Nežinomybė dėl jachtos „Lietuva“

Reikia kapitalinio remonto

„Rudenį paklausiu savivaldybės į kokį sandėlį vežti „Lietuvos“ jachtos daiktus, kam atiduoti pačią jachtą. Jei ji bus iškelta ir pastatyta ant kranto po poros metų iš jos nieko neliks.“, - svarstė jachtos „Lietuva“ kapitonas Osvaldas Kudzevičius. Jachtos korpusas padarytas iš plastiko. Dėl saulės poveikio ji greitai suirtų.

Jachta „Lietuva“ priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Ją reikia kapitališkai remontuoti. Savivaldybės samdyti ekspertai nustatė, kad remontas kainuotų apie 200 tūkst. eurų. Neskyrus pinigų jachtą toliau eksploatuoti būtų pavojinga. Buriuotojai ją naudoti kitais metais jau atsisakytų.

„Jachta kol kas nėra nurašyta. Yra kreiptasi į Vyriausybę dėl jos perdavimo Lietuvos jūrų muziejui. Jei Vyriausybė skirtų 200 tūkst. eurų jos remontui, jachta galėtų dar mažiausiai dešimtmetį plaukioti“, - svarstė Klaipėdos miesto savivaldybės finansų ir turto departamento turto skyrius vedėjas Edvardas Simokaitis.

Dabar jachtą pagal panaudos sutartį eksploatuojantis buriuotojų klubas „Ostmarina“ per metus jai išlaikyti skiria apie 20 tūkst. eurų. Septynis tūkstančius eurų jachtai skiria Klaipėdos miesto savivaldybės, likusias lėšas klubas susirenka iš rėmėjų, gauna už reklamą.

Virstų muziejiniu eksponatu

Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė tikino, kad jachtą „Lietuva“ reikėtų ne tik kapitališkai suremontuoti, bet ir kasmet skirti maždaug po 50 tūkst. eurų jai išlaikyti.

„Muziejaus specialistų rate svarstėme, kaip galėtume toliau panaudoti jachtą „Lietuva“. Matome dvi galimybes - jei Vyriausybė skirs lėšų jos remontui, jachta galėtų plaukioti naudojant ją edukaciniais tikslais. Blogiausiu atveju jachta „Lietuva“ būtų iškelta ir naudojama kaip muziejinis eksponatas“, - svarstė O.Žalienė.

„Norint jachtą „Lietuva“ eksponuoti kaip muziejinę vertybę reikia ją pakišti po stogu ir saugoti nuo ultravioletinių saulės spindulių. Jachtos „Lietuva“ stiebo aukštis 22 metrai, dar trys metrai nuo kylio iki denio. Jachtai tinkamai saugoti kaip muziejinei vertybei reikėtų maždaug 9 metrų aukščio namo angaro, kur ji galėtų stovėti.

Lietuvos jūrinės istorijos ir kultūros klubas „Budys“ Jachtingo muziejaus kuratorius Tadas Viltrakis siūlė jachtai „Lietuva“ kaip muziejinei vertybei eksponuoti panaudoti prie Kruizinių laivų terminalo esantį elingą. Jis galėtų tapti šio ir kitų vertingų jūrinių laivų eksponavimo vieta.

Jachta „Lietuva“ turi didžiulę vertę kaip jūrinės kultūros palikimas. Ji pirmoji iš Lietuvių jachtų apiplaukė aplink pasaulį.

Kita jachtos vertė yra tai, kad ji išugdė ne vieną buriuotojų kartą. Tai ne vien žmonės susidomėję buriavimu. Po buriavimo jachta „Lietuva“ daugelis žmonių, buvusių ar esančių jachtos „Lietuva“ narių susidomėjo bei puoselėja ir jūrinę kultūrą.

Todėl jachtos kapitonas O.Kudzevičius mano, kad jachta dar turėtų plaukioti.

„Juokingai skamba, kai kalbame apie jachtos konservavimą, kai per 41 jos gyvavimo metus kapitaliniam remontui neįdėta nieko. Jachta visą laiką buvo tvarkoma savanorių jėgomis. Todėl bent vieną kartą galima būtų į ją įdėti lėšų kapitaliniam remontui, kad vėliau dar galima būtų plaukioti su jachta ne vieną dešimtmetį“, - mano O.Kudzevičius.

„Lietuvą“ pristatytų Lietuvoje

Lietuvos jūrų muziejaus direktorės O.Žalienės siūlymu, planuojama surengti konferenciją, kurioje būtų pristatyta jachta „Lietuva“ ir buriavimo atgimimo laikotarpis po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Tas laikas Lietuvos buriavimui buvo svarbus, tačiau pėdsakų apie jį išsaugota nedaug. Kita aplink pasaulį apiplaukusi jachta „Laisvė“ baigia sutrūnyti. Kitos garsios Horno iškyšulį apsiautusios jachtos kaip „Audra“, „Dailė“ iš viso išnyko iš Lietuvos horizonto.

Istorikas Romas Adomavičius pats plaukiojęs su jachta „Lietuva“ mano, kad svarbu visai šaliai parodyti, kad jachta „Lietuva“ yra nacionalinė vertybė. Jis netgi siūlė pažymint Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį surengti projektą ir jachtą pristatyti įvairiuose Lietuvos miestuose, pradedant nuo Vilniaus - prezidentūros kiemelio, Seimo ir Vyriausybės rūmų, Europos aikštės.

Anot R.Adomavičiaus, paraleliai turėtų būti kuriamas jachtos „Lietuva“ o gal ir visos jūrinės kultūros rėmimo fondas. Panašiai yra daroma daugelyje pasaulio šalių, kai vienam itin vertingam laivui išsaugoti sukuriamas specialus fondas.

O.Žalienės nuomone, toks laivo išsaugojimas yra įmanomas, jei atsirastų vienas didelis entuziastas. Pats Jūrų muziejus nenorėtų imtis tokios laivo saugojimo per fondą misijos, nes jis turintis kelių metų jūrinės kultūros veiklos programą, o jachtos „Lietuva“ išsaugojimo misija jam nukritusi staiga ir netikėtai.