- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
"Neužmirštuolė" – iniciatyva, raginanti visus Lietuvos gyventojus Laisvės gynėjų dieną į atlapą įsisegti simbolį – neužmirštuolės žiedą, jau ne vienerius metus kelia sumaištį prieš kiekvieną šią atmintiną datą. Vieniems tai – patriotinis simbolis, kitiems – svetimybė, skleidžianti atgrasias asociacijas.
Papiktino neužmirštuolė
Dar gerokai prieš mėnesį iki Sausio 13-osios minėjimo Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus taryba visoms įmanomoms institucijoms, įskaitant premjerę, Seimo pirmininkę ir parlamentarus, išplatino pareiškimą, kuriuo piktinosi neužmirštuolių simbolio propagavimu.
"Pastaraisiais metais radijas ir televizija masiškai propaguoja neužmirštuoles. Sausio 12-os ir 13-os renginiuose Seime ir visuomenėje masiškai buvo brukamos Landsbergių populiarinamos neužmirštuolės. Visi žino, kad neužmirštuolė Lietuvos karalystėje ir Lietuvos Respublikoje niekada nebuvo įprasminta kaip Lietuvos Laisvės kovų simbolis (kalba netaisyta – A.D.)", – pareiškime Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus tarybos vardu rašė Leonas Kerosierius.
Bandymas prilipdyti ar naujai sukonstruoti kokį nors simbolį, kuris su laisvės kova nėra susijęs, yra abejotinas, juolab jis įvairias visuomenės grupes ne vienija, o skaldo.
Jo teigimu, pagrindinis šalies laisvės simbolis yra trispalvė, kurią pastaraisiais metais per atmintinas dienas vis siekiama išstumti kitu – neužmirštuole.
Diskusija – trispalvė ar neužmirštuolė – Lietuvoje tęsiasi jau nuo 2014-ųjų, kai konservatorių iniciatyva šį simbolį imta intensyviai populiarinti, o visuomenės priešprieša dėl to kaskart suaktyvėja prieš Laisvės gynėjų dieną.
Visi drumstimai – praeityje?
Akivaizdu, kad naujadaras patinka ne visiems.
Patarimas: simbolius tyrinėjantis profesorius R.Balsys įsitikinęs, kad geriausia vengti daugiaprasmių simbolių, kurie gali turėti negatyvų istorinį šleifą. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)
Vienas šio naujojo simbolio šalininkų, buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis tvirtino, jog neužmirštuolės tema jau seniai išsemta.
"Visi drumstimai dėl neužmirštuolės jau praeityje, ar jūs norite juos atnaujinti? Kas nenori neužmirštuolės, gali jos nenešioti. Tai labai paprasta. Manau, kad šio klausimo kelti neverta", – įsitikinęs V.Landsbergis.
Tarsi norėdamas tai patvirtinti, po pokalbio su dienraščio žurnalistais V.Landsbergis į savo feisbuko paskyrą įkėlė naują įrašą, kuriame paminėjo neužmirštuolę.
"Sausio 13-ąją, 8 val. ryto – pats tinkamiausias laikas
užžiebti žvakelę lange, kad prieblandos praeivis
nesijaustų vienas. Žiūrėkite, kažkas budi. Gal artimas...
Atmintį ir atminimo ženklus turime branginti, saugoti.
Ir žvakę tamsiame lange, ir neužmirštuolę, ir Sausio
13-osios radijo šaukinį. Kažkodėl neseniai pakeistą,
jį reikia grąžinti, kad vėl skambėtų nors kartą,
vidudienį.
O, kad tėvynė, tavo šalis, būtų tas artimas, kurį žmogui
prisakyta mylėti ir sužeistam padėti.
Už tokį dvasios atgimimo tikslą verta užkurti ir dvi
žvakeles", – parašė V.Landsbergis.
Po šiuo įrašu tarp kelių dešimčių komentarų atsirado tokių, kurie labai greitai atkreipė dėmesį į paminėtą neužmirštuolę.
"Prie ko čia ta neužmirštuolė, ar kad prisimintų, kaip įmones už litą išpardavinėjo?" – piktinosi Silvija V.
Jonu Joneliu prisistatęs internautas pridūrė: "Neužmirštuolių niekas nesegėjo. Patriotai turėtų segėti Vyčio atributiką."
O Žydrūnas Pluta V.Landsbergiui į jo posmus, kur buvo paminėta neužmirštuolė, irgi atsakė posmu:
"Aš neprisimenu neužmirštuolės,
Ta nezabudkė tokia svetima...
Bet degsiu žvakę ir ne vieną,
Už tuos kurių nebėr šalia...
Tada Sitkūnuose gėlių nebuvo,
Net ir trispalvių neperdaug...
Stovėjom ir širdim tuksėjom,
Net nežinodami, ko galime sulaukt" (kalba netaisyta – A.D.)
Simbolis yra perteklinis
Laisvės kovų dalyvis, kunigas Robertas Grigas, kuris ne kartą teigė, jog neužmirštuolės simbolis brukamas primestinai, ir kad "jokios neužmirštuolės, aguonos, nė gvazdikai negali ir neturi išstumti Vyčio, trispalvės ir Gedimino stulpų" ir šiais metais, kai iškilo diskusija dėl šio simbolio, vėl aiškiai pakartojo savo nuomonę.
Robertas Grigas / Redakcijos archyvo nuotr.
"Manau, kad tas simbolis yra perteklinis ir nereikalingas. Ir jo kūrėjams, norint ar nenorint, išstumia tautinius simbolius, su kuriais prieš 30 metų mūsų laisvės taikūs gynėjai stojo prieš ginkluotą sovietų jėgą", – kalbėjo R.Grigas.
Kunigas tikino, kaip krikščionis, neketinąs smerkti kitų žmonių intencijų, kurios proteguoja neužmirštuolės žiedą, gal esą ir gero norėta, bet, jo įsitikinimu, tai nėra tinkamas sumanymas.
"Nesu karštas sąmokslo teorijų šalininkas, bet kiekviename simbolyje galima atrasti daug įvairių prasmių. Svariau yra tai, ką žmonės naudojantys tą simbolį, nori į jį įdėti. Nors kai kurie simboliai taip suauga su tam tikromis idėjomis, kad paskui sunku jomis atsikratyti. Kad ir svastika, kuri buvo daugelio senųjų kultūrų ženklas, kurį mūsų etnografai atranda ir baltų segėse, ir visame pasaulyje. Tačiau šiuo metu ji siejama tik su nacių ideologija ir daugelį nuo jos nukentėjusių žmonių skaudina to simbolio viešinimas", – kalbėjo kunigas R.Grigas.
Taip yra ir dėl neužmirštuolės, kurioje kritikai įžvelgia įvairius neigiamus dalykus, nors šalininkai pabrėžia neužmiršimo motyvą, šiuo atveju Sausio 13-osios įvykių prisiminimą.
Tačiau šio simbolio daugiaprasmiškumas, anot R.Grigo, nieko gero neduoda.
"Su ta tikrąja Lietuvos pasipriešinimo istorija, kuri prasidėjo ne 1991 metais, o gerokai anksčiau, ir truko daugelį dešimtmečių, buvo naudojami visai kiti tautiniai simboliai, kurie lietuvių savimonei aiškiai bylojo, apie ką yra kalba. Beje, tai suvokė ir okupantai, kurie už trispalvės, Vyčio ar Gediminaičių stulpų viešinimą persekiojo. Todėl bandymas prilipdyti ar naujai sukonstruoti kokį nors simbolį, kuris su laisvės kova nėra susijęs, yra abejotinas, juolab jis įvairias visuomenės grupes ne vienija, o skaldo", – teigė R.Grigas.
Trispalvė, Vytis ir Stulpai
Pačiam kunigui, kovojusiam su sovietų sistema ir nuo jos nukentėjusiam, asmeniškai brangūs visi tautiniai simboliai, kuriuos jo tėvai ar seneliai slapčia parodydavo kažkur išsaugotus.
Nes tiek Vytis, tiek trispalvė ar Gedimino stulpai buvo draudžiami ir persekiojami sovietmečiu.
Už juos kartais tekdavo sumokėti laisvės, netekties ar dar didesne kaina.
Kunigas teigė, kad jam mieliausia trispalvė, kuri savo spalvų deriniu tarsi atkartoja gimtinės peizažą, ir Vytis, išreiškiantis veržlumą bei ryžtą ginti savo tautą ir laisvę.
R.Grigas prisiminė epizodą iš vaikystės. Jis parodė, kaip giliai lietuvių dvasioje net sovietmečiu buvo įsišaknijęs laisvės ilgesys.
Kai jis buvo gal antrokas, jo pirmoji mokytoja šviesaus atminimo Danutė Mickevičienė vaikams pasakojo apie valstybinius simbolius, žinoma, sovietinius.
"Ji papasakojo apie sovietinį herbą, bet pridūrė, kad anksčiau Lietuvos herbas buvo Vytis, tai – toks jaunas ant žirgo skriejantis raitelis. Ji pridūrė, kad tai buvo buržuazinės Lietuvos herbas. Taip mokytoja privalėjo sakyti. Bet ji sakė, kad ir Vytis buvo geras herbas, kuris išreiškė mintį, kad mes nieko pulti nenorime, bet, jei mus užpuls, ginsimės. Esu tikras, kad tai nebuvo įrašyta mokymo programoje, ir mokytoja taip kalbėjo savo vidinio jausmo ir lietuviško patriotizmo skatinama", – prisiminimais pasidalijo R.Grigas.
Reikšmes pasirenkame patys
Klaipėdos universiteto etnologas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius Rimantas Balsys, nagrinėjantis simbolius ir jų prasmę, stebisi vis nesibaigiančiais ginčais dėl neužmirštuolės ir šio simbolio vaidmens patriotiniame fone.
"Kai kurie dalykai žemėje apskritai nieko nereiškia, kol mes nesusitariame, ką jie reiškia. Juk koks nors X niekam nėra lygus, kol mes nesusitariame, kad tas X bus lygus penkiems ar septyniems. Taip yra ir dėl simbolių, ypač dėl naujai atsirandančių ar tų, kurie prikeliami iš užmaršties. Jei sutarsime, kad tas simbolis mums yra svarbus ir reikšmingas, tai galime jį ir naudoti, o jei kažkam atrodo, kad jis yra blogas, tegul siūlo geresnį", – dėstė R.Balsys.
Čia profesorius priminė atvejį, kiek iečių buvo sulaužyta dėl svastikos, labai seno ženklo, kurį kažkada panaudojo naciai. Todėl esą lig šiol svastika asocijuojasi būtent su jais.
"Manau, kad niekada nesusitarsime dėl šitų dalykų. Ypač šiuo metu, kai žmonės yra pikti, susierzinę. Pakanka paskaityti komentarus prie bet kokio straipsnio internete. Baisu. Taigi neužmirštuolė irgi patenka į tą pačią dirvą. Todėl kartais geriausia vengti daugiaprasmių simbolių, kurie gali turėti kokį nors istorinį šleifą. Juk atsimename Sausio 13-osios įvykius, yra tų laikų nuotraukos, argi viso šito negana? Istoriją reikia nuolat priminti, kartoti apie ją, juk istorija tik taip ir aktualizuojama. O ką reiškia pati neužmirštuolė? Nieko nereiškia, tik – gėlelė, esmė – kas slypi už jos", – pastebėjo R.Balsys.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo1
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Netoli Kaštonų gatvės gyventojai vis veisia šiukšlynus2
Netoli Kaštonų gatvės atsirado savavališkas sąvartynas, tarp šiukšlių – senos padangos ir net sofa. Atokesnėse vietose tyčia paliktas atliekas pareigingi gyventojai surenka patys, tačiau norint pašalinti stambias...
-
Klaipėdoje kruizinis laivas pasitiktas sningant1
Šių metų pirmąjį keleivinį laivą su prancūzų turistais Klaipėda pasitiko žiemiškai. Šiemet į mūsų uostą planuoja atvykti 53 kruiziniai laineriai – daugiau nei pernai, ketinama sulaukti iki 70 tūkst. turistų. Sugrįžt...
-
Kas balsuos referendume?6
Jau dabar prognozuojama, kad balsuojant referendume dėl dvigubos pilietybės gali būti pasiektas antirekordas. Rinkėjai nepatenkinti ne tik informacijos stoka šiuo klausimu, bet ir neregėtu prezidento rinkiminės kampanijos vangumu. Žmonės pasigen...
-
Uostamiestyje – akibrokštas: merginą nustebino pardavėjos pasiūlymas4
Kai kuriuose prekybos centruose aptarnavimas verčia linkėti permainų. Esą kai kurie parduotuvių darbuotojai su klientais bendrauja ne itin supratingai. Viename prekybos centre apsilankiusią klaipėdietę nustebino pardavėjos elgesys. Merginai papra&scar...
-
Intriga darže – kažkas užkasinėja margučius?2
Viena sodininkė sunerimo, kai kelerius metus iš eilės savo darže panašiu metu pradėjo rasti po užkastą velykinį kiaušinį. Margučius kažkas vis užkasa skirtingose sklypo vietose. Daržininkė klausė – gal kas nors jai link...
-
Tarp daugiabučių Debreceno kvartale – nemalonus vaizdelis9
Debreceno kvartale tarp daugiabučių namų esančioje žalioje pievoje – dar vienas šiukšlynas. Įvairias buitines atliekas iš perpildytų šiukšlių konteinerių veikiausiai išnešioja sparnuočiai, o kart...
-
Metai po inauguracijos: Klaipėdos meras sudėliojo taškus30
Po inauguracijos praėjus lygiai metams, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus neslepia, kad per pirmuosius metus einant šias pareigas buvo visko – daug nuveikta miesto ir miestiečių labui, tačiau kai kurių projektų dėl jų neracionalumo teko ats...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų17
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Dainų šventės šimtmečiui paminėti doviliškiai pasodino ąžuoliukus
Dainų šventės šimtmečio progai paminėti doviliškiai savaitgalį sodino ąžuolus. Vienas ąžuoliukas buvo skirtas specialiai Dainų šventės paminėjimui, o kitus ąžuoliukus talkininkai sodino Dovilų centre pačių žmonių ...