Nyksta Klaipėdos uosto teritorijos

Miesto suspaustas Klaipėdos uostas yra bene mažiausiai rezervinių teritorijų turintis uostas tarp kitų konkurentų rytinėje Baltijos jūros dalyje.

Dominuoja privatūs interesai

Buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Valentinas Greičiūnas prisiminė, kad dar 1994 metais su tuomečiu Klaipėdos meru Benediktu Petrausku suderino uosto rezervinių teritorijų sąrašą.

Tą sąrašą 1994 metų gegužės 16 dieną Vyriausybė patvirtino savo nutarimu.

Tačiau uosto rezervinėse teritorijose vyko privataus verslo pastatų statybos, netgi kūrėsi gyventojai. 2011 metais Lietuvos administracinis teismas pripažino, kad tas Vyriausybės nutarimas yra negaliojantis, nes jis nebuvęs viešai paskelbtas "Valstybės žiniose".

Todėl šiandien Klaipėdos uostas susiduria su didžiulėmis problemomis. Teoriškai jis rezervinių teritorijų lyg ir neturi. Dalis tų teritorijų kurios kaip uosto rezervinės teritorijos buvo numatytos 1994 metais, užimtos įvairaus ne uostinio verslo, jose atsirado gyvenamieji kvartalai. Uostas atsisakys dalies apie 48 ha buvusių rezervinių teritorijų prie Smeltalės upės, kur dabar yra Smeltės gyvenamųjų namų rajonas. Šiuo metu rengiamas šios teritorijos detalusis planas. Jį priėmus uostas ir atsisakys tos teritorijos.

V.Greičiūnas pastebėjo, kad Klaipėdoje dominuoja ne valstybės, o privatininkų interesai. Lengva ranka atiduotos uostui numatytos teritorijos. Jis kvietė rimčiau vertinti uosto reikmėms būtinas teritorijas, kitaip ateityje uostas gali turėtų rimtų bėdų dėl plėtros.

Paradoksali situacija

Dar nemažos dalies teritorijų uostas neteks trikampyje tarp Minijos, Nemuno gatvių ir įvažų į Smiltynės perkėlą. Čia iš numatytų 15 ha neužimta liko apie apie 2,5 hektaro. Juos norėtų naudoti Klaipėdos jūrų krovinių kompanija "Bega".

Ji 2000 metais jau buvo parengusi tos teritorijos detalųjį planą. Jį patvirtino savivaldybės taryba. Tačiau buvęs Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje sprendimą atšaukė, nes "Bega" negalėjusi būti detaliojo plano rengėja.

"Toje teritorijoje išdygo eilė privačių pastatų. Jei nieko nedarysime, neteksime ir likusių uostui tinkamų dar neužimtų plotų", – tikino "Begos" vadovas Aloyzas Kuzmarskis.

Dėl uosto rezervinių teritorijų šiandien yra susidariusi paradoksali situacija. Uosto direkcija negali rengti detaliųjų planų, kad perimtų tas teritorijas, nes ji nėra jų valdytoja. Tas teritorijas valdanti miesto savivaldybė detaliųjų planų nenori rengti, nes tam nėra pinigų. Susisiekimo ministerija reikalauja, kad būtų naujai nustatytos uosto rezervinės teritorijos, bet kaip jas apibrėžti, kai uostas negali rengti detaliųjų planų.

Reikia susitarimo

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Plėtros skyriaus vadovas Algimantas Kungys teigė, kad nelabai daug ir likę galimų uosto rezervinių teritorijų. Be jau minėtų 15 ha, kurių didesnė dalis yra užimta privataus verslo, dar likę du sklypai būsimojo Baltijos prospekto tęsiniui į Klaipėdos uostą formuoti.

Kaip tas uostas tas teritorijas perims iš miesto teritorijų planavimo specialistams ir uosto valdytojams dar teks sukti galvas. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius norėtų, kad per 1–2 mėnesius Uosto direkcija ir Klaipėdos savivaldybė suderintų rezervines teritorijas.

Buvęs miesto meras Rimantas Taraškevičius mano, kad sprendimas turėtų būti paprastas. Užtektų, jog savivaldybė pasirašytų sutartį su Uosto direkcija, kad jai perleidžia numatytas rezervines teritorijas. Ji jas privalėtų tvarkyti ir, kai ateis laikas, perimtų uosto reikmėms.

Rengiant rezervinių teritorijų detaliuosius planus, už juos sutiktų sumokėti uosto kompanijos. Tačiau šios norėtų garantijų, kad Uosto direkcijai perėmus tas teritorijos, jos būtų nuomojamos tai kompanijai, kuri rėmė detalaus plano parengimą.

Dabar tokios garantijos nėra.