- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Gamyba: „Akvaservis“ žvejybos tinklų gamybos ceche.
-
Jubiliejus: pirmasis 25-metį pažymintis „Akvaservis“ akcentas buvo Jūros šventės parade.
-
Produktas: šis baigiamas gaminti tralas netrukus iškeliaus į žvejybos laivą.
-
Vieta: „Akvaservis“ įsikūrusi dabar sutvarkytame buvusiame žvejybos tinklų ceche.
-
Supratimas: bendrovės vadovas ir tralų konstruktorius V.Zinčenko (kairėje) ir jūrų kapitonas, „Akvaservis“ savininkas A.Lobačiovas ir teoriškai, ir praktiškai suvokia gero tralo reikšmę.
„Akvaservis“ pavadinimas Lietuvoje girdėtas daugeliui, bet jis labiau siejamas su krepšiniu nei žvejybos tralų gamyba.
Neblėsta parama krepšiniui
Antroji Klaipėdos krepšinio komanda yra „Neptūnas-Akvaservis“.
Klaipėdietis verslininkas, jūrų kapitonas Aleksandras Lobačiovas apie krepšinį galėtų pasakoti daug ir įdomiai. Jis jau dvidešimt metų remia antrąją Klaipėdos miesto komandą. Ji vadinosi ir „Irvinga“, ir „Laivitė“, ir „Nafta Uni Akvaservis“ – pagal tai, kas ir kada rėmė komandą.
Antrojoje uostamiesčio komandoje žaidė daug žinomų krepšininkų, kaip Mindaugas Girdžiūnas, Marius Runkauskas, Deividas Gailius, Osvaldas Kurauskas, Aidas Viskontas, Valdas Vasylius, Arvydas Šikšnius bei kiti. Ir šiandieninį „Neptūno“ kapitoną Simą Galdiką, kaip prisiminė A.Lobačiovas, jie surado vienoje iš mokyklų.
Dalis jų iškeliavo ir į reprezentacinį „Neptūną“.
„Pinigų krepšiniui reikia daug. Atsisakyti nuo komandos rėmimo neišeina. Dabar jau rėmėjų padaugėjo. „Neptūnas-Akvaservis“ tapo „Neptūno“ pamainos parengimo komanda. Klaipėdoje galima didžiuotis, kad „Neptūnas“ yra pati nacionališkiausia Lietuvos krepšinio komanda“, - pastebėjo A.Lobačiovas.
Naudoja geriausias medžiagas
„Akvaservis“ verslas taip pat yra Klaipėdos pasididžiavimas. Ši bendrovė įvairioms pasaulio kompanijoms gamina žvejybos tralus.
„Mūsų tralais žuvis gaudo Afrikos pakrantėse nuo Maroko, Mauritanijos, Angolos, Namibijos iki Pietų Afrikos respublikos. Taip pat Norvegijos, Šiaurės jūros, Barenco jūrose, kitose Atlando vandenyno dalyse. Ir žuvys įvairios – skumbrės, silkės, ešeriai, merlangai, menkės“, - pastebėjo A.Lobačiovas.
Žvejybos tralai itin specifiniai žvejybos įrankiai. Jie skirtingi pagal regionus, žuvų rūšis ir laivus. Netgi jei laive du tralų meistrai, kiekvienas norėtų turėti skirtingus tralus.
Šiuo metu į pasaulinę rinką teikiami „Sirius“ serijos žvejybos tralai parengti pagal patirtį Lietuvos žvejybos laivuose „Balandis“, „Irvinga“. „Aras“. Remiamasi ir kitų šalių patirtimi, nes „Akvaservis“ šimtu procentų valdo Rusijos Murmansko mokslinėje bazėje įkurtą tinklų gamybos kompaniją.
Tralų gamybai naudojamos pasaulinio lygio „Dainema“, „Danlain“, „Super12“, „Neilon“, „Magnet“, „Taifun“ medžiagos.
„Akvaservis“ tralai skirti ir Klaipėdoje, kaip buvusioje žvejybos bazėje, gerai žinomiems „Moonzund“ tipo laivams. „Akvaservis“ gamina tinklus ir krabų gaudyklėms, kuriomis naudojasi juos Barenco jūroje gaudantys žvejai. Šios kompanijos pagamintais tinklais naudojosi ir Baltijos jūros, Kuršių marių žvejai. Netgi Ventės rago paukščių gaudyklėse – „Akvaservis“ tinklai.
Išsaugojo tinklų cechą
Klaipėdoje esančioje „Akvaservis“ bendrovėje šiuo metu gaminami tik ekologiški pelaginiai žvejybos tralai. Jie laivų tempiami per vandens sluoksnį neliečiant dugno.
Šiomis dienomis „Akvaservis“ mini savo įkūrimo 25-metį. Ši kompanija atsirado nuo 1957 m. Klaipėdoje veikusio žvejybos tinklų gamybos cecho patalpose.
„Su grupe bendraminčių 1992 m. įsteigėme „Akvaservis“. Laikas buvo sunkus. Lietuvos žvejybos laivyno įmonė „Jūra“ nyko. Reikėjo kažką daryti, kad būtų išsaugotas žvejybos tinklų gamybos cechas. Nusprendėme nuomoti cechą, gaminti tinklus“, - prisiminė „Akvaservis“ direktorius Viktor Zinčenko.
Buvo perimta dalis tralų brėžinių, konstruoti naujus tralus ėmėsi pats V.Zinčenko. Pavyko išsaugoti ir dalį tinklų meistrų. Ir šiandieniniame „Akvaservis“ yra žmonių, kurie dirba 30-40 metų. O Jevdokija Kuprijanova ceche jau dirba neveik 60 metų – į jį atėjo 17-os.
A.Lobačiovas „Akvaservis“ savininku tapo 2006 m. Prieš tai buvo bandoma tralų gamybos verslą organizuoti „Baltlantoje“.
„Tralų gamybos verslas yra labai specifinis. Jame reikia suderinti žvejybos patirties, gamybos, mokslo ir konstrukcinius dalykus. „Baltlantoje“ bandymas nebuvo labai profesionalus. Pamačiau, kad „Akvaservis“ reikia mano paramos. Atėjau, nes tas užsiėmimas man prie širdies – naujos idėjos, nauji projektai“, - teigė A.Lobačiovas.
„Akvaservis“ bendrovei jo įsiliejimas taip pat buvo itin naudingas ne tik finansine, bet ir patirties prasme. Buvęs žvejybos laivų kapitonas idėjas galėjo patvirtinti iš praktinio supratimo.
Klaidų klientai netoleruotų
„Dabar tralai visai kitokie nei tie su kuriais teko žvejoti – naujos medžiagos, konstrukcijos. Naudojamos itin tvirtos ir plonos virvės. Dėl to tralai gaminami ilgesni, mažiau tąsosi...“, - pastebėjo A.Lobačiovas.
Anot jo, Lietuva tampa tinklų gamybos lydere ne tik ES, bet ir visame pasaulyje. Šiauliuose veikia Islandijos virvių ir tinklų gamybos kompanija „Hampidjan“. Tauragėje įsikūrusi Norvegijos žvejybos tinklų gamybos milžinė „Egersund Net“. Taip pat neseniai Tauragėje pradėjo veikti danų koncerno „Netmark“ tinklų gamintojai. Skuode veikia virvių gamybos bendrovė „Žemaičių virvės“.
„Akvaservis“ dalį žaliavų perka iš Lietuvos gamintojų, dalį iš portugalų. Vertinama ne tik kaina, bet ir kokybė. Pasaulyje itin plonomis, kokybiškomis virvėmis garsėja gamintojai iš Olandijos.
„Tinklų gamybos verslas ypač atsakingas. Mums klysti negalima. Konkurencija šiame versle labai didelė: suklysime – prarasime užsakovus. Naujus surasti labai sunku“, - pastebėjo A.Lobačiovas.
Žvejybos tralų gamybos logistika paprasta. Klaipėdoje pagaminti tinklai kraunami į konteinerius ir iškeliauja į bet kurį pasaulio kraštą. Į konteinerį telpa du tralai. Jų vertė apie 200 tūkst. eurų. Nugabenti konteinerį iki Las Palmo kainuoja apie 1500 JAV dolerių, iki Japonijos – apie 3000 JAV dolerių.
Dirba ir buvę tralų meistrai
„Akvaservis“ nuolat dirba apie 60 žmonių.
Dauguma darbuotojų buvę jūrininkai, žvejybos laivų tralų meistrai. Jie yra žvejybos įrangos specialistai, turi supratimą apie žvejybą.
„Jūroje darbas yra sunkus. Maždaug 55-56 m. žvejui jau per sunku jūroje, reikia eiti į krantą. Pas mus ateina nemažai žmonių, kurie paliko jūrą, o iki pensijos jiems daugiau nei dešimtmetis. Tinklus pas mus gamina ir esantys pensijoje. Tai yra žmonės su stažu. Turi žinias, rankas, galvą. Noriai daro tinklus“, - aiškino bendrovės direktorius V.Zinčenko.
Žvejybos tralų gamyboje nėra sezoniškumo, bet būna šuoliai. Kartais būna tarsi štilius –užsakymų mažai. O kartais tarsi antplūdis – ir vieniems ir kitiems reikia tralų: kas sudraskė ar pametė.
„Bandėme organizuoti darbą dviem pamainomis, bet nesigavo. Tralo per parą nepagaminsi. Kita specifika, kad tas kas pradėjo jį gaminti ir turi tęsti darbą. Jei padaugėtų užsakymų, tektų organizuoti darbą naujose patalpose“, - teigė bendrovės vadovas.
Kad taip būtų „Akvaservis“ nuolat dalyvauja tarptautinėse žvejybos įrankių parodose, kurios per mėnesį įvairiuose regionuose rengiamos po kelis kartus. Stipriausi žvejybos regionai Europoje – Danija, Norvegija, Islandija ir Olandija.
Dabar „Akvaservis“ dirba gerokai atnaujintose patalpose. Planuoja statytis ir naują administracinį pastatą. „Akvaservis“ bendrovėje vidutinis atlyginimas beveik 1000 eurų.
„Kiekvienais metais stengiamės po truputį didinti atlyginimus. Mūsų ateitis priklauso nuo darbuotojų, jų kvalifikacijos. Geri santykiai ir noras dirbti bus kai žmonės gerai uždirbs. Negali per vieną mėnesį pakelti atlyginimą dvigubai. Todėl stengiamės jį didinti nuolat, kad nenukentėtų ekonominiai rodikliai“, - dėstė A.Lobačiovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kretingos taryba – prieš „European Energy“ žaliojo kuro gamyklos statybą1
Kretingos valdžia nepritarė Danijos atsinaujinančios energetikos kompanijos „European Energy“ planams rajone statyti žaliojo kuro gamyklą. ...
-
Kelionė iš Klaipėdos į Rygą – tik su persėdimais1
Pernai pradėjęs kursuoti traukinys Vilnius–Ryga stojo Šiauliuose, o jau nuo balandžio sustos dar dviejuose Lietuvos miestuose. Uostamiesčio gyventojams iš Klaipėdos tiesiogiai pasiekti Latvijos sostinę traukiniu dar nepavyks, bet, pas...
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras5
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas10
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą8
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...