- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pajūryje šiomis dienomis lietaus laukia ne tik sodininkai ir žemdirbiai. Ko gero, labiausiai lietingų orų prognozės tikisi ugniagesiai bei miškininkai, nes gaisrų pavojus miškuose jau pasiekė kritinę ribą. Savaitės pradžioje apsiniaukęs dangus į Klaipėdą ir pajūrio miškus neatnešė nė lašo vandens, o stiprokas vėjas verčia jaudintis dar labiau.
Laukia gausaus lietaus
Pirmosiomis birželio dienomis, kaip teigia Lietuvos hidrometeo- rologijos tarnybos darbuotojai, Klaipėdos apskrityje vyrauja ketvirtosios klasės miškų gaisringumas. O tai reiškia, kad miškuose labai sausa, gaisrų pavojus – didelis.
Miškininkai įsitikinę, kad atsipūsti galėtų tik, jeigu prapliuptų gausus, ne vieną valandą trunkantis lietus. Kai yra labai šilta, staigus, bet trumpas lietutis neapsaugo miškų nuo gaisrų, karštis greitai išgarina į miško paklotę susigerti nespėjusią drėgmę.
Kol kas gyventojai raginami būti itin atsargūs. Jei ilgiau nepavyks sulaukti lietaus, ir pajūrio zonoje bus paskelbta penktoji gaisringumo klasė, miškininkai rekomenduos savivaldybėms uždrausti lankymąsi miškuose.
Miškininkai ir ugniagesiai sutartinai tikina, kad daugumą miškų gaisrų sukelia neatsargiai besielgiantys žmonės. Šiemet miškai jau degė Šernų girininkijos (Klaipėdos r.) valdose ir prie Šventosios. Kol kas šių gaisrų priežastys nežinomos. Abiem atvejais degė miško paklotė. Apie šias nelaimes sužinota labai greitai, tad ugnis neišplito, medžiai nenukentėjo.
Budi šviesiuoju metu
Laiku pastebėti miškų gaisrus padeda priešgaisrinės kameros. Pernai miškus Neringoje ir Klaipėdoje padegęs piromanas gamtai padarė beveik 52 tūkst. eurų žalą. Jeigu nustatoma, kad gaisrą tyčia ar netyčia sukėlė žmogus, žala gamtai skaičiuojama kvadratinį metrą sudegusios miško paklotės vertinant šešiais eurais. Šią žalą privalo atlyginti kaltininkas.
Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Miško želdinimo ir apsaugos inžinierė Gražina Banienė pasakojo, kad šiuo metu Kuršių nerijoje, Nidos ir Smiltynės girininkijose miškininkai budi nuo devintos valandos ryto iki saulės laidos, tai yra, apie 22 valandos.
Jei dar ilgiau nepalis, budėjimo laikas bus ilginamas – nuo aštuntos ryto iki vėlyvo vakaro, budėjimas baigsis praėjus valandai po saulės laidos.
Statistika rodo, kad daugiausia miškų bei atvirų vietų gaisrų kyla balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais.
Pavojus – ir gyvybėms
Dažniausiai miškuose gaisrus sukelia neatsargūs poilsiautojai, ugnis įsiplieskia nuo neužgesintos nuorūkos ar degtuko, palikto laužo. Sausa žolė, pernykščiai spygliai, samanos, šakelės bematant pagauna liepsną, ugnis plečiasi labai greitai. Miške laužus galima kūrenti tik specialiai tam įrengtose aikštelėse. Pasak ugniagesių, gaisrus gali sukelti ir automobiliai ar kitos transporto priemonės. Net mažytė kibirkštėlė gali tapti milžiniško gaisro priežastimi. Kartais žmonės iš mašinų išmeta tepaluotų skudurų, kurie gali itin greitai užsiliepsnoti, o ugnį gali įžiebti ir stiklo šukės.
Miško, kaip ir pernykštės žolės, gaisrai pavojingi ir tuo, kad gali persimesti ir į gyvenamuosius namus.
Dažną pavasarį ar vasaros pradžioje ugnis nušluoja ne vieną sodybą. Ir Klaipėdos apskrityje yra buvę tragiškų įvykių, kai gesindami namus žuvo žmonės.
Ugniagesiai tvirtina, kad tuopų pūkai tik didina pavojų kilti staigiems gaisrams, ypač kai daug pūkų susikaupia vienoje vietoje.
Pavojingiausiu metu Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gelbėtojai drauge su urėdijų darbuotojais, gamtosaugininkais, policininkais drauge mokosi veikti ypatingų nelaimių sąlygomis, vykdo reidus.
Didieji Kuršių nerijos gaisrai tapo milžiniška pamoka. Šiemet Juodkrantėje jau vyko daug fizinių jėgų pareikalavę ugniagesių mokymai.
Pastarosiomis dienomis pajūryje pakilęs vėjas verčia baimintis, kad menkiausia liepsna gali virsti milžinišku gaisru. Miškų gaisrai yra ugniagesių siaubas dar ir todėl, kad dažniausiai miške nesama vandens telkinių, o pasiekti liepsnojantį plotą galingiems gaisriniams automobiliams yra itin sudėtinga. Todėl ugniagesiai imasi gesinti liepsną parankinėmis priemonėmis, taip rizikuodami savo sveikata.
Statistika
– Nuo birželio 1-osios iki 4 dienos Klaipėdoje ugniagesiai gesino 13 gaisrų.
– Šiemet Klaipėdos apskrityje atvirose teritorijose jau kilo 190 gaisrų, jų metu išdegė apie 95 hektarų plotas.
– Miškuose kilo 7 gaisrai:
2 gaisrai Klaipėdos rajone,
2 gaisrai Kretingos rajone,
1 Klaipėdoje,
1 Kretingoje,
1 Skuodo rajone.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą2
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais2
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras6
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“1
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...