Poilsio parką teršia iš geros širdies?

Ant šakų – batonas

Herkaus Manto gatvėje esančioje poilsio vietoje gyvūnų maitintojai sezoniškai mėto įvairiausius maisto produktus: nuo duonos gaminių iki mėsos ar daržovių. Pastarųjų kartais net nesiteikia išpakuoti.

Likučiais nuklota ne tik žemė, apkarstytos ir medžių šakos.

Gyventojai piktinosi, esą žmonių palikta netvarka darko Poilsio parko vaizdą.

"Dėl didelės meilės gyvūnams perlenkiama lazda. Juk čia žaidžia mūsų vaikai, sportuoja netoliese gyvenantys klaipėdiečiai. Kodėl vieni turi tvarkyti, puoselėti aplinką, o kiti lengva ranka teršia. Nė karto nemačiau nė vieno paukščio, katino ar šuns, lesančių ar ėdančių tas "gėrybes". Jeigu labai nori, tegul didieji geradariai šeria gyvūnus prie savo namų", – nepasitenkinimą reiškė šalia Poilsio parko gyvenanti Ramunė.

Pašnekovės žodžiais, žmonių paliktas maistas pelija keturkojų ar sparnuočių nė nepaliestas.

Saugo nuo bado?

Klaipėdietė Ramunė bandė sudrausminti Poilsio parko šiukšlintojus. Tačiau šie turėjo savų motyvų.

"Vakarais dažnai vaikštinėju parke, kartą teko matyti, kaip moteris su mažais vaikais palieka ant žemės dešrą. Puoliau aiškinti, kad taip nesielgtų. Tai iš pradžių ėmė teisintis, kad organinės medžiagos tuoj sunyks, jei gyvūnėliai nesuės, kad nori tik gero – jiems padėti. O kad taip teršiamas parkas, išeitų, nėra svarbu? Nieko neatsakė, taip ir likau nesupratusi tų žmonių elgesio", – prisiminė pašnekovė.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys tikino, kad nuo bado ir šalčio gyvūnus bandantys apsaugoti žmonės turi tai daryti tvarkingai.

Priešingu atveju už mieto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą jiems gresia piniginės baudos.

"Maistas yra suirstanti organinė medžiaga, už tai atsakomybė nenumatyta. Bet mėtyti popierių, komunalines atliekas, nuorūkas, plastikinius maišelius, prekių pakuotes, žinoma, yra draudžiama. Už tai numatytas įspėjimas arba bauda. Apskritai laukinių gyvūnų geriau nemaitinti. Jie viską turi gauti iš aplinkos", – teigė V.Valys.

Baudos – iki 600 eurų

Nustatę viešosios tvarkos pažeidimą kontrolieriai šiukšlintojams gali išrašyti baudą. Pirmą kartą jos dydis – nuo 30 iki 140 eurų.

"Pirmiausia duodama žodinė pastaba, o maksimali bauda, jei pakartotinai teršiama gamta, gali siekti ir iki 600 eurų", – nurodė V.Valys.

Esą tvarkdariai dažniausiai sulaukia gyventojų pranešimų dėl teršiamų daugiabučių kiemų. Tuomet juos tenka stebėti akyliau. Atpažinti pažeidėjus neretai padeda vaizdo kameros.

Klaipėdiečiai skundžiasi dėl mėtomų nuorūkų, prie miesto konteinerių pasklidusių komunalinių atliekų. Dar viena nuolatinė problema – moteriškių šeriami katinai.

"Išaiškiname pažeidėjus ir pritaikome jiems atsakomybę. Panaši situacija ir su ekskrementų nerenkančiais gyventojais. Gauname skundų dėl ne vietoje pastatytų lesyklėlių, balandžių išmatų, kuriomis teršiami kiemai, automobiliai. Bet paukščių juk neišnaikinsime. Patariame namų bendrijoms užsandarinti angas, įstiklinti balkonus. Dar, kiek žinau, labai padeda amoniakas", – šyptelėjo V.Valys.