Plano piliavietei ieškos ir svetur

Pasak vadovo, teoriškai įmanoma padaryti, kad dalis antžeminėje dalyje esančių įrenginių būtų perkelti po žeme.

"Dabar statome požemines siurblines, tačiau, ar ši yra pakankamai nedidelė, kad visa atsidurtų požemyje, dar negaliu pasakyti. Kažkokia dalis – tikrai taip. Pastatas sumažėtų. Tačiau viršuje vis tiek turėtų likti elektros spinta, transformatorinė. Visgi bet kuriuo atveju tokios priemonės išspręstų tik vizualinį klausimą", – komentavo vadovas.

ESO atstovės ryšiams su visuomene Akvilės Adomaitytės teigimu, Klaipėdos piliavietės teritorijoje esanti pastotė svarbi miestui. Ji užtikrina elektros energijos tiekimą beveik 700 vartotojų. Tarp jų yra nemažai verslo įmonių – kavinių, restoranų, viešbučių.

"Tokie objektai po žeme neįrengiami. To negalime padaryti techniškai. Be to, investuodami į infrastruktūrą, pirmiausia vertiname, kiek atnaujinti įrenginiai klientams padidins energijos tiekimo patikimumą ir pagerins paslaugų kokybę", – pabrėžė atstovė.

Tačiau A.Adomaitytė atkreipė dėmesį, kad suprantama tokių objektų įtaka kraštovaizdžiui. Vienas iš skirstomųjų punktų piliavietės teritorijoje jau yra optimizuotas ir panaikintas.

"Vykstant piliavietės atnaujinimo darbams, esame pasirengę bendradarbiauti su miesto valdžia bei vandens siurblinės savininkais, ieškoti būdų kraštovaizdžiui pagražinti", – akcentavo ESO atstovė.

Tikisi įtraukti ir verslą

Kuria kryptimi toliau vystyti piliavietės atnaujinimo projektą, kaip atstatyti pilį ir kokia veikla čia turėtų vykti, bus bandoma atsakyti po mėnesio – lapkričio 8–9 d. Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos salėje ir Pilies muziejuje vyksiančioje konferencijoje.

Pagrindinis renginio tikslas – išanalizuoti ES partnerių gerąsias patirtis, vystant istorinių vietovių ar kultūros paveldo objektų projektus. Taip pat pristatyti Klaipėdos pilies projektą nekilnojamojo turto vystytojams, verslui.

Vyks ir trys teminiai seminarai, kur bus diskutuojamos Klaipėdos pilies atkūrimo alternatyvos.

Klaipėdos savivaldybės Tarptautinių ryšių, verslo plėtros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Reda Švelniūtė pabrėžė, kad ši konferencija nėra mokslinė ar apžvalginė. Ji planuota kaip platforma, kurioje bus kalbama apie tolimesnes pilies perspektyvas.

Konferencijos programa dar derinama. Į renginį turėtų atvykti ir patirtimi pasidalyti Vokietijos, Lenkijos ir Latvijos viešųjų įstaigų, verslo atstovai. Viena pagrindinių tikslinių konferencijos grupių – klaipėdiečiai.

Prieš konferenciją, lapkričio 4–5 d., Kultūros fabrike vyks Pilies hakatonas – 36 valandų renginys, kurio tikslas – sukurti naujomis technologijomis grįstus, lankytojus įtraukiančius projektus Klaipėdos miestui, piliai ir Pilies muziejui.

"Kelių dienų dirbtuvėse dalyviai kviečiami sukurti technologijų įrankio, tokio kaip mobiliosios aplikacijos, virtualios realybės, multimedijos, edukacinės, interaktyvios programos prototipą konkrečiai problemai spręsti – kultūrinio turizmo ir paveldo rinkodaros srityje", – nurodė R.Švelniūtė.