Pinigai Kuršių nerijos kopagūbrio tvarkymui bus skiriami paprasčiau

Kuršių nerijoje lankėsi krantotvarkos specialistai bei Aplinkos ministerijos atstovai, vertinę Baltijos jūros krantų būklę.

Pastarąjį pusmetį siautusios audros, nors ir ne itin stiprios, gerokai pažeidė apsauginį pajūrio kopagūbrį, tad įvertinti esamą padėtį specialistus pakvietė Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus.

Kuršių nerijos nacionalinio parko duomenimis, pavasarį žabų klojiniais reikės sutvirtinti ne mažiau 5 ha nuardyto kopagūbrio šlaito.

Didžiausia žala padaryta Nidos ir Preilos pliažų teritorijose. Neringos savivaldybė baiminasi, kad iki turistinio sezono pradžios šių vietų nebus spėta sutvarkyti. Susitikimo metu, kuriame dalyvavo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos specialistai, dėmesys atkreiptas ir į kitų darbų būtinybę. Iki intensyvaus turistinio sezono pradžios būtina suremontuoti medinius takus, supuvusias lentas pakeisti naujomis, atstatyti audrų nuniokotus laiptus. Pastebėta, kad Kuršių nerijoje trūksta informacinių ženklų, kuriuose būtų pateikiami įdomūs faktai apie vietovę bei kryprodžių, kurios reguliuotų turistų srautus.

Susitikimo metu Neringos savivaldybės atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad negalima užmiršti kopagūbrio priežiūros ir mažiau lankomuose nuošalesnėse vietose, uždelsus jų sutvarkymas gali kainuoti kelis kartus daugiau.

„Tiek gyventojai, tiek turistai nerimauja matydami pažeidimus, teiraujasi mūsų, kada bus atlikti tvarkymo darbai. Žmonės pastebi šalia pėsčiųjų takų išvartytus medžius ir ši netvarka juos neramina. Turime galvoti kaip susimobilizuoti ir padėti vieni kitiems", - bendrai spręsti esamas problemas kvietė A.Vinkus.

Anot  Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, lėšos minėtiems darbams atlikti kasmet numatomos Aplinkos apsaugos rėmimo programoje.

„Šiais metais pirmą kartą pavyko atsisakyti griozdiškų lėšų skyrimo tvarkų, kuomet darbams atlikti buvo organizuojami viešųjų pirkimų konkursai. Pinigai bus tiesiogiai skiriami Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai“, - pastebėjo L. Budrys.

Savo ruožtu Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos miškininkystės skyriaus vyriausioji miškininkystės specialistė Jurgita Mikšytė informavo, kad kaip ir kiekvienais metais probleminės vietos, ypatingai rekreacinėse zonose, bus tvarkomos pavasarį.

„Yra ir žaizdų, pavyzdžiui, ties Preila, Nida. Krantus veikia tiek, gamta tiek antropogeninė veikla. Krantų turime nedaug, todėl jų priežiūrai reikia skirti ypatingą dėmesį“, - pastebėjo Geologijos ir geografijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas, Krantotyros ir krantotvarkos sektoriaus vadovas Dr. Gintautas Žilinskas.

Kaip informavo Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys, apie aštuonerius metus egzistuoja krantų tvarkymo konsultacinė grupė, kurios pagrindinė užduotis konsultuoti įgyvendinat Pajūrio juostos tvarkymo programą.

„Programoje 2014 – 2020 metams, skiriant lėšas krantų tvarkymui didesnis dėmesys turės būti skirimas kopagūbrio tvarkymui. Bus numatyti ne tik tradiciniai dalykai. Yra pasiūlymų geriau išnaudoti užkopę“, - būsimus planus pristatė L. Budrys.

Susitikimo metu taip pat aptartas kormoranų kolonijos Juodkrantėje reguliavimo klausimas, Kuršių nerijos miškų tvarkymo darbai bei jų padariniai. Taip pat pastebėta, kad didesnį dėmesį ateityje derėtų skirti ir Kuršių marių krantų tvarkymui ir priežiūrai.


Šiame straipsnyje: Nidakopagūbris

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių