Policijoje vyksta valymai?

"Ginti. Saugoti. Padėti." Tokį šūkį deklaruojantys policininkai yra nuolat stebimi saviškių – Imuniteto skyriaus pareigūnų. Jų užduotis stebėti, kad kiekvienas policininkas būtų nepriekaištingos reputacijos, kad saugotų ir padėtų ne tik tiems, kas įbruka į kišenę eurų. Būdami svetimi tarp savų šio skyriaus darbuotojai ir patys kartais priversti aiškintis, ar veikė teisėtais būdais.

Iškėlė drausmės bylą

Dar rugpjūčio pabaigoje Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto skyriaus vadovui Andriui Balsiui iškėlė drausmės bylą.

Priekaištų policininkas sulaukė dėl to, kad kelis mėnesius nereagavo į gautą informaciją apie Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos skyriaus vadovo Arlando Lavrentjevo galbūt įvykdytus korupcinio pobūdžio nusikaltimus.

Minėtas pareigūnas buvo jau kuris laikas atleistas iš pareigų ir bylinėjosi dėl sugrąžinimo į darbą.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas pasisakė, kad daugybė priekaištų šiam pareigūnui buvo nepagrįsti.

Teismo posėdžio metu Imuniteto skyriaus vadovas A.Balsys, pats atstovavęs Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, norėjo parodyti, kad A.Lavrentjevas nėra vertas būti pareigūnu, ir pareiškė, kad jis yra įvykdęs ir blogesnių nei atleidimo argumentuose nurodyta dalykų.

Nors tuo metu A.Lavrentjevo atžvilgiu nebuvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, A.Balsys kalbėjo apie jo iš nusikaltėlio esą imamus kyšius.

Laukia Konstitucinio Teismo

Klaipėdos apygardos administracinis teismas, nagrinėjęs, ar pareigūnas teisėtai atleistas iš pareigų, pripažino tik vieną faktą, kad A.Lavrentjevas tikrino duomenų bazėje, kam priklausė du automobiliai, nors tai nebuvo susiję su jo atliekamais tyrimais.

Už tokį nusižengimą, teismo įsitikinimu, pareigūno atleisti nebuvo pagrindo.

Konstatuota, jog tinkama nuobauda – papeikimas, nurodyta pareigūną grąžinti į tarnybą, paliekant jį dirbti skyriaus viršininku.

Šį sprendimą apskundė abi pusės. Byla pasiekė Vyriausiąjį administracinį teismą, o šis kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas išaiškinimo.

Ne vien A.Lavrentjevui, bet ir buvusiam Palangos policijos komisariato viršininkui Alvydui Katkauskui, o gal ir dar daugiau buvusių policininkų aktualu sužinoti, ar galima slapta sekti pareigūnus, kuriuos norima atleisti iš darbo.

Operatyvinis sekimas, pasak įstatymo, galimas tik tiriant sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.

Konstitucinis Teismas turėtų pasisakyti, ar tokie slapto sekimo duomenys gali būti naudojami nagrinėjant drausmines bylas.

Šio sprendimo vis dar laukiama.

Jeigu Aukščiausias administracinis teismas paliks pirmąjį sprendimą A.Lavrentjevo atžvilgiu, jam turės būti sumokėta nemaža pinigų suma – negautas atlyginimas nuo pat atleidimo 2016 m. vasario 1 d.

Apie nusikaltimą pamiršo?

Dabar galima tik svarstyti, kodėl tik po Klaipėdos administracinio teismo sprendimo grąžinti pareigūną į darbą jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pagrindu tam tapo vieno mašinų vagies sugyventinės liudijimas.

Nutverta vagiliaujanti, tyrėjams ji prasitarė, kad jos draugas turi savą policininką, kuriam moka pinigus už informaciją ir taip sužino, kokių veiksmų jo atžvilgiu gali iš policijos laukti.

Iš daugelio merginos papasakotų detalių nustatyta, esą kalbėta apie A.Lavrentjevą.

Dokumentai su šiuo liudijimu kažkodėl kelis mėnesius gulėjo Imuniteto skyriaus darbuotojų stalčiuose.

Tai sužinojęs Klaipėdos apygardos teismo vyriausiasis prokuroras pradėjo Klaipėdos AVPK Imuniteto skyriaus viršininko A.Balsio bei vienos tyrėjos atžvilgiu drausmines bylas.

Prokuroras nurodė visą virtinę proceso bei kitokių pažeidimų ir konstatavo, kad Imuniteto pareigūnai, kuriems taikomi išskirtiniai reikalavimai, taip elgtis neturėtų.

A.Balsys apskundė prokuroro nutarimą.

Rugsėjo viduryje gauta žinia, kad šių pareigūnų veiksmus tirs Generalinė prokuratūra, kuri šį nutarimą panaikino, bet S.Minkevičiaus konstatuoti pažeidimai paimti domėn.

Klaipėdos AVPK viršininkas Alfonsas Motuzas teigė, kad tarnybinį patikrinimą dėl A.Balsio veiksmų pavesta atlikti Vidaus reikalų ministerijos Korupcijos ir vidaus tyrimų skyriui.

Paaiškinimą apie kiekvieną atleistą iš pareigų policijos komisariato vadovą teko rašyti ir A.Motuzui. Kol kas išvadų nepateikta.

Beje, ketvirtadienį antrą kartą ištyrus A.Lavrentjevo reikalą, prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą konstatavus, kad nesurinkta pakankamai jo kaltės įrodymų.

Kada, kiek, kur ir už kokius konkrečius darbus pareigūnui esą galėjo būti mokami pinigai, nustatyti nepavyko.

Įtaria siekį atsikratyti

32 metus policijoje tarnavęs A.Katkauskas atsikratė nepelnytų įtarimų korupciniais veiksmais tik tada, kai Šiaulių pareigūnai nutraukė ikiteisminį tyrimą.

Klaipėdos apygardos prokuratūra nuo šio tyrimo nusišalino, kad vietos prokurorai nebūtų įtarti šališkumu.

Buvęs Palangos policijos viršininkas A.Katkauskas, nors ir nebuvo teisiamas, tačiau atleistas iš pareigų dėl pareigūno vardo pažeminimo.

Klaipėdos apygardos teismas nustatė, kad atleidimas nepagrįstas. Po skundo šį klausimą turi svarstyti Vyriausiasis administracinis teismas.

"Man akivaizdu, kad norima pašalinti visus senuosius pareigūnus, kurie turi savo nuomonę ir nėra palankūs kiekvienam naujam vajui. Daug patogiau dirbti su jaunais, kurie neturi tvirto stuburo ir vykdys kiekvieną nurodymą nemąstydami. Man baisu dėl mūsų policijos. Teisingumas turėtų būti aukščiau visko, tačiau stengiamasi pūsti bylas seniesiems darbuotojams iš niekų. Tikslas yra vienas – metus kaltinimus nelikti kvailio vietoje, nes skandalas jau sukeltas, mano vardas jau sumaišytas su žeme, be to, labai svarbu išsisukti nuo didelių išmokų mokėjimo. Taip elgiamasi ne tik Klaipėdos AVPK, visoje Lietuvoje taip yra. Tokia dabar politika ir jos vykdymo taktika. Yra daugybė pareigūnų, komisariatų vadovų, kurie buvo ištarnavę daugiau nei 25 metus ir panašiu būdu pašalinti iš tarnybos", – žodžių į vatą nevyniojo A.Katkauskas.

Nidiškiui sumokėjo tūkstančius

Tyliai ir be didesnių skandalų 2016 m. pradžioje pasikeitė vadovas ir Neringos policijos komisariate.

Šiame poste neilgai tepabuvusį viršininką taip pat bandyta sukompromituoti ikiteisminiu tyrimu.

Pretekstu tapo vieno šio kurorto vadovų sūnaus šūvis oriniu šautuvu į paukštį.

Pradėta administracinė teisena vaikino atžvilgiu nugulė Neringos policijos Viešosios tvarkos poskyrio viršininko Rimo Milkinto stalčiuje.

Kai apie tai tapo žinoma Imuniteto skyriui, abu komisariato vadovai pakibo ant plauko.

Komisariato vadovas išėjo iš policijos savo noru ir greitai laimėjo konkursą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Dabar jis dirba Vilniuje, gauna pareigūno pensiją ir kur kas didesnę algą nei tarnaudamas policijoje.

Jo pavaldiniui R.Milkintui ši istorija suėdė gerokai daugiau nervų.

Klaipėdos apskrities policijos viršininkas A.Motuzas prisiminė, kad šio pareigūno stalčiuose tikrintojai rado ne vieną užvilkintą administracinę bylą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kai prie stalo tunojot, pareigūnai dirbo.

 kai prie stalo tunojot, pareigūnai dirbo. portretas
jei ne tas imunitetas tai vadovai išvis carinę valdžią įgautu o su ponu katkausku teko dirbti prieš kažkiek metų. Katkauskai jaučiatės kaip matau labai nuskriaustas ir teisybės ieškantis, o psisiminkit kai dirbote vadovu palangoje , kiek rupėjo kolektyvas, priminsiu, -o gi visai nerūpėjo. Dar toks kažys buvo palangoj, apie jį išvis patyliu, sakydavo pagausiu geriančius bus xana o pats ėmė ir su uniforma kliuvo, net video yra youtube...linksma prisiminti. O moralas toks ,kad lazda turi du galus, visada.

oho

oho portretas
va kiek čia nuskriaustų....

Anonimas

Anonimas portretas
Banditas-jau baisu, o banditai su uniformomis yra dvigubai baisesni G. Furmalavičius
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių