Chirurgas: sunkiausia – nieko neveikti

Į uostamiestį iš sostinės atsikėlęs vienas jauniausių širdies chirurgų Klaipėdoje Gediminas Kitra čia atvyko daugiau nei prieš dešimtmetį. Prisijungęs prie vyresnių kolegų, atvykusių irgi iš Vilniaus, papildė Jūrininkų ligoninės medikų gretas.

Jaunatviškas G.Kitra – buvęs savo amžiaus grupės stalo teniso Lietuvos čempionas, mokėsi groti gitara ir iki šiol mielai dalyvauja vasarą vykstančiuose sunkiosios muzikos festivaliuose. Pastarieji, pašnekovo teigimu, leidžia vėl pajausti jaunatvišką šėlsmą.

"Esi toks, kokiu jautiesi", – teigia širdies chirurgas, kuriam per metus tenka atlikti apie šimtą operacijų. Dviejų vaikų, Gusto ir Otilės, tėtis patikino, kad nieko neveikimas jam – visų sunkiausias: "Tai pradeda slėgti, atsiranda beprasmybės pojūtis".

Dėl pasirinkimo neabejoja

– Atvykote į uostamiestį iš gimtosios sostinės. Pačiam tai buvo netikėta?

– Tiesiog man buvo nepriimtinos Vilniaus širdies chirurgijos darbo tradicijos, nes operuoti galėdavo tik nedidelė dalis specialistų. Jaunesnieji tapdavo amžinais asistentais, didžiąją dalį gyvenimo praleidžiantys prižiūrėdami ligonius. Tai manęs netenkino, todėl suviliojo pasiūlymas atvykti į uostamiestį. Kolektyvas čia iš tiesų ypatingas. Per gyvenimą sutinki įvairių žmonių, ir tik retai – išskirtinių. Drąsiai galiu teigti, kad skyriaus vedėjas gydytojas Gediminas Kundrotas ir kiti ligoninėje dirbantieji – neeilinės asmenybės. Šiuo metu skyriuje dirba penki širdies chirurgai.

– Esate ambicingas?

– Gyvenime dažnai iš karto nepriimame paties teisingiausio sprendimo. Man pasisekė, kad greitai supratau, ko noriu. Pamenu, kai pirmą kartą tėvų draugas nusivedė į operacinę, mane sužavėjo gydytojų susikaupimas, rimtis, bendrystė. Tuomet ir supratau – noriu čia pasilikti, tai mano vieta. Gydymo įstaigose pradėjau dirbti dar būdamas dvyliktoje klasėje. Savaitgaliais turėjau galimybę stebėti operacijas, o vėliau, pradėjęs studijuoti, dirbau chirurgo padėjėju. Kartais savanoriškai asistuodavau net ir vasaromis. Tai buvo be galo naudinga patirtis.

– Tai – atsakingas darbas. Dažnai tenka patirti įtampą?

– Ateina metas, kai į viską žiūri paprasčiau, esi įgudęs ir įprastinės situacijos įtampos nekelia. Taip pat iš anksto gali numatyti išskirtinius ligonių atvejus ir prie įtampos ilgainiui tiesiog pripranti. Betgi visko būna, ir ypač pirmaisiais darbo metais. Prieš pradėdamas savarankiškai operuoti asistuoji, mokaisi, tai ir rankos dreba, ir kolegų dėmesys kausto. Šiame darbe labai svarbu gebėti susikoncentruoti.

Gydytojas – ne Dievas

– Kokie jūsų ligoniai?

– Širdies operacijos dažniausiai yra susijusios su patiriamu dideliu stresu. Juk žmonės patenka į visiškai svetimą, neįprastą jiems aplinką, išgirsta apie galimas komplikacijas, tai jiems kelia didelį nerimą. Stengiuosi atrasti ryšį su pacientu kalbėdamas apie gydymą jam suprantamomis sąvokomis, kol jie ima tavimi pasitikėti. Gydytojas nėra visagalis. Dažnai žmonės sako: "Duokite man tabletę, kad nebesijaudinčiau". Nėra tokio vaisto, kuris panaikintų visas emocijas. Jaudintis yra natūralu ir aš mėginu jiems tai paaiškinti. Chirurginėmis širdies ligomis serga vyresnio amžiaus žmonės ir operuojamų žmonių amžiaus vidurkis vis didėja. Jauniausi pacientai – apie 20 metų amžiaus. Tai įgimtomis ydomis sirgę ligoniai. Dauguma jų išoperuojama vaikystėje ir retai –  suaugus.

– Kas lemia šiuos susirgimus?

– Didžioji dalis pacientų serga širdies kraujagyslių ligomis, jų rizikos veiksniai yra gyvulinės kilmės riebalų vartojimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, mažai judrus gyvenimo būdas, paveldėtas polinkis.

– Valgote mėsą?

– Žinoma. Vis dėlto gydytojai ir rūko, ir vartoja alkoholį, net ir suvokdami to žalą. Juk tai yra labai žmogiška. Pats nerūkau, bet nesu abstinentas.

– Ar patys žmonės sąmoningai rūpinasi savo sveikata?

– Vis dėlto dažniausiai jie suklūsta tik tuomet, kai iškyla rimtų bėdų. Nors jauni žmonės – kitokie. Žiniasklaidoje daug kalbama apie mitybą, sveiką gyvenseną, tik kartais kiek iškreiptai. Populiarinamas visiškas vegetarizmas, žaliavalgystė, bet žmogus yra toks pat sutvėrimas kaip ir kiti visaėdžiai gyvūnai, todėl turi vartoti ir gyvulinės kilmės produktų. Žinoma, saikingai.

– Fizinio aktyvumo nevengiate taip pat dėl sveikatos?

– Sportas man labiau malonumas. Stalo tenisu domėtis pradėjau dar vaikystėje ir šalies mastu buvau pasiekęs gana gerų rezultatų. Tačiau pasikeitus treneriui ir įstojus studijuoti medicinos, viskas pasikeitė. Norėdamas profesionaliai sportuoti, turi tam skirti labai daug laiko, o studijos visą jį atėmė, pamiršęs šią sporto šaką buvau 20 metų. Kaip ir visi lietuviai, žaidžiau krepšinį, o prieš metus vėl atradau stalo tenisą, kuris dabar užvaldęs didelę laisvalaikio dalį, – dalyvauju mėgėjų varžybose. O profesionalaus sportininko kelias yra sunkus, tik vienam kitam pasiseka iš to gyventi.

– Gydytojams lengviau užsitikrinti darbo vietą?

– Manau, taip. Tačiau širdies chirurgijos operacijų apimtys traukiasi, nes didelę dalį ligonių perima kardiologai, širdies kraujagyslių ligas gydantys invaziniu būdu. Susirgimų gal ir nemažėja, bet nebėra tokių operacijų augimo tempų, kaip buvo prieš dešimtmetį. Maždaug 60–70 proc. visų širdies operacijų sudaro širdies kraujagyslių operacijos. Kardiologai jas gydo išplėsdami, įkišę kateterį per kojos ar rankos arteriją – tai mažesnės apimties procedūros negu operacija. Ligoniams tai kur kas patrauklesnis būdas, nors rezultatai nėra tokie ilgalaikiai ir šios kardiologinės procedūros tinka ne visiems.