- Virginija Spurytė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pamaryje – Kuršių nerijos ir Šilutės rajono žvejų gyvenvietėse – netrukus gali nebekvepėti šviežiai išrūkytomis žuvimis, nes vietiniai žvejai, kurie šiuo verslu užsiima iš kartos į kartą, gali būti priversti padžiauti savo tinklus
Pamaryje – Kuršių nerijos ir Šilutės rajono žvejų gyvenvietėse – netrukus gali nebekvepėti šviežiai išrūkytomis žuvimis, nes vietiniai žvejai, kurie šiuo verslu užsiima iš kartos į kartą, gali būti priversti padžiauti savo tinklus. Nuo kitų metų pradžios numatoma skelbti žvejybos Kuršių mariose aukcioną, todėl baiminamasi, kad visas žuvis išgaudys užsienio kompanijos.
Tektų išsikraustyti
"Visi suprantame, ką reiškia aukcionas. Kas pasiūlys daugiau pinigų, tas ir laimės. Ar galėsime mes, mažiukai, konkuruoti su gigantais? Esame įsitikinę, kad mūsų jėgos tikrai nelygios. Todėl gali būti taip, kad sėdėsime savo trobelėse, kurios nuo marių yra už 20 metrų, ir žiūrėsime, kaip žvejoja prancūzai ar lenkai", – niūriai į gresiančią ateitį žvelgė pamario žvejai.
Aukcioną žvejoti Kuršių mariose esą reikia skelbti, nes Lietuva privalo užtikrinti galimybę savo vidaus vandenyse žvejoti visiems ES piliečiams.
Vienas tokių vandens telkinių – Kuršių marios, kurios maitina apie 300 pamario krašto žvejų šeimų.
"Žvejyba mums – ne verslas, o gyvenimas. Mes ne tik žvejojame, bet žuvis rūkome, verdame žuvienę, taip suteikiame galimybę turistams pajusti mūsų krašto dvasią, įsigyti kokybiškų produktų. Jei iš mūsų atims teisę žvejoti, atims ir mūsų gyvenimus. Mes būsime priversti išsikraustyti iš Neringos, nes joje tiesiog neturėsime, ką veikti", – žodžių į vatą nevyniojo Kuršių nerijos žvejai.
Žuvys – tik parduotuvėje
Numatoma, jog žvejybos Kuršių mariose aukcionas pradės veikti nuo kitų metų pradžios. Jo veiklos principas toks, jog bus parduodamos ne sugaunamų žuvų kvotos, nes žvejyba Kuršių mariose nėra limituota, o žvejybos įrankiai.
"Paprasčiau tariant, aukcione teoriškai parduodamas tinklų, kuriais galima žvejoti Kuršių mariose, kiekis. Susirenka gigantams atstovaujantys Petras, Antanas Aloyzas ir keli mes, pamario žvejai. Antanas pasiūlo, kad už vieną tinklą per mėnesį mokės tūkstantį litų, o aš galiu pasiūlyti tik šimtą. Antanas laimi, žvejoja, neaišku, ką daro su žuvimis, o aš sėdžiu ant kranto ir žiūriu, kaip gigantai iš užsienio žvejoja. Kuršių nerijoje žuvimis nebekvepia, nebent tik prekybos centre", – vaizdžiai galimą situaciją nupasakojo savo ir šeimų gyvenimus siekiantys apsaugoti žvejai.
Šiuo metu galioja visai kitokia tvarka. Kuršių marių žvejams kasmet, atsižvelgiant į jų praėjusių metų veiklą, nusižengimų skaičių, kitas aplinkybes, paskiriamas žvejybos įrankių limitas – nustatoma, kiek žvejybos tinklų konkreti įmonė gali naudoti, kada gali žvejoti.
"Viskas buvo gerai, išsilaikėme, puoselėjome tai, ką manėme esant paveldu. Tačiau, deja, žvejyba mūsų krašte nėra įteisinta kaip paveldas, o tai, kas neoficialu, nėra saugotina. Ne žodžio "aukcionas" mes bijome. Mes baiminamės, jog tame aukcione tikrai nesugebėsime varžytis su daug pinigų turinčiomis kompanijomis", – pabrėžė žvejai.
Atvažiuos ir iššluos
Jiems antrino ir Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
"Mes visomis įmanomomis priemonėmis sieksime, kad Kuršių nerijos žvejai išsaugotų savo verslus. Jei aukcionas žvejoti Kuršių mariose išties bus rengiamas, ir mūsų žvejai jame turės dalyvauti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir kiti, esu įsitikinęs, kad žvejų gyvenvietės išnyks. Galiu 100 proc. garantuoti, kad tai, ką dabar randate Kuršių nerijoje – šviežiai rūkytas žuvis kone kiekviename name, žuvienes ir visa kita, neberasite. Sykiu sunyks ir visa romantika, kai galima sėdėti ant marių krantų ir žiūrėti, kaip žvejai leidžiasi į žvejybą", – į vieną barikadų pusę su
Kuršių nerijos žvejais stojo D.Jasaitis.
Todėl jis įsitikinęs, jog reikia ieškoti visų įmanomų būdų, kaip apsaugoti karta iš kartos šiuo verslu užsiimančius pamario žvejus.
"Mūsų nuomone, aukcioną tikrai laimėtų kokie nors gigantai, kurie norėtų kuo greičiau atsiimti išleistus pinigus, todėl net neverta kalbėti apie tausojančią žvejybą Kuršių mariose. Atvažiuos, iššluos, o paskui esą darykite, ką norite", – samprotavo D.Jasaitis.
Pažadėjo neskriausti
Kuršių mariose ištisus dešimtmečius žvejojantys žvejai viliasi, jog vis dėlto nebus nuskriausti. Tai esą pažadėjo neseniai pamaryje viešėję Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai.
Žvejai jų prašė, kad aukcionas žvejoti Kuršių mariose būtų suskaidytas į dvi dalis. Vienoje jų galėtų dalyvauti tie žvejai, kurių veikla būtų reglamentuota kaip paveldas, o kitoje – visi kiti.
"Seimo nariai pažadėjo, jog tai reglamentuojantys įstatymai ir bus priimti. Tačiau žinote, kaip būna – vienaip kalba, o padaro kitaip. Bet gal viskas bus gerai", – vylėsi žvejai.
D.Jasaitis teigė, kad jis taip pat kreipėsi į kai kuriuos Seimo narius prašydamas inicijuoti teisės aktų, ginančių pamario krašto žvejų verslus, priėmimą.
Konkurencijos taryba, kuri esą ir sudrumstė vandenį, kai pareiškė, jog dabar galiojanti žvejybos Kuršių mariose tvarka užkerta kelią į laisvą rinką patekti naujiems dalyviams, taip pat pasisako už tai, kad reikia ir įmanoma apsaugoti pamario krašto žvejus.
"Ir Konstitucija, ir Konkurencijos įstatymas, laikantis juose numatytų sąlygų, sudaro visas galimybes saugoti Kuršių nerijos tradicijas ir kultūrinį paveldą, taip pat nustatyti apsaugos priemones Kuršių nerijoje veikiantiems šeimos verslams", – patikino Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė.
Tačiau tas galimybes į teisės aktus turi perkelti Vyriausybė ir Seimas.
Komentaras
Valentinas Mazuronis
Aplinkos ministras
Paveldą reikia saugoti, vietinius pamario žvejus reikia saugoti, tačiau teisė žvejoti negali būti paveldėta iki gyvenimo pabaigos. Visur reikalinga ir turi būti sveika konkurencija, net ir tarp pačių pamario žvejų, kurie yra įkūrę šeimos verslus. Visiškai suprantu pamario žvejų nerimą, todėl dabar su jais konsultuojamės, ieškome išmintingiausio sprendimo. Sutinku, kad Kuršių mariose turėtų žvejoti šio krašto žvejai, tačiau vis dėlto manau, jog konkurencija privalo egzistuoti. Dabar kuriamos formulės, pagal kurias ir veiks aukcionas. Tos formulės reikalingos tam, kad aukcioną žvejoti Kuršių mariose didesnę galimybę laimėti turėtų pamario žvejai. Kadangi aukciono mechanizmas dar nėra iki galo sudėliotas, nelabai noriu jį komentuoti, nes jis dar gali keistis. Tikrai tikiuosi, kad rasime patį geriausią, išmintingiausią sprendimą, kuris sudarys visas sąlygas išsaugoti tai, ką reikia saugoti, tačiau taip pat leis į rinką ateiti naujiems žaidėjams. Mano nuomone, nereikia leisti, kad ta vietinių žvejų apsauga virstų kažkuo išskirtiniu, nepajudinamu, nes tai nėra teisinga kitų atžvilgiu. Mes siekiame, kad būtų geriau nei yra dabar.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi užsienio kalbų: tarp aktualių – ir turkų kalba
Klaipėdiečiai aktyviai mokosi įvairių kalbų, o populiarumo viršūnėje šiuo metu – anglų kalba. Tačiau ne mažiau aktualios ir ispanų, prancūzų ir net turkų kalbos. ...
-
Maisto atliekų rūšiavimas Klaipėdoje: kokios pagrindinės klaidos?20
Nuo balandžio 2 d. Klaipėdos miesto gyventojai buvo pakviesti pradėti maisto atliekų rūšiavimą. Klaipėdiečių aktyvumas maloniai nustebino – per pirmąją savaitę surinkta virš 5 tonų maisto likučių, o šią savaitę jau 8...
-
Klaipėdoje – gelbėtojų atranka: kandidatų laukia netradicinis darbo pokalbis1
Darbą paplūdimiuose Klaipėdos gelbėtojai pradės birželį, bet dabar vyksta atranka ir ji netradicinė – vietoje darbo pokalbio kandidatai turi šokti į baseiną. Tarp norinčiųjų gelbėti ne tik moksleiviai ir studentai, bet ir baigiantys ...
-
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pasikeitė neatpažįstamai35
Šiandien išaušo klaipėdiečių ilgai laukta diena – duris lankytojams po rekonstrukcijos atvers Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Penkerius metus be savo namų dirbę teatralai kvies ne tik mėgautis pastatymais, bet ir įve...
-
Klaipėdoje duris atvers unikalus senovinių automobilių muziejus20
Senojo dujų fabriko pastatuose vietą atrado unikali, daugiau nei prieš 100 metų pagamintų automobilių kolekcija. Dešimtmetį puoselėtas sumanymas „Senovinių automobilių namai-Memel Automuseum“ jau baigiamas įgyvendinti, ir mu...
-
Klaipėdoje baigti Baltijos prospekto sankryžos rekonstrukcijos darbai6
Klaipėdoje pabaigti Baltijos prospekto, Šilutės plento ir Vilniaus plento žiedinės sankryžos rekonstrukcijos darbai, pranešė miesto savivaldybė. ...
-
„Vaidila“ baigs savo gyvavimą: iškils modernus statinys53
Jau pirmadienį buvęs kino teatras „Vaidila“ baigs savo gyvavimą – tądien prasidės pastato griovimas. Šioje vietoje iškils naujas, modernus statinys. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Keiksmai skamba ir vaikų darželiuose4
Prie keiksmų vaikai įpranta nuo mažumės. Tai tvirtina darželiuose su mažamečiais dirbančios pedagogės. Keiksmažodžius mažieji dažniausiai išgirsta žiūrėdami filmus, iš kitų vaikų ar namų aplinkoje, tačiau tokius žodžius vart...
-
Santuokos uostamiestyje – pagal ukrainiečių tradicijas1
Nuo karo tėvynėje pabėgę ukrainiečiai Klaipėdoje randa ir meilę, ir naujus santykius. Uostamiestyje jau įregistruotos kelios dešimtys ukrainiečių santuokų, kai kurios jų vyko pagal tautines tradicijas. ...