Politikų populizmas - valstybės sąskaita

Minimalios algos pakėlimas nuo šių metų rugpjūčio 1-osios gerokai patuštins savivaldybės iždą. Mažiausiai uždirbančių Klaipėdos biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimams papildomai šiemet reikės maždaug 600 tūkst. litų. Miestas tikisi šią sumą gauti iš Vyriausybės.

Tikisi valstybės paramos

Klaipėdos mieste yra 1,8 tūkst. biudžetinių įstaigų darbuotojų, kuriems nuo šių metų rugpjūčio 1 d. reikės pakelti minimalią algą.

„Tam reikalui likusiems penkiems šių metų mėnesiams reikėtų apie 600 tūkst. litų. Mes galvojame, kad Vyriausybė skirs trūkstamą sumą, nesame praradę vilties“, – patikslino Klaipėdos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė.

Savivaldybių asociacija dėl to jau kreipėsi į Vyriausybę. Pagal įstatymą numatyta, kad ši tokiais atvejais turi savivaldybėms kompensuoti atsiradusias išlaidas. Tai bus nemenka suma.

„Iš valstybės jokios dotacijos tam padidėjimui dar nesame gavę. Kol kas Finansų ministerija tyli, nežinau, ar savivaldybė bus pajėgi rasti lėšų biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalios algos pakėlimui“, – abejojo Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė.

Savivaldybė svarsto galimybę rasti pinigų iš antrojo pusmečio viršplaninių lėšų. Pirmojo pusmečio viršplaninės pajamos jau buvo paskirstytos birželį.

Reali nauda – niekinė?

Klaipėdos apskrities darbdavių asociacijos vykdantysis direktorius Aras Mileška mano, kad realiai pavienės šeimos nepajaus to minimalaus atlyginimo padidinimo 50 litų, – vis tiek bus nuskaičiuojami ir mokesčiai.

Statistikos departamento duomenimis, šalyje minimalų darbo užmokestį gauna 11,2 proc. dirbančiųjų, tai yra 101 tūkst. 353 asmenys. Regioniniai duomenys neišskiriami.

Darbdavių asociacijos atstovą stebino didžiulis skaičius asmenų, dirbančių už minimalią algą. Galima spėti, kad ne vienas jų atlyginimą gauna vokeliuose.

„Šešėlio niekas netiria, gal kam nors patogu, kad jis toks būtų? Šešėlyje dirba žmonės, kuriais valstybė pasirūpinti negali, tad jie tuo rūpinasi patys. Gali būti, kad tokia yra valstybės pozicija“, – svarstė A.Mileška.

Didžiausią pretenziją dėl minimalios algos didinimo, pasak A.Mileškos, kėlė privataus sektoriaus darbuotojai, ir tai esą keista.

Trūksta logiškų sprendimų

Teigiama, jog, pakilus minimaliai algai, valstybė papildomų mokesčių turėtų surinkti tiek, kad visiškai galės pasidengti tas išlaidas, kurias patirs valdiškas sektorius dėl minimalios algos padidinimo.

„Gyventojų pajamų mokestis irgi šiek tiek išaugs, tad realiai ir miestas iš to turės naudos, todėl neaišku, ar jiems čia bus papildoma našta. Gali būti, kad iš papildomai surinktų gyventojų pajamų mokesčių miestas surinks žymiai daugiau, nei reikės išleisti biudžetinių įstaigų darbuotojų algų pakėlimui“, – mano A.Mileška.

Pasak Darbdavių asociacijos vadovo, mūsų šalyje trūksta analizės, kad būtų priimti teisingi ir logiški sprendimai, reikia daug statistikos, tyrimų analizės. Tai ypač išryškėjo Vyriausybei nusprendus padidinti minimalią algą prieš pat rinkimus.

„Neretai tokie sprendimai daromi emocijų pagrindu. Prieš rinkimus staiga reikia pakelti algas, iki rinkimų atlyginimų kažkodėl nedidino, nors situacija juk nepasikeitė“, – įsitikinęs A.Mileška