- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo metų pradžios įsigaliojo tvarka, pagal kurią Klaipėdos miesto savivaldybės žmonėms turi būti sudarytos sąlygos atskirai rūšiuoti biologiškai skaidžias bei maistines atliekas. Šiuo metu miesto savivaldybė ir atliekų tvarkymo centras perka paskutiniuosius konteinerius, kurie pavasarį atiteks individualių namų šeimininkams.
Netrukus rūšiuos visa Europa
Pagal Valstybinį atliekų tvarkymo 2014–2020 metų planą, savivaldybės iki 2019-ųjų sausio 1 d. yra įpareigotos užtikrinti namų ūkiuose susidarančių maisto ir virtuvės atliekų atskirą surinkimą jų susidarymo vietose. Toks maisto ir virtuvės atliekų surinkimas numatytas miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų. Didžiųjų miestų savivaldybės naujajai tvarkai ruoštis pradėjo skirtingai: vienur surinkimo sistema jau veikia, kitur veikti pradės netrukus, o kituose miestuose ją įrengti išvis delsiama.
Tačiau atidėlioti greičiausiai nėra jokios prasmės – nuo 2024-ųjų visos Europos Sąjungos valstybės privalės atskirai surinkti biologiškai skaidžias bei maisto atliekas ir jas apdoroti. Tad dabar darbus pradėjusios savivaldybės geriau pasiruošia neišvengiamai ateičiai.
Maistinės atliekos paprastai surenkamos iš individualių konteinerių, kuriuos specialiai tam gauna individualių namų gyventojai, arba iš viešų konteinerių, esančių konteinerių aikštelėse. Klaipėdos mieste kol kas bus pirmas variantas – specialūs individualių namų gyventojams skirti konteineriai bus išdalyti pavasarį.
Individualiems namams skirtų konteinerių Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) jau nupirko 2 000, jie kainavo 70 tūkst. Eur. Dalis sumos finansuota pagal 2014–2020 m. ES investicijų veiksmų programos regioninio planavimo būdu įgyvendinamą priemonę „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“. Iš viso atliekų tvarkymo centro įgyvendinamam projektui „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“ skirta beveik 6 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų.
Už šias lėšas bus įrengtos 54 požeminės, 282 pusiau požeminės ir 59 antžeminės / ir mažai įgilintos konteinerių pastatymui skirtos aikštelės. Jose atsiras 787 mišrių komunalinių atliekų, po 418 antrinių žaliavų (popieriaus, plastiko, stiklo), 125 biologinių (žaliųjų ir maisto) ir 5 tekstilės atliekų rūšiavimui ir surinkimui skirti konteineriai, o individualių namų valdų savininkams bus išdalyta 2 960 biologinių atliekų ir 10 650 kompostavimui skirtų atliekų surinkimo konteinerių.
Sistemos nauda priklauso nuo gyventojų
Vis dėlto paruošti atliekų išmetimo vietas – tik dalis darbo. Pakeisti gyventojų įpročius ir sukurti norą realiai rūšiuoti gali būti sudėtingiau. Net Alytaus regione, kur maistines atliekas rūšiuoti pradėta prieš pusę metų, anksčiausiai Lietuvoje, pastebima, jog jas rūšiuoja mažiau kaip penktadalis žmonių.
KRATC atstovas ryšiams su visuomene Arūnas Liubinavičius patvirtina, kad tikėtis surinkti visas miesto maisto-virtuvės atliekas būtų naivu.
„Preliminariai skaičiuojama, jog biologiškai skaidžių atliekų Klaipėdos mieste per metus sukuriama apie 5–7 tūkst. tonų, bet turint omenyje žmonių rūšiavimo įpročius ir kol kas tik individualiems namams pritaikytą sistemą, mes tikimės surinkti apie 1,5 tūkst. tonų bioskaidžių atliekų“, – teigė A.Liubinavičius.
Miesto savivaldybės atstovai dar anksčiau yra teigę, jog rūšiavimo sistema bus paruošta nepakeliant gyventojams mokesčių. KRATC specialistas patvirtino, kad prioritetas yra rūšiuoti nesukuriant papildomų išlaidų, tačiau kaip ir bet kokiu rūšiavimo klausimu, šįkart kaštai priklausys nuo gyventojų iniciatyvos.
„Savivaldybės ir atliekų tvarkymo centro tikslas buvo sukurti biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimo sistemą, dėl kurios atliekų surinkimo, išvežimo ir apdorojimo paslaugos žmonėms nepabrangtų. Šiuo metu laukiame techninio reglamento, kuriame būtų aiškiau nurodyta, kaip galima šias atliekas tvarkyti, tuomet turėtume žinoti tikslesnius reikalavimus bei išlaidas“, – tvirtino KRATC atstovas ryšiams su visuomene.
Išmesti galima ne bet kokį maistą
Turbūt naivu tikėtis, jog, vos sukūrus galimybę rūšiuoti maisto atliekas, rūšiuoti kaipmat ims visi vietiniai gyventojai – juk kartu reikia ugdyti ir supratimą, kodėl to reikia.
Maisto atliekas rūšiuoti reikia todėl, jog taip sumažinamas bendras mišrių komunalinių atliekų srautas, t. y. į mechaninio apdorojimo įrenginius patenkantis atliekų skaičius. Taip ne tik bus mažiau naudojami patys įrenginiai, sutaupant energijos ir ilgiau išsaugant mechanizmus, bet ir sukuriama mažiau taršos.
Negana to, biologinio apdorojimo įrenginiais maistinės atliekos paverčiamos kompostu, kartu išgaunamos biodujos, po to – šilumos ir elektros energija.
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas teigė, jog, pašalinus iš mišrių atliekų srauto visas biologiškai skaidžias ir maistines atliekas, vienam gyventojui tenkantį atliekų skaičių būtų galima sumažinti daugiau kaip perpus – nuo 200 kg iki 50–70 kg per metus. Tad visų pirma rūšiavimo prasmės reikėtų ieškoti švaresnėje aplinkoje.
„Reikia atsikratyti mąstymo, kad galime „truputį“ rūšiuoti. Finansiniai aspektai būtent ir motyvuoja žmogų tik „truputį“, tuomet jis gal pradės rūšiuoti, bet tas truks mėnesį ar du. Kiek rodo mano patirtis, iš tiesų rūšiuos tie, kurie nori gyventi gražesnėje aplinkoje ir nori tausoti gamtą. Kai turi tokį prioritetą, nebekyla klausimas „kas man iš to?“, – svarstė A.Reipas.
Į biologiškai skaidžių atliekų sąrašą patenka ne vien apelsino žievės ar papuvę vaisiai – jomis laikomas ir popierinis rankšluostis, supurvintos servetėlės ar net popierinė riebaluota dėžutė. Didžioji dalis popieriaus ar kartono, turinčio tiesioginį kontaktą su maistu, yra laikoma biologiškai skaidžiomis atliekomis, kurių jau nebegalima perdirbti, bet galima panaudoti kompostui. KRATC pažymi, kad individualiems namams išdalintuose konteineriuose mesti negalima ir gyvulinės kilmės atliekų, tokių kaip mėsa ar žuvis. O galima mesti žaliąsias atliekas, tokias kaip žolė, lapai, neapdoroti vaisiai, daržovės.
Prie nerūšiuojamų mišrių atliekų turėtų likti tokie daiktai kaip panaudotos sauskelnės, higienos reikmenys (skutimosi peiliukai, dantų šepetėliai, kempinės), keramikos ar veidrodžio šukės, tapetai, pelenai ir pan.
Daugiau informacijos – http://am.lrv.lt ir www.esinvesticijos.lt
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vietoj griuvenos Liepojos gatvėje – prekybos centras2
Liepojos gatvės pradžioje pokyčiai stebina ir tempu, ir mastais – metų pradžioje pagaliau nugriautas apleistas baltų plytų statinys ir greta jo veikusi parduotuvė. Dabar milžiniškoje statybų aikštelėje verda darbas. ...
-
Ant Dangės upės kranto – benamių „sanatorija“
Prie Dangės upės klaipėdiečiai aptiko nelegaliai suręstą namelį. Jie įtaria, kad buveinę sumeistravo benamiai. Artėjant sutemoms čia susirenka lėbautojų būrys, kuris neduoda ramybės kitapus upės gyvenantiems žmonėms. ...
-
A. Vaitkus: noras prijungti Vaikų ligoninę prie darinio, turinčio milžinišką nuostolį – nesuvokiamas7
Didelių finansinių problemų turinčioje naujojoje Klaipėdos universiteto ligoninėje situaciją būtų galima pataisyti prie jos prijungus pelningai dirbančią Vaikų ligoninę ir pardavus miesto centre esančius jos pastatus. Tokia idėja pasigirdo po Se...
-
Klaipėdoje įsigaliojo nauja tvarka: po išvykų teks teikti ataskaitas3
Įsigaliojus naujai Klaipėdos savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų darbuotojų komandiruočių į užsienį tvarkai, visi grįžusieji po darbo kelionių Komandiruočių į užsienį tikslingumui nustatyti komisijai privalės pateikti ataskaitas ne tik ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas5
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Kaimynų džiaugsmui – fejerverkas ankstų rytą7
Savaitgalį dešimtys šeimų liko be miego. Nežinia ką šventę kaimynai savo kieme nusprendė į dangų driokstelėti fejerverkų salvę. Tačiau šitokia linksmybių kulminacija šeštadienį pusę šešių ...
-
Švęsti Velykų – į Palangą: džiaugiasi, kad kainos dar – ne vasarinės8
Kai kurie į Palangą atvyksta trumpam – pavasario saulės išvilioti. Kiti kurorte ilsisi ir ten žada net margučius ridenti. Palangiškiai neabejoja, kad per Velykas kurortas ūš, teigia, kad taip būna kasmet, ypač po pandemijos. ...
-
Klaipėdos vaikams – galimybė nemokamai pažinti baidarių irklavimo džiaugsmą ir naudas1
Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskrityse netrukus bus pradėtas projektas, kurio metu vaikai galės nemokamai susipažinti su baidarių irklavimo teikiamais privalumais, daugiau sužinoti apie judėjimo ir sveikos gyvensenos naudą bei gilinti gamtos...
-
Savivaldybių sprendimai dėl Mėlynosios vėliavos – skirtingi2
Klaipėda nusprendė nedalyvauti Mėlynosios vėliavos – aplinkosauginius reikalavimus esą atitinkančių paplūdimių – programoje, o tam skirtus tūkstančius investuoti į realų pliažų sutvarkymą. Kaimyninės Palangos ir Neringos savivaldyb...