Nurašys beviltiškas skolas už šiukšles

Sutrukdė teisinis ginčas

Beviltiška skola už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą miesto tarybos prašoma pripažinti 34 tūkst. eurų.

Tokios sumos iš skolininkų negalima išieškoti, nes suėjo senaties terminas. Ją norima nurašyti iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apskaitos.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė pasakojo, kad mokestinis senaties terminas yra penkeri plius einamieji metai.

Didžiąją nurodytos sumos dalį sudaro mokėtojų skolos už 2008 ir 2009 m.

R.Jievaitienė priminė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdoje pradėta rinkti 2008 m.

Tačiau iki 2010-ųjų balandžio nesumokėtos rinkliavos išieškojimas nebuvo vykdomas.

Taip apsispręsta atsižvelgiant į tai, kad dvejus metus teisme buvo nagrinėjamas ginčas dėl Vietinės rinkliavos nuostatų teisėtumo ir atitikties aukštesnės galios teisės norminiams aktams.

Išieškojo didžiausias sumas

Prašymą išsiaiškinti, ar rinkliava teisėta, buvo pateikę tuomečiai Seimo nariai Vytautas Čepas, Irena Šiaulienė, Evaldas Jurkevičius.

Kol vyko teismo procesas, uostamiesčio savivaldybė siekė išvengti konfliktinių situacijų su naujai įvestos rinkliavos mokėtojais.

Be to, Vyriausybės atstovo Klaipėdos apskrityje institucija viešai ragino atliekų turėtojus nemokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

"Dėl šių priežasčių per dvejus metus susikaupė didelis kiekis neišieškotų nepriemokų. Paaiškėjus, kad rinkliava teisėta, pirmiausia Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras ėmėsi išieškoti didžiausias sumas. Visų nespėta, nes procedūros ilgos, o prarasta nemažai laiko", – komentavo vedėja.

Nesumokėjo ir inspekcija

34 tūkst. eurų įsiskolino 759 fiziniai ir juridiniai asmenys. Didžiąją dalį sudaro pirmieji. Didžiausios sumos siekia 853 ir 706 eurus. Mažiausios – vos vienas euro centas.

Tarp skolininkų, kurių nesumokėtą rinkliavą norima pripažinti beviltiška, yra ir Valstybinė mokesčių inspekcija. Ji įsiskolinusi už 2008 ir 2009 m. Nesumokėta suma siekia beveik 64 eurus.

Miesto tarybos beviltiška skola prašoma pripažinti 8 tūkst. eurų, kurių už atliekų tvarkymą nesumokėjo bankrutavusios įmonės. Tokią sumą nesumokėjo 23 bendrovės.

Didžiausias įsiskolinimas siekia beveik 2 tūkst. eurų. Trys įmonės nesumokėjo po 1 tūkst. eurų rinkliavos.

Mažiausia skola šioje grupėje – 10 eurų.

Norima nurašyti ir mirusiųjų įsiskolinimus už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Ši suma siekia beveik 2,4 tūkst. eurų. Tiek nesumokėjo 26 žmonės.

Didžiausia skola šioje grupėje siekia 402, mažiausia – 1,79 euro.