Lietuvos laivybos perspektyva – lietuviški dujovežiai

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos laivybos kompanijos neįsigijo nė vieno ne tik naujo, bet ir „aptrinto“ laivo. Laivai tik buvo pardavinėjami, kad būtų galima išsilaikyti rinkoje.

Verslas kyla iš duobės

Sunkiai gyvenantis laivybos verslas yra 2008 metais prasidėjusios krizės rezultatas. Pernai, kai jau atrodė, jog pasaulinė laivyba žengia iš recesijos, rudeniop smogė vienos didžiausių pasaulyje laivų vėliavos valstybės Graikijos krizė.

Dabar laivų savininkai vėl gyvena viltimis, kad bloga situacija nesitęs amžinai. Pavyzdžiui, sektoriuje, kur dirba Lietuvos jūrų laivininkystės laivai, yra vilčių, kad jau šių metų pabaigoje viskas pagerės.

Tai ne iš piršto laužta naujiena. Apie pagerėjimą byloja birželį ryžtingai pradėję kilti „Baltic Dry“ indeksai – tai yra visų arba atskirų specializacijų laivų užsakymų (fraktų) vidurkiai.

Kompanijų atstovai linkę vertinti, kad pagal „Baltic Dry“ indeksą šių metų pradžioje laivyboje buvo pasiektas dugnas. Dabar verslui nebėra kito kelio, kaip tik kilti iš duobės.

Dabartinė situacija laivybos versle apibūdinama taip: visi sukandę dantis kenčia, kol rinka išsivalys. Ji dar nėra sveika, bankrotai pasaulinio laivybos verslo dar nepaleidžia. Labiausiai nukentėjo tie, kas iš laivybos verslo norėjo greitai uždirbti. Pakilimo laikotarpiu kaip grybai po lietaus kūrėsi fondai, kurie investavo į krovinių gabenimo verslą. Laivybos kompanijų savininkais tapo gydytojai, teisininkai, kurie nesuvokė, kas yra laivas. Dabar didesnė dalis jų pinigų pražuvo.

Bene didžiausia laivybos tragedija yra Pietų Korėjoje registruotos kompanijos „STX Panocean“ situacija. Ji nuomojo per 200 laivų iš viso pasaulio. Sutartys buvo pasirašytos prieš krizę didelėmis kainomis. Kitos laivybos kompanijos statėsi laivus tam, kad išnuomotų juos korėjiečiams. Dabar pinigų už nuomą jos negauna, statydamos laivus įsiskolino bankams. Per pasaulį ritasi su „STX Panocean“ susiję kitų kompanijų bankrotai.

Vengs Baltijos jūros

Pagal „Baltic Dry“ indeksą fiksuojamas laivybos kilimas bent jau Baltijos jūros regione gali užbuksuoti 2015 metais. Pasaulyje vis labiau didėja su ekologija susieti reikalavimai laivams.

Jau nuo 2015 metų sausio 1 dienos Baltijos ir Šiaurės jūrose įvedamas griežtas reikalavimas sudegusio kuro junginių – sieros ir azoto išmetimams į atmosferą.

Laivybos kompanijoms dabar naudojamą pigiausius laivų degalus – jūrinį mazutą teks keisti brangesniu dyzelinu ar suskystintomis dujomis.

„Mūsų tie reikalavimai ypatingai nepalies. Baltijos jūros rinkoje beveik nedirbame. Plaukdami į Šiaurės jūros uostus naudosime dyzeliną“, – dėstė Lietuvos jūrų laivininkystės generalinis direktorius Audronius Lubys.

Šios kompanijos laivai yra vidutiniškai 19 metų, todėl dėti į juos „skreberius“, skirtus pritaikyti plaukti naudojant dujas, nebus prasmės.

Dabar tona jūrinio mazuto kainuoja vidutiniškai apie 650 JAV dolerių. Dujų kainos Europos vartojimo rinkoje yra apie 500 JAV dolerių už toną. Kai dujos plačiau bus pradėtos naudoti kaip laivų degalai, jų kaina pakils dėl papildomų saugojimo, laivų pildymo išlaidų.

Laivybos kompanijų atstovai svarsto: jei dujų kainos neviršytų dabartinių jūrinio mazuto kainų, jas kaip degalus naudoti laivuose dar apsimokėtų, nepaisant, kad dujinei įrangai teks išleisti nemažai papildomų lėšų. Statyti dujomis varomus laivus taip pat yra apie 30 proc. brangiau.

Lietuviški dujovežiai – realu

Dabar dalis sunkiai besiverčiančių laivybos kompanijų pjausto laivus į metalo laužą, neretai ir palyginti nesenus, perkopusius 15 metų. Kai susidarė laivų perteklius, supjaustyti darbo neturintį laivą yra naudingiau, nei laikyti jį prie krantinių ir mokėti mokesčius.

Naują laivų pjaustymo bangą iššauks 2014 metais įsigaliosianti tarptautinė konvencija dėl laivų taršos. Pagal šią konvenciją teks sunaikinti šimtus tanklaivių, kurie nebeatitiks atestacinių reikalavimų.

Neįtikima, jog po laivybos verslo krizės, kurią lėmė laivų perteklius, vėl svarstoma apie tai, kad reikės atnaujinti laivus. Laimės ne tie, kurie laivus keitė prieš krizę, nes jie buvo brangūs, o tie, kurie pirks pigesnius laivus praėjus krizei. Švedai paskaičiavo, kad jų vėliavos laivynui atnaujinti kasmet reikėtų skirti apie tris milijardus eurų. Kai kurios šalys, tokios, kaip Norvegija, Kinija jau paskelbė, kad dotuos savo šalių laivybos kompanijas. Panašiu keliu gali žengti ir Vokietija, kitos šalys, kurių laivynai labiau nukentėjo per krizę. Rusijos valdžia nurodė savo krovinių siuntėjams naudotis rusiškų kompanijų laivais, pirmiausia „Sovkomflot“, kurios situacija ne geriausia. Šiai kompanijai teikiami ir valstybiniai užsakymai. Dalį sunkiai besiverčiančių laivybos kompanijų Rusija ryžtingai imasi privatizuoti. Paskelbti aukcionai Murmansko, kurios laivas stovi areštuotas Rygoje, Tolimųjų Rytų laivininkystėms akcijoms parduoti.

„Gerai, kad ankstesnė Lietuvos jūrų laivininkystės vadovybė buvo lėtapėdė ir neprisiėmė pernelyg daug kreditų laivams pirkti. Tos laivybos kompanijos, kurios naudojosi bet kokia atsiradusia kreditavimo galimybe laivams pirkti, šiandien yra žymiai sunkesnėje situacijoje“, – tikino A.Lubys.

Nors po pastarųjų laivų pirkimų praėjo daugiau kaip penkeri metai, Lietuvos jūrų laivininkystė dar negalvojanti apie laivyno atnaujinimą, – svarbiau yra išgyventi šiandien.

Tačiau ateities vizijos jau sklando. Manoma, kad viena pirmųjų Baltijos jūros regione pasistatysianti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Lietuva turėtų žengti toliau. Jūrinio mokymo sistemoje turėtų atsirasti specializacija, susijusi su dujų terminalų, išdujinimo (FSRU) laivų, dujovežių navigacija ir eksploatacija. Klaipėdoje pastačius dujų terminalą dešimtmetį jį eksploatuos Norvegijos kompanija, o po to teks perimti pačiai Lietuvai. Ar iki to laiko bus parengti savi specialistai?

Kitas niuansas gali būti siejamas su Lietuvos jūrų laivininkystės perspektyvomis. Ši kompanija turėtų išlikti valdoma valstybės, kaip jūrų valstybės, prestižo dalis. Senstant dabartiniam laivynui, anksčiau ar vėliau turės būti perkami kiti laivai. Viena krypčių, parėmus valstybei, galėtų būti posūkis į dujovežių laivyną. Bent artimiausiems dešimtmečiams tai yra viena perspektyviausių pasaulio laivybos rinkų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

neužgauliokit

neužgauliokit portretas
Ankstesnė buvo ne "lėtapėdė, pone direktoriau. Ji buvo taupi ir racionali, ne švaistūnė.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdoje pareigūnai mokysis suvaldyti incidentą SGD terminale
    Klaipėdoje pareigūnai mokysis suvaldyti incidentą SGD terminale

    Įvairių institucijų pareigūnai Klaipėdoje treniruosis suvaldyti incidentą suskystintųjų gamtinių dujų terminale. ...

    1
  • Klaipėdoje nesuveikė keturi pavojaus įrenginiai
    Klaipėdoje nesuveikė keturi pavojaus įrenginiai

    Trečiadienio vidurdienį uostamiestyje užkaukusios sirenos išgąsdino nedaugelį. Tuo metu, kai aidėjo pavojaus signalas, žmonės skubėjo pietų ir nė neabejojo, kad jų gyvybėms negresia joks pavojus. ...

    6
  • Bankai jau ima valdžią?
    Bankai jau ima valdžią?

    Vienos Klaipėdos įmonės vadovas nustėro, kai išėmus palyginti nedidelę grynųjų sumą bankas blokavo bendrovės sąskaitą. Apie šį ketinimą nė nebuvo pranešta telefonu. Kraštutinėmis priemonėmis komerciniai bankai teigi...

    14
  • KU rektoriaus rinkimai – lyg ant ledo lyties
    KU rektoriaus rinkimai – lyg ant ledo lyties

    Vienas Klaipėdos universiteto steigėjų, uostamiesčio politikas Vytautas Čepas po rektoriaus rinkimų, kuriuose prireiks antro turo, išreiškė apgailestavimą, kad įstaigos vadovas nebuvo išrinktas iš karto. Esant tokiai sudėt...

    2
  • Aplink Klaipėdą – afrikinio kiaulių maro užkratas?
    Aplink Klaipėdą – afrikinio kiaulių maro užkratas?

    Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai perspėja, jog aplink uostamiestį veriasi savotiškas afrikinio kiaulių maro užkrato žiedas. Nors didžiuosiuose šalies miestuose ūkininkų veikla uždrausta, pajūrio kraštui ...

    5
  • Virš klaipėdiečių galvų – pūvančios lajos
    Virš klaipėdiečių galvų – pūvančios lajos

    Uostamiestį prižiūrinčios įmonės iki šiol kovoja su rugsėjo pabaigoje pajūrį talžiusios audros padariniais. Aiškinama, jog vėjas išvertė 67 medžius, nulaužė šimtus šakų, tačiau iki šiol dešimtys...

    3
  • Klaipėda netrukus kvies į Kadetų mokyklą
    Klaipėda netrukus kvies į Kadetų mokyklą

    Ateinančių metų rugsėjį Klaipėdoje duris atvers Kadetų mokykla. Šiandien, spalio 17 d., posėdžiavusi Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija pritarė, kad Kadetų mokykla būtų kuriama Ievos Simonaitytės mokyklos pagrindu. Planuojama...

    8
  • Paaiškėjo Plungės liberalų kandidatas į merus
    Paaiškėjo Plungės liberalų kandidatas į merus

    Liberalų sąjūdžio Plungės skyriaus visuotiniame narių susirinkime bendru sutarimu buvo patvirtintas kandidatas į merus. Juo tapo Plungės skyriaus pirmininkas ir dabartinis meras Audrius Klišonis. ...

    1
  • Į Bengaliją motociklininkai išvyko su duona ir lašiniais
    Į Bengaliją motociklininkai išvyko su duona ir lašiniais

    Trečiadienį į ekspediciją motociklu išlydėtas žurnalistas, keliautojas Rimas Bružas ir klaipėdietis verslininkas, visuomenininkas Aurimas Mockus. Jie sieks atkartoti žymaus keliautojo Antano Poškos kelią nuo Baltijos iki tolimosios Beng...

    6
  • A. Daujotas: Lietuvoje yra vienas oro uostas, tik jis turi tris pakilimo takus
    A. Daujotas: Lietuvoje yra vienas oro uostas, tik jis turi tris pakilimo takus

    Liepos pabaigoje Palangos oro uosto direktoriaus pareigas pradėjęs eiti Andrius Daujotas pasakojo, kad nuo 2005-ųjų aptarnaujamų keleivių skaičius oro uoste padidėjo tris kartus, tačiau ateityje tikimasi dar didesnio augimo. Visai neseniai kaip vienas...

    3
Daugiau straipsnių