Iškilmingoje ceremonijoje pagerbti žuvusieji už Klaipėdos kraštą

Klaipėdoje pagerbti 1923 metų sukilimo dalyviai. Uostamiesčiui svarbią datą paminėti susirinko istoriniam įvykiui neabejingi miestelėnai, karininkai, savivaldybės bei Seimo atstovai.
Trečiadienio popietę Klaipėdos skulptūrų parkas aidėjo nuo karių šūvių, giesmių bei atminimo kalbų – paminėti žuvusieji, dalyvavę 1923 m. sukilime.

Net ir spustelėjęs šaltukas neatbaidė norinčiųjų prisiminti ir pagerbti Klaipėdos sukilimo dalyvių. Tarp susirinkusiųjų nesunku buvo pastebėti ir uostamiesčio moksleivių veidus.

Minėjime dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas prisiminė praėjusius metus, kurie buvo paskelbti Klaipėdos krašto prijungimo metais bei ragino nepamiršti šios svarbios datos ir toliau. „Būkime verti tų, kurie žuvo kovodami už mūsų kraštą“, – į susirinkusiuosius kreipėsi V.Grubliauskas.

Renginyje lankęsis Seimo pirmininkės pavaduotojas Kęstas Komskis prisipažino esąs laimingas, galėdamas dalyvauti minėjime. „Šiame krašte lietuviai gyveno seniai, todėl turime džiaugtis, kad prieš 91 metus mūsų vyrai ryžosi žengti tokį žingsnį“, – sakė K.Komskis.

Prie Skulptūrų parke esančio paminklo, skirto minėtojo sukilimo dalyviams buvo padėta gėlių, o žuvusieji pagerbti tylos minute, kurią palydėjo griausmingi kariškių šūviai į orą.

Ne vienas iš susirinkusių prisiminė tuometinio ministro pirmininko Ernesto Galvanausko žodžius: „Mes dirbame ne šiam momentui, o ateičiai“. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotojai neabejojo, jog prieš daugiau nei devyniasdešimt metų vykęs sukilimas turėjo didžiulės reikšmės ne tik Klaipėdos kraštui, bet ir visai Lietuvai.

Apie Klaipėdos krašto sukilimą šiuo  metu sklando įvairios kalbos, tačiau reikia pabrėžti, jog vargu, ar Didžioji Lietuva būtų išdrįsusi žengti tokį žingsnį, jeigu Mažoji Lietuva nebūtų ištiesusi rankos.
„Už tai, kuo dabar esame turime būti dėkingi Klaipėdos krašto sukilėliams“, – pabrėžė lietuvininkų draugijos „Mažoji Lietuva“ valdybos pirmininkas Edmundas Paplauskas.

Šią dieną visame mieste netrūko renginių, skirtų sukilimui paminėti. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje buvo pristatytas leidinys „Kova dėl Klaipėdos: įvykiai ir žmonės“, kuris sudarytas praėjusiais metais rengtos parodos pagrindu. Leidinyje surinkta medžiaga iš įvairių archyvų. „Dalis medžiagos yra iš Prancūzijos archyvų“, – sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Zita Genienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

tam patr

tam patr portretas
Gal tave i durnyna grazint?

patr

patr portretas
klaipeda grazint vokieciams.okupantai
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių