Netvarkingos nuotekos atsisuka prieš klaipėdiečius

Nuotekų išvežimas – brangus

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas mūsų šalyje reglamentuoja nuotekų tvarkymo  sistemą. Namų ūkis gali turėti išgriebimo duobę, tada jas reikia kas tam tikrą laiką išvežti. Už šio rezervuaro sandarumą atsakingas pats jo šeimininkas. Jis atsako, kad nebūtų užteršta aplinka, o paviršinis vanduo į ją nepatektų. Klaipėdos regione nuotekos išvežamos į įmonės „Klaipėdos vanduo“ valymo įrenginius. Čia vedama apskaita, tad galima nesunkiai patikrinti, kiek nuotekų išgabeno vandens vartotojas.

Kitas būdas – namų ūkui įsigyti nuotekų valyklą. Tokių ūkių nėra daug. Asmuo turi sudaryti šios valyklos priežiūros sutartį, išgabenti į tą pačią bendrovę „Klaipėdos vanduo“ nuotekų valyklos atliekas.

Trečiasis būdas – jungtis prie centralizuotos nuotekų sistemos. Įmonės „Klaipėdos vanduo“ vadovas Leonas Makūnas patikino, kad tokios sistemos visame pasaulyje vystomos todėl, kad tai yra pigiausias ir efektyviausias nuotekų tvarkymo būdas.

„Sąžiningi žmonės laukia, kada į jų gyvenvietę bus nutiesti cent-ralizuoti tinklai. Jiems nuotekų išvežimas labai daug kainuoja, o prisijungimas prie sistemos atneša didelę ekonominę naudą“, – pasakojo L.Makūnas.

Centralizuotai tvarkant gyventojai taupo savo laiką, nes nereikia rūpintis dažnu nuotekų išvežimu, nepatiriamas diskomfortas dėl nemalonių kvapų prižiūrint vietinius nuotekų tvarkymo įrenginius.

Teršti neleidžia kaimynai

Prie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos yra sudaryta komisija, į kurią įeina aplinkosaugininkai, įgalioti savivaldybės administracijos darbuotojai bei bendrovės „Klaipėdos vanduo“ specialistai. Ši komisija aiškinasi, kas ir kodėl neprisijungia prie centralizuotų tinklų.

Klaipėdos rajone centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos jau įrengiamos ir sodininkų bendrijose bei kaimuose. Tačiau ir ten, kur įrengiamos centralizuotos nuotekų sistemos, pasitaiko prie jų jungtis vengiančių asmenų. Daugiausia problemų gamtosaugininkai įžvelgia didžiausiuose regione Dituvos soduose. Vasarą čia gyvena tūkstančiai žmonių, dauguma jų yra įsirengę išgriebimo duobes. Ne vienas sodininkas vakare, sutemus, siurbliais nuotekas išpumpuoja į melioracijos griovius.

„Šiais laikais žmonių sąmoningumas auga, kaimynai praneša apie tokius atvejus. Kartais net dieną randame prijungtus siurblius. Tokias duobes fiksuojame kaip nesandarias“, – pasakojo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vyriausiasis specialistas Algimantas Pagojus.

Siūlo pagalbą nepasiturintiems

Neseniai prie centralizuotų tinklų prijungta ir Priekulė. Miestelyje neprisijungusiųjų liko nedaug.

„Dauguma jų – senyvo amžiaus žmonės, kurių pajamos yra pernelyg menkos. Ieškoma būdų, kaip padėti tokiems žmonėms. Svarstomi įvairūs variantai“, – kalbėjo A.Pagojus.

Itin mažas pajamas turintiems pagyvenusiems žmonėms bendrovė „Klaipėdos vanduo“ turi galimybę padėti. Jiems taikoma lengvatinė prijungimo tvarka, nemokamai padaromas vamzdynų įvadų ir išvadų eskizas, ieškoma, kaip kelis kartus sumažinti prisijungimo prie centralizuotos sistemos išlaidas. Dar vienas įmanomas palengvinimas mažas pajamas turintiems žmonėms – prijungti įvadus ir išvadus, leidžiant gyventojams išsimokėti už šią paslaugą per kelerius metus dalimis.

Įrodymui – sutartis

Klaipėdos rajono, miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo, švaros ir viešosios tvarkos taisyklių vienas punktų skelbia, kad neprisijungę prie centralizuotos nuotekų sistemos tinklų piliečiai turi pateikti kontroliuojančioms institucijoms dokumentus apie tai, kaip šešis mėnesius tvarkė nuotekas. Be to, kiekvienas namų ūkio savininkas turi turėti sutartį su bendrovėmis, aptarnaujančiomis valymo įrenginius, arba dokumentus, patvirtinančius nuotekų išvežimą iš išgriebimo duobės.

„Pigiau yra tik niekam nieko nesakyti ir išleisti nevalytas nuotekas į gamtą. Tokie asmenys nevalytomis nuotekomis teršia aplinką, jas leidžia į drenažo, lietaus nuotekų sistemas, paviršinius vandenis, infiltruoja į gruntą, nes tai jiems ekonomiškai naudingiausia. Tie, kas nenori jungtis prie centralizuotos sistemos, tikina išvežantys nuotekas, bet parodyti tai patvirtinančių dokumentų negali, aiškina jų nesaugantys, – problemas įvardijo L.Makūnas. – Klaipėdoje ir rajone turime apie 90 tūkst. abonentų, didžiąją jų dalį sudaro būstai. Mūsų duomenimis, prijungti prie sistemos dabar būtų galima apie pustrečio tūkstančio namų, tačiau jų savininkai to nedaro.“

Gresia nemenkos baudos

Europos Komisijos įsitikinimu, Lietuvoje aglomeracijose, didesnėse kaip 2 000 gyventojų, pernelyg mažai naudojamasi centralizuotomis nuotekų sistemomis, todėl prieš mūsų valstybę pradėta pažeidimo tyrimo procedūra. Tai privertė koreguoti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą.

Vienas iš esminių pokyčių – miestuose, kur gyvena daugiau kaip 2 tūkst. žmonių, privalės veikti centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, prie kurių per 9 mėnesius privaloma tvarka turės prisijungti visi aplinkiniai gyventojai. Taip pat bus ieškoma būdų, kaip gyventojams supaprastinti ir atpiginti prisijungimo kaštus.

  „Jeigu Aplinkos apsaugos departamento darbuotojai atidžiau kontroliuos, kur žmonės deda savo nuotekas, tikėtina, kad jie greičiau prisijungs prie centralizuotų tinklų. Jeigu bus griežta nuotekų kontrolė ir jas išleisti tiesiog teršiant gamtą taps nuostolinga, žmonės pradės elgtis civilizuotai“, – įsitikinęs bendrovės „Klaipėdos vanduo“ vadovas.

Numatomos už taršą nuobaudos turėtų versti gyventojus pasirūpinti nuotekų tvarkymu. Pirmą kartą nusižengus piliečiai baudžiami nuo 60 iki 300 eurų bauda. Atsakingiems asmenims šios baudos didesnės – nuo 170 iki 1 170 eurų.