Pavadinimas „Baltija“ – lyg tikras prakeiksmas

Ant šaligatvio – tinko gabalai

J. Janonio gatvės pradžioje, ties sankryža su Herkaus Manto gatve, šaligatvis neretai būna nusėtas nuo buvusio viešbučio „Baltija“ sienų nubirusiais tinko gabalais.

Dažnas žengdamas per tuos nemenkus luitus pagalvoja: „Gerai, kad nepataikė į galvą.“

Praeiviai fiksuoja šiuos vaizdus, kelia į socialinius tinklus, piktinasi neprižiūrimu pastatu, ironiškai klausia, kada ims kristi plytos, ir spėlioja, ar vieną dieną buvęs viešbutis nesugrius pats.

Sunku besuskaičiuoti, kiek metų pastatas beveik nenaudojamas, tik pirmajame aukšte bandyta verslininkams nuomoti patalpas, bet nė vienas verslų čia neužsibuvo.

Dar 2008 m. miesto valdininkai skelbė, kad aptvarkius Herkaus Manto ir J. Janonio gatvių sankryžoje stovinčio viešbučio pastato fasadą jis buvo išbrauktas iš apleistų statinių sąrašo.

Kad ir kaip liūdnai jis atrodo šiandien, šiame sąraše jo nėra. Bet ir sąrašas – visiškai trumputis, jame apskritai vos pora statinių.

Įvaizdis: istorinėje miesto dalyje ne pirmą dešimtmetį apleistas pastatas gadina vaizdą ir miesto įvaizdį. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Turi įdomią praeitį

Dviejų gatvių sankryžoje istorinėje miesto dalyje stovintis didžiulis statinys turi ilgą ir įspūdingą istoriją.

Miesto praeities žinovas Kęstutis Demereckas yra radęs duomenų, kad dviejų gatvių kampas užstatytas vienu statiniu dar XIX a. viduryje, 1857 m. jis pažymėtas Kleino plane.

Pačioje XIX a. pabaigoje jame jau veikė restoranas, o 1907 m. vyko pirmoji didelė rekonstrukcija. Jos metu pakeista pastato išvaizda, jis pritaikytas viešbučiui.

K. Demerecko duomenimis, pastatas tada įgavo naują veidą, tuomet moderniu jugendo stiliumi. Vėliau, apie 1931–1934 m. viešbučio pastatas išgyveno dar daugiau pakeitimų – centrinė jo dalis buvo paaukštinta iki keturių, kita dalis – iki trijų aukštų.

Šis pastatas pastaruoju metu yra po padidinamuoju stiklu.

Sovietmečiu šiame pastate veikė viešbutis „Baltija“, o pirmajame aukšte – legendinis alaus baras „Puta“.

Čia dažnai užsukdavo alaus ir nebrangių užeigų mėgėjai. Padavėjos žinojo nuolatinių klientų meniu. Dažnas lankytojas imdavo tradicinį vieno rublio rinkinį: du bokalai alaus ir porcija keptos duonos.

Netoliese, Herkaus Manto gatvėje, veikė ir vadinamųjų draugovininkų punktas.

„Brandaus socializmo“ laikais, tiksliau sakant – sovietmečio pabaigoje, viešbutyje buvo tarpmiestinis telefono aparatas, kuriuo už 15 kapeikų buvo galima paskambinti į kitą miestą.

Viešbutis ištuštėjo bene nepriklausomybės pradžioje, kai į Klaipėdą nebeplūdo svečiai iš plačiosios Sovietų Sąjungos respublikų.

Vertybė: ant buvusio viešbučio sienos iki šiol išliko dujinio žibinto laikiklis. / D. Janauskaitės nuotr.

Turi vertingųjų savybių

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška patikino, kad buvusio viešbučio pastatas nėra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Jis nėra paskelbtas ir saugomu, bet paveldosauginiu požiūriu yra svarbus kaip urbanistinės struktūros elementas, vertingų savybių turintis objektas.

Oficialiuose dokumentuose pažymėta, kad dalis pastato kiemo pusėje – visiškai nevertinga. Iš kiemo pusės jis labiau primena apleistą sovietinį daugiabutį.

„Nors po karo pastatas buvo gerokai perstatytas, bet išliko autentiškas pirmojo aukšto mūras ir net dujinio žibinto kronšteinas, kitaip tariant, paspara žibintui laikyti. Tai yra elementai, liudijantys seną pastato istoriją. Jei ekspertai panagrinėtų šį statinį atidžiau, esu tikras, jis galėtų būti pripažintas urbanistinės struktūros statiniu, todėl jo išraiška turėtų būti išlaikyta, atsižvelgiant į šalia esančius istorinis statinius. Abejoju, ar tokio pastato griovimas – įmanomas. Jam apsaugos reikalavimai iš paveldosauginių institucijų yra „lengvesni“ nei kitiems pastatams, kurie įtraukti į registrą ir turi būti tik restauruojami“, – paaiškino V. Juška.

Pasak jo, Klaipėdoje mažai išliko techninio paveldo, dar mažiau – dujinių žibintų detalių.

Tvarkant pastatą išlikęs senas žibinto kronšteinas galėtų jį papuošti.

Detalės: nuo stogo jau kurį laiką žemyn krenta čerpės. / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Pastatui – ypatingas dėmesys

„Savivaldybė pastaruoju metu skiria ypatingą dėmesį tvarkai mieste, papildomai tikriname statybvietes, kviečiame tvarkytis pastatų savininkus, tai vienas mūsų prioritetų. Raginame suskubti tvarkytis ir statinio Herkaus Manto bei J. Janonio gatvių sankirtoje valdytoją. Šis pastatas pastaruoju metu yra po padidinamuoju stiklu – jis lieka mūsų akiratyje, reikalaujame esminių pokyčių“, – konstatavo Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Savivaldybės specialistų teigimu, paprastai šio statinio valdytojas geranoriškai reaguoja į pastabas ir stengiasi įvykdyti reikalavimus.

Pastatas Herkaus Manto g. 41 priklauso juridiniam asmeniui. Pagal savo kompetenciją jį tikrina ir Viešosios tvarkos skyrius (dėl Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatų laikymosi), ir Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyrius (dėl paties statinio būklės).

Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus darbuotojai tikrino buvusio viešbučio pastato būklę 2019 m. gegužės 9 dieną, 2023-iųjų rugsėjo 14 dieną ir tų pačių metų lapkričio 29 dieną. Po kiekvieno patikrinimo buvo surašyti aktai.

O pastarąjį kartą valdininkai surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą, kuriame valdytojui nustatė reikalavimus ne vėliau nei iki šių metų gegužės pirmosios imtis laikinųjų apsaugos priemonių, kad krentančios čerpės ir plytų dalys, tinko gabalai nesužeistų J. Janonio ir Herkaus Manto gatvių praeivių.

Be to, reikalaujama ne vėliau kaip iki šių metų rugsėjo 1-osios suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti šį pastatą.

Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai informavo, kad reikalavimai dėl nustatytų trūkumų surašyti 2019 metų vasario 20 dieną, 2022 metų kovo 18 dieną ir šių metų sausio 5-ąją, kai pastato savininkams buvo išsiųstas reikalavimas laikytis Miesto švaros ir tvarkos taisyklių.

Šios taisyklės reikalauja užtikrinti švarą ir tvarką aplink pastatą, kad aplink nebūtų nubyrėjusio tinko ar kitų atliekų, kurios susidaro dėl statinio nusidėvėjimo.

Arvydas Vaitkus / Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Vėl žada greitus pokyčius

Apie greitą viešbučio „Baltija“ atgimimą spauda skelbė ne kartą, tokie straipsniai įvairiuose leidiniuose buvo skelbiami 2018, 2019 ir 2020 metais.

Praėjo ketveri metai, bet pokyčių dar nematyti.

Buvusio viešbučio savininkė yra bendrovė „M41“, oficialiai skelbiama, kad šios bendrovės savininkai – du užsienio juridiniai asmenys, kurių kontaktai neskelbiami.

Per bendrovės samdomą direktorę Daivą Venckuvienę pateikę klausimus šiems asmenims, dienraščio „Klaipėda“ korespondentai sulaukė atsakymo. Jame teigiama, kad savininkų planai minimo pastato atžvilgiu nepasikeitė.

„Šiuo metu kreipėmės į Klaipėdos miesto savivaldybę, prašydami leisti aptverti pastatą ir tokiu būdu pasirengti jo remontui bei apsaugoti praeivius remonto laikotarpiu. Tikimės pavasarį pradėti pastato remonto darbus. Pastato paskirtis po remonto nesikeis“, – teigiama D. Venckuvienės pasirašytame laiške.

Panašių vilčių prieš ketverius metus teikė ir tada pastatą valdantiems akcininkams atstovavęs asmuo. Jis tikino, kad savivaldybė jau pritarė projektiniams pasiūlymams, kad jau buvo rengiamas techninis projektas, tikėtasi iki 2020 metų vasaros pabaigos gauti statybos leidimą.

„Esu matęs projektinius pasiūlymus, bet projekto neregėjau. Pamenu architektų svarstymų, buvo ir konkrečių pastabų apie pastato vertę, bet tai buvo tikrai gerokai iki pandemijos. Mūsų skyrius galutinio projekto nederino, matyt, nėra ir statybą leidžiančio dokumento“, – svarstė Paveldosaugos skyriaus vedėjas.

„Baltijos“ viešbučio istorija gali atrodyti šiek tiek optimistiškesnė nei to paties pavadinimo buvusio kino teatro, bet ir ji jau siekia kelis dešimtmečius.