų sumontuota ant valstybinės televizijos bokšto, kitos – ant telekomunikacijų antenų. Už vieną jų per mėnesį tenka pakloti apie 400 eurų. O juk mes jokios materialinės naudos iš to negauname, mes privalome saugoti miškus", – pasakojo A.Baranauskas.

Kalnapušės kelia pavojų

Siekdami užtikrinti miško saugumą miškininkai atnaujino visas priešgaisrines juostas, apžiūrėjo pavojingus medynus.

Po pernykščio gaisro ne pirmą kartą prabilta, kad priešgaisriniu požiūriu mažos ir labai gretai užsiliepsnojančios kalnapušės kelia pavojų Kuršių nerijos miškams. Jos čia auga nuo 100 iki 140 metų, tad tik iš toli atrodo gražiai.

Iš arti tampa akivaizdu, jog šios žemaūgės pušys yra pasenusios, mažai bežaliuoja, turi daug nudžiūvusių šakų. Miškininkų įsitikinimu, jas jau laikas keisti paprastosiomis pušimis.

2004 metų bei vėlesnių gaisrų pasekmių likvidavimo patirtis rodo, kad paprastosios pušys ir beržai atželia kur kas geriau.

Šiandien Lietuvos mokslų akademijoje mokslininkai diskutuos, ar tikslinga nerijoje išlaikyti 1,4 tūkst. hektarų apsodintų vien kalnapušėmis. Mokslininkų nuomonė iki šiol nebuvo vieninga.

Kol kas numatyti iškirsti tik labai nedideli plotai.

"Kai pasivaikštai po kalnapušynus, tampa akivaizdu, kad jie yra persenę. Su jais kažką reikia daryti. Persenusius medynus būtina retinti, kirsti, atsodinti", – tikino urėdas.

Tiki prevencijos jėga

Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė Aušra Feser teigė su baime laukusi Šv. Florijono dienos, nes būtent ugniagesių globėjo dieną kilo didieji Neringos miškų gaisrai. Šiemet nelaimės išvengti padėjo pati gamta – pavasaris nešykštėjo lietaus.

"Daugybę mažų gaisrelių, ypač Smiltynės miškuose, užgesindavome. Mums tai būdavo kasdienybė. Po pernykščio gaisro daugelis supranta galimus pavojus ir su ugnimi elgiasi atsargiau. Tačiau aikštelėse vis dar randame daugybę nuorūkų, todėl labai liūdna", – apgailestavo Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovė.

Neringos savivaldybės taryba dar nėra priėmusi sprendimo uždrausti rūkyti šio miesto miškuose. Vakar naujoji taryba nebaigė formuoti komitetų, tad tikėtina, kad šį klausimą svarstys artimiausiuose posėdžiuose.

Klaipėdos administruojamuose Smiltynės miškuose toks draudimas jau galioja.

A.Feser manymu, apie galimą pavojų turėtų įspėti kiek įmanoma daugiau skelbimų, turi būti įrengta kuo daugiau saugių rūkyklų.

"Aišku, kiekvieno rūkančiojo niekas nesuseks. Tikiuosi, kad ir šioje srityje žmonių sąmoningumas didės", – viltimis dalijosi nacionalinio parko vadovė.