Nuomos vargai: skola ir ligos

Ragino apsišarvuoti kantrybe

Priteistą skolą išieškančios antstolės Viktorijos Vėliuvienės padėjėjas Ričardas Šiaulys patvirtino, kad klaipėdietės Stanislavos skolininkai turi ir kitų kreditorių.

"Viltis atgauti priteistą sumą yra, reikia turėti kantrybės", – teigė antstolės padėjėjas.

Iš menkos sumos, iš kurios kiekvieną mėnesį galima sumokėti skolos atlyginimo laukiantiems žmonėms, pervedimas vykdomas visiems kreditoriams vienu metu. Jokio pirmumo nėra.

Tad galima tik įsivaizduoti, kiek laiko tektų Stanislavai laukti visos priteistos sumos.

Kas mėnesį kiekvienam kreditoriui patrupinama po kelias dešimtis centų.

"Net jei gyvenčiau dar 100 metų, savo pinigų neatgaučiau. Jau susitaikiau su šia mintimi. Pikta tai, kad tokie žmonės slepiami, dangstomasi asmens duomenų apsaugos įstatymu. Juk jeigu būčiau žinojusi, kad mano nuomininkai skolingi tokiai miniai žmonių, būčiau ne tik į antstolę nesikreipusi, bet ir nesibylinėjusi. Kiek laiko praradau ir išlaidų turėjau, – liūdnai kalbėjo Stanislava. – Visai neseniai sutikau buvusią nuomininkę Svetlaną viduryje gatvės eidama per pėsčiųjų perėją. Toji moteris turėjo įžūlumo mane dar pažeminti. Ji su panieka paklausė, ar esu patenkinta dėl teismo sprendimo ir pasišaipė, kad aš niekada ir nieko negausiu."

Komentaras

Svajūnas Bliudsukis

Teisėjas

Pirmiausia sudarant nuomos sutartį derėtų pasinaudoti užstatu kaip mokėjimo garantija ir nelaukti, kol skola įsisenės ir užaugs iki tūkstančių eurų. Jeigu nuomininkai nemokėjo vieną, antrą, trečią mėnesį, derėjo nutraukti nuomos sutartį ir kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Nelabai suprantama, kodėl būsto savininkė delsė ir užaugino skolą. Juk tokia suma užaugo ne per porą mėnesių. Vienas apsisaugojimo nuo panašių situacijų būdų – viską daryti laiku, nelaukiant. Galbūt galima prieš sudarant nuomos sutartį prašyti būsimą nuomininką pateikti duomenis apie gaunamas pajamas arba prašyti didesnio užstato. Bet tai – geranoriško susitarimo reikalas. Oficialiai gauti duomenis apie žmogaus skolas ar uždarbį privačiam asmeniui neįmanoma, tai riboja Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Bent minimaliai apsisaugoti nuo dar didesnių nuostolių galima prašant antstolio nedidinti išieškojimo išlaidų ir pirmiausia prašant pažiūrėti, ar skolininkas turi kitų kreditorių, sužinoti, ar skolos išieškojimas – perspektyvus. Jeigu mažai tikėtinas teigiamas rezultatas, sumokėjęs už pirminį bylos užvedimą ir pirminius veiksmus, kreditorius gali atsisakyti išieškojimo ir atsiimti vykdomąjį raštą. Bylų, kur skolą išieškoti sunku ar neįmanoma, matome kasdien. Būna, kad skolininkas turi vienu metu kelias dešimtis vykdomų skolų. Tokių atvejų pasitaiko ir ne vienas, kitas. Vienintelis teisingas žingsnis – teisminio nagrinėjimo metu prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taip dar nagrinėjant bylą, būtų kreiptasi į antstolį, jis areštuotų turtą ir taptų akivaizdu, kad nėra ko areštuoti, kad asmuo neturi jokio turto. Tai būtų labai rimtas signalas apsispręsti, ar toliau bylinėtis, ar sudaryti taikos sutartį ir atgauti bent mažą dalį skolos.