Patvirtinta: Klaipėdos regiono savivaldybės atliekas tvarkys vieningai

Ne vienerius pastaruosius metus skeptiškai žiūrėjusios į bendrą  regiono atliekų tvarkymo sistemą, Klaipėdos apskrities savivaldybės pagaliau pripažino jos pranašumus. Paskutiniajame Klaipėdos regiono plėtros tarybos posėdyje visų 7 apskrities savivaldybių atstovai vienbalsiai patvirtino regiono atliekų tvarkymo planą 2014-2020 metams.

Kartu savivaldybės pripažino, jog Klaipėdos regione sukurta atliekų tvarkymo sistemą galima vadinti efektyviausiai veikiančia visoje šalyje.

„Tą liudija ir pasiekti rezultatai - pavyzdžiui, biologiškai skaidžių atliekų perdirbimo srityje įvykdytos net 2020 metais turimos pasiekti užduotys. Remiantis valstybinėmis komunalinių atliekų tvarkymo užduotimis, tais metais turi būti perdirbama ar kitaip panaudojama ne mažiau 65 proc. tokių atliekų, o mūsų regione šis skaičius jau dabar siekia 72 proc. Jei įgyvendinsime numatytas priemones, jau 2016 m. pas mus bus perdirbama net 95 proc. komunalinių atliekų", - sako Ramunė Šličienė, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro  (KRATC) Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė.

Anot jos, Klaipėdos regione atliekos tvarkomos pažangiausiu būdu Lietuvoje - ir rūšiuojamos, ir naudojamos pagaminant energiją.

"Mes atliekų nelaidojame sąvartyne primityviausiu būdu, o išnaudojame jų energetinį potencialą", - apie atliekų deginimą termofikacinėje jėgainėje sako R. Šličienė.

Svarbiausias patvirtinto plano tikslas - suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius.

Tai reiškia, kad Vakarų Lietuvoje ir toliau bus vystomas rūšiuojamasis atliekų surinkimas - plečiamas pakuočių atliekų ir kitų antrinių žaliavų rinkimas, žaliųjų atliekų namudinis kompostavimas, jų atskiras surinkimas ir kompostavimas. Individualių namų savininkai bus aprūpinti antrinių žaliavų surinkimo konteineriais, o visame Klaipėdos regione išdalinta dar apie 15000 konteinerių žaliųjų atliekų namudiniam kompostavimui.

Pritardamos planui savivaldybės sutarė plėsti atliekų tvarkymo infrastruktūrą. Vienas svarbiausių planuojamų objektų - komunalinių atliekų mechaninio apdorojimo (rūšiavimo) gamykla  KRATC sąvartyne Dumpiuose. Ji turėtų būti pastatyta jau 2015-ųjų vasarą. Ateinančiais metais turėtų būti baigta sąvartyno filtrato valymo įrenginių statyba bei pradėta asbesto atliekų šalinimo sekcija. 

Be to, netolimoje ateityje planuojama papildomai įrengti dar penkias, šalia jau dešimties veikiančių, didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles (3 - Klaipėdos rajone, po vieną - Kretingos mieste ir Šilutės rajone).

Preliminarus investicijų poreikis 2014-2020 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimui - apie 102 mln. Lt. Tarp finansavimo šaltinių - savivaldybių biudžetai, KRATC lėšos, gamintojų ir importuotojų lėšos, Europos Sąjungos parama, nacionalinė parama ir kitos lėšos.

Nepaisant plane numatytos atliekų tvarkymo sistemos plėtros, kaina už atliekų tvarkymą regione dėl to neturėtų kisti. Ženklesnis atliekų tvarkymo kaštų didėjimas numatomas tik tuo atveju, jeigu bus įvesti valstybiniai mokesčiai už aplinkos teršimą. Beje, toks mokestis praėjusią savaitę patvirtintas LR Seime. Už kiekvieną sąvartyne šalinamą nepavojingų buities atliekų toną į valstybės biudžetą teks sumokėti 75 litus (21,72 eurų). Be to, mokestis kasmet būtų laipsniškai didinamas ir 2020 metais siektų 155 litus už toną.

Dėl šių įstatymo pataisų Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas kreipėsi  į Klaipėdos miesto tarybos valdančiosios koalicijos partnerius, asociaciją „Klaipėdos regionas“, Lietuvos savivaldybių bei Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociaciją (LRATCA), kviesdamas užimti aktyvią poziciją ir užkirsti kelią skubotai Seimo iniciatyvai.