Pajūrio prekijų išmonė šokiruoja

Greito pelno ištroškę prekeiviai atranda vis naujų būdų, kaip papildyti savo kišenę. Pasirodo, tereikia turėti dviratį, miklias kojas, ir prekyba suklestės.

Už aptarnavimą – euras

Po Klaipėdos gatves zuja keistuolis prekeivis, kas keliolika minučių triračiu keisdamas savo dislokacijos vietą. Egidijumi prisistatęs veikėjas sustoja miesto centre tose gatvėse, kur yra didelis pėsčiųjų judėjimas. Vyras ant žemės pasistato elektronines svarstykles ir siūlo praeiviams įvairių prekių – krapų, svogūnų ryšulėlių, stiklinaitę žemuogių ir kita.

"Po kiek žemuogės? Po tris eurus plius euras už aptarnavimą", – išpyškino prekeivis, įsitaisęs Naujojo Sodo gatvėje tiesiai prieš pėsčiųjų perėją.

Nustebus, kad už aptarnavimą teks mokėti net eurą, vyras žurnalistams rėžė, kad viskas kainuoja.

"Man juk dviratį reikėjo nuomotis. O žinote, kiek tokio dviračio nuoma? Na, gerai nors tiek, kad nuolaidą pritaikė, išnuomojo vos už 10 eurų", – pasakojo vyriškis.

Gal klaipėdietis žalumynų priskynė savo darže, o žemuogių pririnko pievose? Prekeivis atskleidė gudrybę.

"Viską pirkau turguje. Už visas prekes man pritaikė 10 euro centų nuolaidą", – tikino vyras.

Iš kur prekeivis tikisi gauti pelno? Egidijus paaiškino, kad viliasi užsidirbti iš naujoviško perpardavinėjimo būdo.

"Juk tokių dviračiais važinėjančių prekybininkų nėra. Noriu gaivinti miestą. Vis šiokia tokia naujovė. Atsistojau priešais viešbutį, maniau, bus pramoga užsieniečiams. Tačiau viešbučio vadovybė mikliai mane nuvijo", – pasakojo klaipėdietis.

Tikrintojams nesučiumpamas

Tačiau užklausus, ar vyras turi leidimus tokiai prekybai, ir parodžius į šalia esantį Valstybinės mokesčių inspekcijos pastatą, prekybininkas įtūžo.

"Kokie čia leidimai? Kad tik žmogui blogiau būtų. Jūs pasižiūrėkite, kas dedasi valstybėje. Nedarbas. Aš, beje, bendrauju su labai aukštais pareigūnais. Ir su prezidentūra taip pat", – susireikšminęs aiškino vyras.

Po pokalbio su žurnalistais prekybininkas sėdo ant triračio ir nurūko miesto gatvėmis. Klaipėdiečiai šį vyriškį užfiksavo ir kitose miesto vietose. Prekyba vyko netrikdomai, nes jokia valstybinė institucija nespėjo užfiksuoti ratuotojo.

Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Jolanta Uptienė tikino, kad toks ratuotas prekeivis privalo turėti leidimus.

"Visų pirma, mes išduodame leidimus fiksuotoms vietoms mieste. Taip pat prekiaujantis uogomis ar kitais maisto produktais žmogus privalo turėti Maisto tvarkymo pažymėjimą, kurį išduoda Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba", – pažymėjo J.Uptienė.

Net krapų gniužulėlį panorus parduoti uostamiesčio gatvėje taip pat privalu turėti leidimus.

"Tos bobutės, prie parduotuvių prekiaujančios žalumynais, yra nelegalios. Tik taip greitai nebėgioja", – tikino J.Uptienė.

Pasak J.Uptienės, dviračiu po miestelį lakstančiam prekybininkui už nelegalią veiklą gresia administracinė bauda.

Sunervino daina "La cucaracha"

Dar viena prekybininkų gudrybė iš proto veda Panevėžio, Kretingos gatvės ir Dragūnų gatvės kvartalo gyventojus.

Kone trečius metus šio šiaurinio rajono kiemus narsto ledų pardavėjai.

"Įvažiuoja mašinėlė, sustoja kieme ir paleidžia šlykščiai ausį rėžiančią "Gipsy Kings" dainą "La cucaracha". Iš lovos išvirtau, kai išgirdau šitą dainušką. Jie atvažiuoja vakarais, kai jau žmonės mėgina užsnūsti, arba anksti sekmadienio rytą. Baisu. Ir kas jiems leido tokia prekyba užsiimti?" – piktinosi Panevėžio gatvės gyventoja Simona.

"Mes išduodame leidimus tik patvirtintoms vietoms ledų prekybai. Yra taisyklės dėl išnešiojamosios ar išvežiojamosios prekybos iš įrenginių ar automobilių. Ir ten yra numatomos konkrečios vietos", – tikino J.Uptienė.

Išeitų, kad toks prekybininkų automobilis gali įsukti tik į konkrečiai jo leidime nurodytą vietą, šiaip po daugiabučių kiemus jis negalėtų blaškytis.

"O kas iš savivaldybės klausė gyventojų ar bendrijos atstovų, nori jie ar ne, kad tokia prekyba vyktų? Norint atidaryti parduotuvę name, reikia gyventojų sutikimo. O kieme, vadinasi, galima daryti ką tik nori. Beje, ar dėl prekybininkų keliamo triukšmo įmanoma kur nors pasiskųsti?" – klausė Panevėžio gatvės gyventoja.

J.Uptienė pateikė pavyzdį, kaip traktuojami pliažuose beliašus pardavinėjantys žmonės.

"Jiems išduodamas leidimas prekiauti konkrečioje Girulių ar Melnragės vietoje. Leidimas yra "pririštas" prie vietos. Tie, kurie nori nešioti po pliažą, turi turėti Maisto tvarkymo pažymėjimą ir turėti leidimą išnešiojamajai prekybai. Tačiau aš manau, kad tokio leidimo niekas neišduos", – pastebėjo J.Uptienė.

Tai patvirtino ir Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža.

"Negali beliašų pardavėjai vaikščioti po pliažą ir pardavinėti. O ledų prekybininkai gauna leidimus prekiauti tik tam tikru maršrutu. Esame gavę skundų, kad atvažiuoja tokie automobiliai prie darželių, kai darbo laikas baigiasi ir tėvai vaikus vedasi namo. Jei ta vieta leidime nenumatyta, to neturi būti", – tvirtino A.Bauža.

Rožės kaina – 5 eurai

Tarp prašymų išduoti leidimus prekybai kol kas Klaipėdoje lyderiauja daržovių ir vaisių prekybininkai. Jų atsiradimo vietą palaimina vyriausiasis miesto dailininkas.

"Leidimas prekiauti kioskuose kainuoja 29 eurus per mėnesį. Prekyba ledais ir gėrimais kainuoja 12 eurų, prekybos gėlėmis ar kitomis prekėmis iš laikinųjų įrenginių leidimas kainuoja 29 eurus", – aiškino J.Uptienė.

Dar vienas ypač jaunų merginų pamėgtas pinigų užsidirbimo metodas – vaikščiojant vakarais po kavines ir barus siūlyti gėlės, dažniausiai rožes.

Šiuo metodu psichologiškai į savotišką kampą pastatomas su mergina vakarojantis vaikinas. Priėjus gėlių pardavėjai, vaikinas dažniausiai pasijaučia nepatogiai ir suskumba nupirkti merginai gėlę.

"Tačiau ji kainuoja 5 eurus, o tai yra 17,25 lito. Visai neseniai tokios rožės restoranuose merginų buvo siūlomos po 10 litų. Na, tokia kaina eurais mane tikrai pribloškė", – savo patyrimą pasakojo jauna klaipėdietė.

Klaipėdos savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja J.Uptienė tikino, kad savivaldybė neišduoda leidimų tokioms rožių nešiotojoms.

"O kavinės, restoranai ir barai yra privati erdvė. Tokios vietos yra privačios, tad pačių barų savininkų teisė ir atsakomybė įsileisti ar ne tokias prekeives gėlėmis. Jie juk rizikuoja. Gėlių krepšeliu nešina mergina taip pat turi turėti leidimą prekiauti ir mokėti mokesčius, ji turi būti išsiėmusi verslo liudijimą arba įregistravusi individualią veiklą", – tikino J.Uptienė.

Įvairių patikrinimų metu išaiškėjo, kad tik nedidelė dalis tokių prekeivių juos turi.

Už neregistruotos veiklos vykdymą yra numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 144 iki 289 eurų. Tokio pat dydžio bauda yra taikoma ir tuo atveju, jei parduodamos prekės be įsigijimo dokumentų.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija šiemet yra nustačiusi per 100 tokių atvejų, kai veikla buvo vykdoma jos neįregistravus arba neturint prekių įsigijimo dokumentų.

Sumos privertė nustėrti

Tačiau yra ir tokių prekybininkų, kurie galėtų pelnyti metų gobšuolio titulą – po euro įvedimo kai kurie kainas pakėlė iki sunkiai protu suvokiamų aukštumų.

Giruliuose apsilankiusi poilsiautoja Neringa net žagtelėjo, kai šalia paplūdimio esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje išvydo ten pardavinėjamų gėrimų kainas.

"Paprašiau, kad mergina pagamintų man puodelį kavos, tačiau išgirdus kainą praėjo noras ją gerti – trys eurai. Senąja valiuta tai yra per 10 litų. Argi tai normalu?" – klausė pašnekovė.

Dar viena poilsiautoja nustėro, susidūrusi su verslautojų gobšumu senamiestyje. Čia parduodamų produktų ir paslaugų kainos – gerokai didesnės nei pernai.

Pavyzdžiui, valandos pasiplaukiojimas Danės upe vandens dviračiu kainuoja 7 eurus, o už ledų porciją gyventojams tenka pakloti du eurus.

"Vietoj penkių litų – penki eurai", – piktinosi kita poilsiautoja, senamiestyje už 100 gramų riešutų dėžutę sumokėjusi penkis eurus.

Jos žodžiais, kainos nuo praėjusių metų skiriasi tik valiuta, tačiau sumos – tos pačios.

Net ir daržovių ar vaisių pakelių prekeiviai nesibodi akiplėšiškai pelnytis. Du eurai už žalių žirnių indelį jiems atrodo visai normali suma.

Skuodė, palikęs šlepetes

Lietuvių prekeivių fantazijai nėra ribų – tarnybų specialistai pamena kuriozinius atvejus, pavyzdžiui, vienas vyriškis mėgino užsidirbti lengvų pinigų, teikdamas kremo nuo saulės poveikio tepimo paslaugas. Jaunuolis dažniau savo rankų miklumą siūlėsi išbandyti ant jaunų merginų kūnų.

Dar vienas lietuvaitis Palangos pliaže buvo surentęs būdelę, kurioje siūlė poilsiautojams pasinaudoti tualetu. Jaunuolis nesikuklino ir prašė tik vieno lito už paslaugą.

Dažniausiai pogrindiniai prekeiviai puola pardavinėti savo produkciją didelių švenčių metu. Sutemus prekybininkai tiesiai iš krepšių ima pardavinėti šviečiančius žaislus.

O štai vienas beliašų pardavinėtojas, įkliuvęs pliaže į tikrintojų rankas, pasiprašė į tualetą ir dingo kaip į vandenį. Ir šį jaunuolį išgelbėjo miklios kojos. Vaikinas išgaravo, palikęs krepšį su beliašais ir net savo šlepetes.