Lietuvos laivybos perspektyva – lietuviški dujovežiai

Per pastaruosius penkerius metus Lietuvos laivybos kompanijos neįsigijo nė vieno ne tik naujo, bet ir „aptrinto“ laivo. Laivai tik buvo pardavinėjami, kad būtų galima išsilaikyti rinkoje.

Verslas kyla iš duobės

Sunkiai gyvenantis laivybos verslas yra 2008 metais prasidėjusios krizės rezultatas. Pernai, kai jau atrodė, jog pasaulinė laivyba žengia iš recesijos, rudeniop smogė vienos didžiausių pasaulyje laivų vėliavos valstybės Graikijos krizė.

Dabar laivų savininkai vėl gyvena viltimis, kad bloga situacija nesitęs amžinai. Pavyzdžiui, sektoriuje, kur dirba Lietuvos jūrų laivininkystės laivai, yra vilčių, kad jau šių metų pabaigoje viskas pagerės.

Tai ne iš piršto laužta naujiena. Apie pagerėjimą byloja birželį ryžtingai pradėję kilti „Baltic Dry“ indeksai – tai yra visų arba atskirų specializacijų laivų užsakymų (fraktų) vidurkiai.

Kompanijų atstovai linkę vertinti, kad pagal „Baltic Dry“ indeksą šių metų pradžioje laivyboje buvo pasiektas dugnas. Dabar verslui nebėra kito kelio, kaip tik kilti iš duobės.

Dabartinė situacija laivybos versle apibūdinama taip: visi sukandę dantis kenčia, kol rinka išsivalys. Ji dar nėra sveika, bankrotai pasaulinio laivybos verslo dar nepaleidžia. Labiausiai nukentėjo tie, kas iš laivybos verslo norėjo greitai uždirbti. Pakilimo laikotarpiu kaip grybai po lietaus kūrėsi fondai, kurie investavo į krovinių gabenimo verslą. Laivybos kompanijų savininkais tapo gydytojai, teisininkai, kurie nesuvokė, kas yra laivas. Dabar didesnė dalis jų pinigų pražuvo.

Bene didžiausia laivybos tragedija yra Pietų Korėjoje registruotos kompanijos „STX Panocean“ situacija. Ji nuomojo per 200 laivų iš viso pasaulio. Sutartys buvo pasirašytos prieš krizę didelėmis kainomis. Kitos laivybos kompanijos statėsi laivus tam, kad išnuomotų juos korėjiečiams. Dabar pinigų už nuomą jos negauna, statydamos laivus įsiskolino bankams. Per pasaulį ritasi su „STX Panocean“ susiję kitų kompanijų bankrotai.

Vengs Baltijos jūros

Pagal „Baltic Dry“ indeksą fiksuojamas laivybos kilimas bent jau Baltijos jūros regione gali užbuksuoti 2015 metais. Pasaulyje vis labiau didėja su ekologija susieti reikalavimai laivams.

Jau nuo 2015 metų sausio 1 dienos Baltijos ir Šiaurės jūrose įvedamas griežtas reikalavimas sudegusio kuro junginių – sieros ir azoto išmetimams į atmosferą.

Laivybos kompanijoms dabar naudojamą pigiausius laivų degalus – jūrinį mazutą teks keisti brangesniu dyzelinu ar suskystintomis dujomis.

„Mūsų tie reikalavimai ypatingai nepalies. Baltijos jūros rinkoje beveik nedirbame. Plaukdami į Šiaurės jūros uostus naudosime dyzeliną“, – dėstė Lietuvos jūrų laivininkystės generalinis direktorius Audronius Lubys.

Šios kompanijos laivai yra vidutiniškai 19 metų, todėl dėti į juos „skreberius“, skirtus pritaikyti plaukti naudojant dujas, nebus prasmės.

Dabar tona jūrinio mazuto kainuoja vidutiniškai apie 650 JAV dolerių. Dujų kainos Europos vartojimo rinkoje yra apie 500 JAV dolerių už toną. Kai dujos plačiau bus pradėtos naudoti kaip laivų degalai, jų kaina pakils dėl papildomų saugojimo, laivų pildymo išlaidų.

Laivybos kompanijų atstovai svarsto: jei dujų kainos neviršytų dabartinių jūrinio mazuto kainų, jas kaip degalus naudoti laivuose dar apsimokėtų, nepaisant, kad dujinei įrangai teks išleisti nemažai papildomų lėšų. Statyti dujomis varomus laivus taip pat yra apie 30 proc. brangiau.

Lietuviški dujovežiai – realu

Dabar dalis sunkiai besiverčiančių laivybos kompanijų pjausto laivus į metalo laužą, neretai ir palyginti nesenus, perkopusius 15 metų. Kai susidarė laivų perteklius, supjaustyti darbo neturintį laivą yra naudingiau, nei laikyti jį prie krantinių ir mokėti mokesčius.

Naują laivų pjaustymo bangą iššauks 2014 metais įsigaliosianti tarptautinė konvencija dėl laivų taršos. Pagal šią konvenciją teks sunaikinti šimtus tanklaivių, kurie nebeatitiks atestacinių reikalavimų.

Neįtikima, jog po laivybos verslo krizės, kurią lėmė laivų perteklius, vėl svarstoma apie tai, kad reikės atnaujinti laivus. Laimės ne tie, kurie laivus keitė prieš krizę, nes jie buvo brangūs, o tie, kurie pirks pigesnius laivus praėjus krizei. Švedai paskaičiavo, kad jų vėliavos laivynui atnaujinti kasmet reikėtų skirti apie tris milijardus eurų. Kai kurios šalys, tokios, kaip Norvegija, Kinija jau paskelbė, kad dotuos savo šalių laivybos kompanijas. Panašiu keliu gali žengti ir Vokietija, kitos šalys, kurių laivynai labiau nukentėjo per krizę. Rusijos valdžia nurodė savo krovinių siuntėjams naudotis rusiškų kompanijų laivais, pirmiausia „Sovkomflot“, kurios situacija ne geriausia. Šiai kompanijai teikiami ir valstybiniai užsakymai. Dalį sunkiai besiverčiančių laivybos kompanijų Rusija ryžtingai imasi privatizuoti. Paskelbti aukcionai Murmansko, kurios laivas stovi areštuotas Rygoje, Tolimųjų Rytų laivininkystėms akcijoms parduoti.

„Gerai, kad ankstesnė Lietuvos jūrų laivininkystės vadovybė buvo lėtapėdė ir neprisiėmė pernelyg daug kreditų laivams pirkti. Tos laivybos kompanijos, kurios naudojosi bet kokia atsiradusia kreditavimo galimybe laivams pirkti, šiandien yra žymiai sunkesnėje situacijoje“, – tikino A.Lubys.

Nors po pastarųjų laivų pirkimų praėjo daugiau kaip penkeri metai, Lietuvos jūrų laivininkystė dar negalvojanti apie laivyno atnaujinimą, – svarbiau yra išgyventi šiandien.

Tačiau ateities vizijos jau sklando. Manoma, kad viena pirmųjų Baltijos jūros regione pasistatysianti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą Lietuva turėtų žengti toliau. Jūrinio mokymo sistemoje turėtų atsirasti specializacija, susijusi su dujų terminalų, išdujinimo (FSRU) laivų, dujovežių navigacija ir eksploatacija. Klaipėdoje pastačius dujų terminalą dešimtmetį jį eksploatuos Norvegijos kompanija, o po to teks perimti pačiai Lietuvai. Ar iki to laiko bus parengti savi specialistai?

Kitas niuansas gali būti siejamas su Lietuvos jūrų laivininkystės perspektyvomis. Ši kompanija turėtų išlikti valdoma valstybės, kaip jūrų valstybės, prestižo dalis. Senstant dabartiniam laivynui, anksčiau ar vėliau turės būti perkami kiti laivai. Viena krypčių, parėmus valstybei, galėtų būti posūkis į dujovežių laivyną. Bent artimiausiems dešimtmečiams tai yra viena perspektyviausių pasaulio laivybos rinkų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

neužgauliokit

neužgauliokit portretas
Ankstesnė buvo ne "lėtapėdė, pone direktoriau. Ji buvo taupi ir racionali, ne švaistūnė.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Klaipėdos uosto direkcijos pelnas – 20 proc. didesnis
    Klaipėdos uosto direkcijos pelnas – 20 proc. didesnis

    Klaipėdos uosto rezultatai ir toliau viršija lūkesčius. 2018 m. sausio–birželio mėn. Klaipėdos uoste krauta 22,2 mln. t krovinių, tai 7,6 proc. arba 1 566,0 tūkst. t daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. ...

  • Spręs dėl „Klaipėdos energijos“ investicijų
    Spręs dėl „Klaipėdos energijos“ investicijų

    Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija penktadienio posėdyje turėtų suderinti šilumos tiekėjos „Klaipėdos energijos“ šių metų investicijas, kurių numatoma suma – 1,35 mln. eurų. ...

  • Pokyčiai Palangoje: „Laukinių vakarų salūne“ ribojama naktinė alkoholio prekyba
    Pokyčiai Palangoje: „Laukinių vakarų salūne“ ribojama naktinė alkoholio prekyba

    Palangos savivaldybės taryba ketvirtadienio posėdyje po ilgų diskusijų apribojo naktinę prekybą alkoholiu kurorto bare „Laukinių vakarų salūnas“. ...

    1
  • Klaipėdos paplūdimyje – tarptautinis futbolo turnyras
    Klaipėdos paplūdimyje – tarptautinis futbolo turnyras

    Tradicinis, šiemet mėgėjų jau aštuntąjį kartą Klaipėdoje rengiamas paplūdimio futbolo turnyras, įgavo tarptautinių varžybų statusą – jame pirmą kartą dalyvaus komanda iš užsienio. ...

  • Klaipėdiečiai nori gyventi saugiai
    Klaipėdiečiai nori gyventi saugiai

    Klaipėdiečiai vis didesnį dėmesį skiria saugumui gyvenamojoje aplinkoje užtikrinti. Daugiabučiuose namuose, kvartaluose steigiamos saugios kaimynystės grupės, rengiamos vaizdo stebėjimo kameros. Taip gyventojai prisideda prie saugaus miesto kūrimo. ...

  • Susikibo dėl A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo Klaipėdoje
    Susikibo dėl A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo Klaipėdoje

    Adolfo Ramanausko-Vanago dukters pasiūlymu Klaipėdoje įamžinti jos tėvo atminimą patenkinti ne visi. Lietuvos rusų sąjungos atstovas Viačeslavas Titovas viešai išpeikė šią mintį pareikšdamas, kad pats A. Ramanauskas-Vana...

    100
  • Krūmeliai sukėlė klaipėdiečių aistras
    Krūmeliai sukėlė klaipėdiečių aistras

    Už nebaigtas genėti gyvatvores gyventojams sąskaitą išrašęs namo administratorius "Vitės valdos" įsiutino žmones. Jie kėlė klausimą, ar pusė apkirptų krūmų, kurie ir toliau želia, yra verti 121 euro. ...

    1
  • „Sennebogen“ pristatė technikos naujoves
    „Sennebogen“ pristatė technikos naujoves

    Miunchene vykusioje IFAT parodoje, kurioje pristatyta technika, palengvinanti antrinių žaliavų rūšiavimą, naujos kartos krautuvus demonstravo ir vokiečių kompanija "Sennebogen". Pastarieji išsiskiria ekologiškumu, saugumu,...

    2
  • Skurstantiesiems – sugedusios skumbrės iš „Grūstės“
    Skurstantiesiems – sugedusios skumbrės iš „Grūstės“

    Tauragėje ir Kazlų Rūdoje gyvenantys socialiai remtini žmonės jaučiasi patyrę nuoskaudą ir pažeminimą. Jie skundėsi su kitais maisto produktais gavę pagedusių bendrovės "Grūstė" pateiktų konservų – netinkamų valgyti skumbri...

    5
  • Po liūties Klaipėdoje – laistyti medžių
    Po liūties Klaipėdoje – laistyti medžių

    Neabejingi savo miesto gerovei ir grožiui klaipėdiečiai mano, kad uostamiesčio želdynus prižiūrinčios bendrovės darbuotojai vėjais švaisto biudžeto pinigus po liūties laistydami augalus, o po sausros šienaudami išdžiūvusią ...

    7
Daugiau straipsnių