Lietuvoje viešėjusiam popiežiui – pagonių godos

Popiežiaus Pranciškaus apsilankymo Lietuvoje proga ne visi reiškė tik džiaugsmą. Pagonimis save vadinantys senojo baltų tikėjimo atstovai kreipėsi į Šventąjį Tėvą reikalaudami atkurti teisingumą.

Apskundė Bažnyčios hierarchus

Į popiežių Pranciškų viešu laišku kreipėsi senovės baltų religinės bendrijos "Romuva" krivė Inija Trinkūnienė ir Latvijos Dievturių sandraugos didžvaldonis Adrejs Broks.

Be sveikinimo žodžių popiežiui, rašinyje girdėti ir kartėlio gaida.

"Mes siekiame būti išgirsti ir pripažinti, norime, kad būtų atkurtas teisingumas, o mūsų religija pripažinta valstybės", – reikalavimus trumpai išdėstė krivė I.Trinkūnienė.

Viešame kreipimesi šio tikėjimo atstovai tikino besijaučiantys savotiškame užribyje.

"Mes, senovės baltų religijos tęsėjai, Lietuvoje ir Latvijoje susitelkę į dvi religines bendrijas, siekiame, kad šioms religinėms bendrijoms būtų suteiktas mūsų valstybių oficialus pripažinimas, kurį laiduoja žmogaus teisės ir mūsų valstybių įstatymai. Deja, šių teisėtų lūkesčių įgyvendinimo kelyje savo šalyse mes susiduriame su trukdymais, kylančiais iš jūsų krikščioniškojo tikėjimo sekėjų ir hierarchų pusės", – pažymėta kreipimesi.

Mes juk pinigų iš Seimo neprašome, mums nieko nereikia. Mums reikia teisybės ir pagarbos.

Nori registruoti santuokas

Senovės baltų tikėjimo bendrija "Romuva" dar pernai gegužę teikė prašymą būti oficialiai valstybės pripažinta religine bendrija, tačiau šio klausimo svarstymas buvo atidėtas.

"Mes esame registruoti 1992 metais. Viena sąlygų – religinė bendrija turi būti registruota ne mažiau nei 25 metus. Pernai suėjo 25-eri, kai esame registruoti, tačiau valstybė niekaip nenori pripažinti mūsų", – stebėjosi I.Trinkūnienė.

Senovės baltų tikėjimo atstovai tokio patvirtinimo siekia dėl jų teisių pripažinimo.

"Tuomet galima būtų registruoti mūsų tikėjimo atstovų santuokas, o tai mums yra svarbu. Šiuo metu mes vadinami valstybės nepripažinta, netradicine religine bendrija. O ką tai reiškia? Išeitų, jog Lietuvoje, savo protėvių žemėje, kur vyravo pagonių tikėjimas, mes esame netradiciniai? O kas dar gali būti tradiciškiau? Lietuva pripažįsta daugybę tikėjimų, net kažkur islamo atšaka Lietuvoje yra pripažįstama, o štai savo protėvių tikėjimui vietos neatsiranda", – nuoskaudą išsakė I.Trinkūnienė.

Pagonių yra tūkstančiai?

Teisingumo ministerija skelbia, jog Lietuvoje įregistruota 1,3 tūkst. įregistruotų religinių bendruomenių, bendrijų ar kitų darinių.

1 113 religinės organizacijos vadinamos tradicinėmis, o 187 religinės organizacijos tradicinėmis nėra laikomos.

Lietuvoje veikia devynios tradicinės religinės bendruomenės: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų.

"Mūsų bendrija vienija 23 bendruomenes. Sekėjų neskaičiuojame, bet jų kasmet daugėja. Pastarasis surašymas vyko 2012 metais, tuomet konstatuota, jog mūsų religiją išpažįsta per 5 tūkst. gyventojų", – pastebėjo I.Trinkūnienė.

Prieš porą metų Seimas Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai (sekmininkams) suteikė valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą.

Seimas yra suteikęs valstybės pripažinimą kur kas mažiau žinomai krikščioniškajai bendruomenei Septintosios dienos adventistams.

Seimas – už krikščionis?

Pasak I.Trinkūnienės, senovės baltų tikėjimo atstovai viešu laišku popiežiui Pranciškui nori atkreipti dėmesį ir primena apie tolerancijos stoką Lietuvoje.

"Popiežiaus Pranciškaus prašome kviesti Lietuvos vadovus tolerancijos. Mes patys esame atviri ir tolerantiški ir pripažįstame kitų tikėjimų svarbą. Tačiau ir mes tikimės tokio paties supratimo iš katalikų. Siekiame, kad ir popiežius pripažintų mūsų siekį būti pripažintiems valstybės", – priminė I.Trinkūnienė.

Šios religijos atstovai įsitikinę, jog Seimo nenoras žengti žingsnį pripažinimo link, gali būti susijęs su baime prarasti dalį elektorato.

"Juk religines bendruomenes pripažįsta Seimas, o jį renka vyresnio amžiaus žmonės, kurių dauguma yra krikščioniškojo tikėjimo. Aš galvoju, jog čia yra politinis dalykas. Politikai tiesiog nori įsiteikti savo rinkėjams. Mes juk pinigų iš Seimo neprašome, mums nieko nereikia. Mums reikia teisybės ir pagarbos. Šis religijų skirstymas yra diskriminacinis. Mūsų priešai mus net pradėjo vadinti neopagonimis", – pabrėžė I.Trinkūnienė.

Krivė pastebėjo, jog reikalavimai religinėms bendruomenėms nėra itin sudėtingi.

"Reikia atitikti dorą ir turėti visuomenės palaikymą. O argi viso to mes neturime?" – klausė moteris.

Vieni meldėsi, kiti degino laužus

Šį savaitgalį, kai Lietuvą lankė popiežius Pranciškus, senovės baltų tikėjimo atstovai rinkosi į Baltų vienybės dienos minėjimą.

"Mes nesiekiame suskaldyti visuomenės, o šaukiame ją vienytis. Juk ugnies sąšauka, kuri kasmet vyksta ant piliakalnių uždegant laužus, kviečia tautą vienytis. Vieni meldėsi su popiežiumi, kiti degino laužus, ir viskas buvo gerai, nieko čia blogo", – juokavo I.Trinkūnienė.

Krivė priminė prieš keletą metų vykusią itin gausią Baltų vienybės minėjimo šventę.

Tuomet laužai buvo kūrenami kone kiekviename miestelyje, nebuvo tokio piliakalnio, kuriame rugsėjo 22-ąją nebūtų degusi ugnis.

"Ir juos kūreno tie patys krikščionys, vienijosi ir traukė dainas. Ir kuo gi tai blogai? Gyvename savo protėvių žemėje ir prisimename jų tradicijas. Baltų vienybės ugnys vienijo įvairių tikėjimų žmones. Net popiežius savo kalboje pažymėjo – "iš praeities mūsų sūnūs te stiprybę semia". O ką tai reiškia? Kvietimas prisiminti praeitį. O mūsų praeitis ir yra siejama su piliakalniais ir jų istorija, – pastebėjo I.Trinkūnienė.

Šią vasarą vykusios Dainų šventės metu, pasak I.Trinkūnienės, net dvi dienas dainininkai renginius pradėjo ne krikščioniškomis, o pagoniškomis dainomis.

"Kone svarbiausiame valstybės remiamame kultūriniame renginyje visi giedojo mūsų giesmę "Dega ugnela", kurioje minima Gabija (pagonių ugnies deivė – A.A.) Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mūsų tikėjimas yra vienijantis, o ne skaidantis. Tūkstančiai katalikų negiedojo Jėzaus garbinimo giesmės šventės metu, o daina garbino Gabiją", – priminė I.Trinkūnienė.

Susijungė su latviais

Vienytis nusprendė ir kaimyninės šalies senovės baltų religinės bendruomenės atstovai.

Šį rugsėjį Molėtų rajone į kasmetę Baltų krivulę susirinkę Lietuvos ir Latvijos senovės baltų religinių bendrijų Romuva ir Dievturių sandraugos atstovai nusprendė suvienyti jėgas ir telktis į vieną tarptautinę religinių bendrijų organizaciją.

Baltų krivulės, į kurias susirenka baltų religijos išpažinėjai iš Lietuvos, Latvijos, Gudijos ir kitų šalių, rengiamos kasmet nuo 2011 m.

Sutarta, kad steigiamas religinis susivienijimas rūpinsis senovės baltų religinių bendrijų tikėjimu Latvijoje, Lietuvoje ir visose istorinėse baltų žemėse bei kituose kraštuose, kur tik gyvena baltų religijos išpažinėjai.

Susivienijimas sieks, kad Latvijoje ir Lietuvoje senovės baltų religija būtų teisiškai pripažinta nacionalinėmis (tautinėmis) religijomis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Niekarimta

Niekarimta portretas
Tai, kad nėra jokio senojo baltų tikėjimo. Inija išpažįsta neo pagonybę, kuria sukūrė josios vyras iš pasakų ir padavimų. Neopagonybė yra atsiradusi pots tarybinėje erdvėje. Jų lyderiai daugumoje yra iš komjaunimo sekretorių, ar kaip ten jie anais laikais vadinosi. Žodžiu skystalai ir tiek.

Prusu, lietuviu ir latviu PAGONYS

Prusu, lietuviu ir latviu PAGONYS portretas
mes by.bi dedam ant zydokrikscioniu - lietuviu, prusu, latviu zudiku. Bukit prakeikti zydu vergai proteviu ir Tevynes isdavikai. Tie kurie vadina save pagonimis ir lenda i subine zydokrikscioniu vyriausiam pedofilui ir pide.riu tevui ir muslimu banditu globejui YRA TOKIE PATYS NIEKSAI. Gerbiantis save, savo protevius ir savo Tevyne okupantai NEBUS nei draugai nei broliai.

Kas ta krivė Inija Trinkūnienė?

Kas ta krivė Inija Trinkūnienė? portretas
Tai sena moterėlė, nebesigaudanti realioje situacijoje, bet labai norinti įtikti savo ponui Didžiajam Gandragalviui. Niekur neteko girdėti, kad pagonių laikais kriviu galėtų būti moteris. Krikščionybė žymiai modernesnė religija ir tai dvasininkais gali būti tik vyrai. Dar didesnė kvailystė, kad krivio pareigos paveldimos. Jei jos vyras ir buvo apsišaukęs kriviu, tai ji pati, būdama moterimi, tos galimybės neturi. Taigi, p.Inija – apsišaukėlė. Ji apgaudinėja ir mulkina žmones. Tai kriminalinė veika ir p.Inija turėtų būti izoliuota nuo visuomenės bei pasodinta ilgiems apmąstymams.
VISI KOMENTARAI 38
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Kalėdiniame bėgime – seneliai, eglutės ir besmegeniai
    Kalėdiniame bėgime – seneliai, eglutės ir besmegeniai

    Jau šeštus metus Lietuvos verslo kolegija organizuoja tradicinį kalėdinių senelių bėgimą. Šįkart lenktynių trasoje buvo jau ne tik „seneliai“, bet ir „kalėdų eglutė“, taip pat „seniai besmegeniai&ld...

    3
  • Vestuvių kaina veda iš proto
    Vestuvių kaina veda iš proto

    Prieš metus vestuvių iškilmes pradedantys planuoti būsimi jaunavedžiai nė neįsivaizduoja, kaip smarkiai jiems teks pakratyti pinigines. Neregėtai išaugusios paslaugų kainos poras verčia susimąstyti, ar išties apsimoka remti...

    16
  • Labdaros organizacija sukvietė garbaus amžiaus klaipėdiečius
    Labdaros organizacija sukvietė garbaus amžiaus klaipėdiečius

    Klaipėdoje, Turgaus gatvėje, jau beveik 20 metų veikia „Sandoros“ labdaros valgykla, kurioje kasdien pavalgo 40 vargstančiųjų. Nenuilstanti šios organizacijos vadovė Magdalena Piklaps kasmet prieš Kalėdas šventinei adve...

    1
  • Žvejų ir jūrininkų vaišių neliko per valandą
    Žvejų ir jūrininkų vaišių neliko per valandą

    Šeštadienį Teatro aikštė Klaipėdoje pakvipo žuviene. Išlaikydami gražią tradiciją, jau septynioliktą kartą šia sriuba bei kareiviška koše miestiečius vaišino Lietuvos žvejų ir žuvų perdirb...

    9
  • Dėl perėjos – miestiečių nerimas
    Dėl perėjos – miestiečių nerimas

    Klaipėdiečiai stebisi, kodėl įrengiant šviesoforus Baltijos prospekte, dar prieš savaitę buvo nuimti automobilių greitį ribojantys kalneliai. Kol šviesoforų dar nėra, gyventojai baiminasi, jog judrioje miesto gatvėje gali įvykti...

    7
  • Tėvai nori atgauti pinigus
    Tėvai nori atgauti pinigus

    Šiuo metu mokestis už mokslą Klaipėdos Vydūno gimnazijos pradinukams siekia beveik 38 eurus mėnesiui. Dalis tėvų norėtų susigrąžinti įmokas už tą laiką, kai mokytojams streikuojant pamokos nevyko. Šis klausimas tėvų prašym...

    17
  • L. Vilimienė: turiu labai didelių ambicijų
    L. Vilimienė: turiu labai didelių ambicijų

    Jei dar pavasarį Laimai Vilimienei kas būtų "išpranašavęs", jog po kelių mėnesių tvirtai nusistovėjusi jos gyvenimo rutina taip radikaliai pasikeis, ji turbūt būtų tik nusijuokusi. Anot pašnekovės, apsisprendimas daly...

    8
  • Kalėdinę savaitę – lengvas šaltukas ir sniegas
    Kalėdinę savaitę – lengvas šaltukas ir sniegas

    Klimatologai prognozuoja, jog likusi gruodžio dalis turėtų būti žiemiška. Tiesa, puse ar net visu laipsniu šiltesnė nei įprasta. ...

  • Iš apleistų pastatų veja su pagaliais
    Iš apleistų pastatų veja su pagaliais

    Uostamiestyje kasmet nugriaunama dešimtys pastatų vaiduoklių. Niekam nepriklausantys, apgriuvę statiniai tapo tikru galvos skausmu valdininkams – savavališkai avarinės būklės objektus užėmę miestiečiai ne visada juos apleidžia ge...

    6
  • Orai: pajūryje laukiama sniego
    Orai: pajūryje laukiama sniego

    Savaitgalį į uostamiestį turėtų atkeliauti žiemiškų orų banga, pūs stiprokas vėjas, kiek pašals, laukiama ir gausesnio sniego. ...

Daugiau straipsnių