Praturtėti galima ir per krizę

Siekis įvairių spekuliacijų būdu prasimanyti pinigų neblėsta ir sunkmečiu. Vėl ėmė populiarėti iki šiol buvusi primiršta prekyba svyruojančio kurso valiutomis.

Spekuliuoja JAV doleriais

Prieš porą metų nukritus akcijų rinkoms, dalis klaipėdiečių neteko daugybės pinigų, tad noras pasipelnyti investuojant į akcijas gerokai sumenko. Tačiau tautiečiai rado kitų būdų, kaip užsidirbti.

Kai kurie, pasinaudoję vis kylančio JAV dolerio kursu kitų valiutų atžvilgiu, kaip ir prieš gerą dešimtmetį, ėmė jais vėl prekiauti. Ypač pasisekė tiems, kurie šios valiutos spėjo įsigyti dar prieš pusmetį, kai JAV doleris buvo pigus.

Tuomet jis kainavo apie 2,3 lito. Dabar kursas kasdien vis labiau artėja link 3 litų – šiandien Lietuvoje JAV doleris kainuoja 2,71 lito.

Nors daugelis pripažįsta, kad taip galima neblogai užsidirbti, tačiau ši verslo rūšis yra ir labai rizikinga.

Klaipėdietis Andrius dolerių pirkimu ir pardavimu užsiima nuo metų pradžios. Kol kas jam sekasi puikiai.

"Investuoti į akcijas nebeverta. Nors jau nemažai metų šia rinka domiuosi, tačiau, kaip ir daugelis, praradau nemenką sumą pinigų. Akcijų rinka tokia nestabili, jog net neverta rizikuoti. Todėl pradėjau pirkti ir pardavinėti JAV dolerius. Kol kas uždarbiauti šiuo būdu sekasi neblogai", – pasakojo Andrius.

Investuoja dideles sumas

Tačiau jis patikino, jog norint ką nors uždirbti iš valiutų svyravimo, reikia investuoti didelę sumą pinigų.

"Nusipirkus kelis tūkstančius JAV dolerių, uždarbis bus menkas. Reikėtų įsigyti bent jau keliasdešimt tūkstančių. Žinoma, taip investuoti gali tik labai drąsus žmogus, nes doleris gali bet kada atpigti. Doleriui atpigus bent keliais centais, patirtas nuostolis būtų milžiniškas", – paaiškino Andrius.

Jis teigė, jog vien tik įsigyti JAV dolerių ir laukti, kol šie pabrangs nepakanka. Pasak jo, kasdien būtina domėtis valiutų svyravimais, stebėti akcijų rinkas, naftos kainas, kurios taip pat gali padėti nuspėti, kada JAV doleris galėtų pabrangti, o kada atpigti.

"Nepatarčiau spekuliuoti tiems, kurie nesidomi rinka", – pabrėžė Andrius.

Įsigijo apvalią sumą

Pašnekovas teigė, jog beveik 80 tūkst. JAV dolerių jis įsigijo šių metų vasarį, kai šalies bankuose jis kainavo apie 2,4 lito. Dalį šios sumos jis laiko tam, kad sulaukęs tinkamo momento parduotų. Kita dalimi jis spekuliuoja.

"Aš labai rizikuoju, tačiau tuo šis verslas ir įdomus. Kai JAV doleriai pabrangsta, juos parduodu, kai atpinga, vėl įsigyju. Žinoma, tie svyravimai šiuo metu nėra dideli", – teigė jis.

Uždirba ir iš indėlių

Kiti klaipėdiečiai pinigų prasimanė tinkamu momentu turimas santaupas padėję į bankų indėlių sąskaitas.

Daugiau nei prieš metus kilus sumaiščiai dėl šalies ekonominės situacijos bei baiminantis, jog litas bus devalvuotas, nemaža dalis lietuvių bankuose litais laikomus indėlius pakeitė kita valiuta arba juos apskritai atsiėmė.

Tad pritrūkę litų šalies bankai už jais laikomus indėlius ėmė siūlyti itin aukštas palūkanas. Tuo pasinaudojo kai kurie gerai finansų rinką išmanantys žmonės.

Vienas uostamiesčio verslininkas, sužinojęs, kad bankai už ilgalaikius indėlius litais siūlo 9,1 proc. palūkanų, į banką 15 metų pasidėjo nemenką sumą.

"Šiuo metu man ši investicija teikia daug naudos, kas mėnesį į banką einu kaip į darbą, pasiimti algos – uždirbtų palūkanų. Iš to įmanoma net pragyventi, priklausomai, kokią sumą pasidėjai. Tačiau yra ir antra medalio pusė – aš vis dėlto rizikuoju ateityje prarasti dalį pinigų. Nors dabar 15 metų bankas man turės mokėti 9,1 proc. palūkanas, tačiau aš nesu užtikrintas, ar įsivedus eurą, nenukentėsiu. Sutartyje su banku grėsmių nėra, tad už eurus turėtų būti mokamos tokios pačios palūkanos, kaip ir už litus. Tačiau rizika, kad atsitiks kitaip, vis dėlto yra", – įsitikinęs iš indėlių solidžiai uždirbantis klaipėdietis.

Vietoj pelno – nuostoliai

Tačiau noras praturtėti laimingai baigiasi ne visiems. "Klaipėda" jau rašė, kaip suklaidinti ir įstumti į milžiniškus nuostolius pasijautė banko "DnB Nord" klientai, kurie prieš trejus metus įsigijo šios finansų institucijos platintų obligacijų.

Tuomet žmonėms, neturintiems laisvų lėšų, bet turintiems nekilnojamojo turto, bankas siūlė jį įkeisti ir gauti paskolą. Už šias lėšas buvo galima pirkti su pasaulio akcijomis susietų obligacijų. Šis produktas pristatytas kaip labai saugus ir garantuojantis nemažą grąžą – bankas teigė, jog investicijos grąža yra 7–9 proc., o garantuotas prieaugis – net 6 proc.

Taip pat tuomet bankas skelbė, jog obligacijų išpirkimo metu klientai gaus visas savo investuotas lėšas ir prieaugį, kuris priklausys nuo padidėjusios akcijų vertės. Jei indeksų krepšelio vertė nukristų –  neva garantuojamas ne mažesnis kaip 6 proc. prieaugis.

Toks pasiūlymas tuo metu skambėjo itin viliojamai, todėl juo suskubo pasinaudoti daug lietuvių.

Tačiau akcijoms nusiritus žemyn, investuotojai sužinojo, jog vietoj žadėto pelno jie turėsią prisiimti nuostolius – sumokėti palūkanas už investicijoms pasiskolintas sumas.

Valiuta stabilesnė už akcijas

Nepriklausomas finansų ekspertas Vaidas Vyšniauskas teigė girdėjęs, jog žmonės, baimindamiesi investuoti į akcijas, ėmėsi kitų pasipelnymo būdų. Tačiau jis įsitikinęs, jog jie taip pat yra neką mažiau rizikingi.

"Spekuliuoti JAV doleriais gal ir nebloga mintis, tačiau tai yra be galo rizikinga. Juk atspėti, koks bus valiutų kursas rytoj ar po metų, yra tas pats, kaip spėti, koks tuomet bus oras. Visi gerai prisimename tuos laikus, kai stabiliai ir ilgą laiką JAV doleris, kainavęs 4 litus, staiga nusmuko iki 2,2. Tad, kas galėtų paneigti, kad taip nenutiks ir dabar? Man atrodo, jog tokia rizika – per didelė", – kalbėjo ekspertas.

Jis tvirtino suprantantis žmonių norą užsidirbti, juolab kad daugelis investuoti į akcijas nebenori. V.Vyšniauskas įsitikinęs, jog investuoti į valiutą šiuo metu galbūt yra mažiau rizikinga nei į akcijas.

"Akcijos svyruoja kur kas didesniais intervalais nei valiuta. Šis intervalas siekia maždaug 10–40 proc. O JAV doleris ar bet kuri kita valiuta vargu ar per savaitę tiek atpigtų. Todėl tai yra stabilesnis investavimo būdas, kuris galbūt kai kuriems žmonėms atrodo patrauklus", – paaiškino V.Vyšniauskas.

Nudegusieji dabar atsargūs

Pasak V.Vyšniausko, pasaulį sukrėtus finansų krizei, akcijų rinka susitraukė kelis sykius, iš jos pasitraukė nemažai investuotojų ir Lietuvoje. Vis dėlto investuojant į akcijas įmanoma uždirbti ir šiuo metu, tačiau šią rinką reikia gerai išmanyti.

Prieš trejus ketverius metus, jo teigimu, į akcijas ėmė investuoti nemažai jaunų žmonių, kurie neturėjo patirties, dėl to vėliau jie stipriai "nudegė". Tad šiuo metu jie yra itin atsargūs, todėl ieško kitų būdų, kaip užsidirbti. Dažniausiai itin konservatyvių, saugių, stabilių.

"Investuoti žmonės neatsisako, tačiau akcijos šiuo metu mažiausiai patrauklios. Vieni investuoja į nekilnojamąjį turtą, kiti – į obligacijas, treti – į indėlius, dar kiti perka auksą, deimantus. Investuoti ir uždirbti įmanoma, tačiau patiems to daryti nepatarčiau, būtina pasitarti bent su dviem skirtingais finansų rinkas išmanančiais specialistais. Investuojant rizika išlieka, todėl, mano manymu, visuomet geriausiai investuoti ne į vieną, o bent jau į kelias skirtingas sritis", – pabrėžė jis.

Investuoti į dolerius nepataria

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas taip pat patvirtino, kad šiuo metu tautiečiai renkasi kur kas saugesnes investavimo kryptis.

Jo duomenimis, dabar investavimas į akcijas yra mažiausiai paklausus. Daugelis lietuvių mieliau investuoja į obligacijas, skolos vertybinius popierius arba turimas santaupas laiko indėlių sąskaitose.

"Žmonės dabar itin atsargūs, pastebėjome, jog daugelis pinigus laiko tiesiog einamosiose sąskaitose, nes jaučiame gerokai padidėjusį jų likutį. Arba bankų klientai bijo kur nors investuoti, arba laukia tinkamo momento. Matyt, vienas saugiausių būdų santaupas laikyti indėliuose šiuo metu jiems taip pat neatrodo patrauklus, nes už juos mokamos palūkanos yra itin menkos", – paaiškino S.Kropas.

Tačiau jis pabrėžė, jog susigundyti vis brangstančiu JAV doleriu nevertėtų. "Dolerio brangimas – labai laikinas dalykas, netrukus stabilizuosis euras, todėl susigundyti ir prisipirkti tos valiutos nereikėtų, nes ateityje galima patirti didelių nuostolių", – teigė S.Kropas.

Bankuose negraibsto

Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Mileška tvirtino, jog pastaruoju metu JAV dolerių pirkimas visuose šalies bankuose nėra daug aktyvesnis nei įprasta. Anot jo, JAV doleriui gerokai pabrangus, įsigyti šios valiutos dabar nėra palankus metas.

Jis teigė, kad kai kurie lietuviai dolerius šiuo metu perka daugiau ne dėl spekuliacinių tikslų, bet dėl to, jog baiminasi, kad euras jo atžvilgiu ir toliau silpnės.


Šiame straipsnyje: Santauposindėliai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Estakadą į Rusnę statys „Kauno tiltai“ ir Tiltų ekspertų centras
    Estakadą į Rusnę statys „Kauno tiltai“ ir Tiltų ekspertų centras

    Estakadą nuolat potvynių užliejamame kelyje Šilutė–Rusnė už 9,46 mln. eurų statys įmonių „Kauno tiltai“ ir Tiltų ekspertų centras konsorciumas. ...

    2
  • Ginklai nuo paniką sėjančios infekcijos – paprasti
    Ginklai nuo paniką sėjančios infekcijos – paprasti

    Meningokokinės infekcijos rizika padidėja žiemą, tad vis dažniau galima išgirsti pranešimų apie naujas aukas. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad nuo paniką sėjančios infekcijos kartais galima apsisaugoti paprastais būdais. ...

  • Miesto biudžetą teks mažinti
    Miesto biudžetą teks mažinti

    Klaipėdos tarybai bus teikiamas tvirtinti patikslintas miesto biudžetas. Jį siūloma mažinti 3,245 mln. eurų, nors vos prieš mėnesį jis buvo didinamas 1,15 mln. eurų. Didžiąją minėtos sumos dalį sudaro ES lėšos, kurių nepavyks įsi...

  • Kapines perkels į virtualią erdvę
    Kapines perkels į virtualią erdvę

    Miesto kapines ateityje planuojama perkelti ir į virtualią erdvę. Siekiama, kad internete žmonės galėtų rasti, kur palaidotas artimasis ar pažįstamas, informaciją, kaip pasiekti kapavietę. ...

    7
  • Vieno langelio principą – į laivyną
    Vieno langelio principą – į laivyną

    Biurokratija „skandina“ jūrininkus – laivyne turi būti mažinamas įvairių ataskaitų ir nereikalingos biurokratijos kiekis. ...

    2
  • Žvejams kaip ir jūrininkams – speciali sutartis
    Žvejams kaip ir jūrininkams – speciali sutartis

    Žvejai iki šiol laivuose laikyti tarsi žemesne kasta, prilyginti jūrininkams. ...

    4
  • Neliko grėsmės palikti ratus
    Neliko grėsmės palikti ratus

    Daugiabučių namų kiemuose, kur kasdien važinėja daugybė automobilių, netikėtai atsirandančios duobės gyventojams virsta galvos skausmu. Tačiau savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus darbuotojai tikina, kad mašinų ratų laužyti neverta. Gav...

  • Į šilumos ūkį investuos beveik 30 mln. eurų
    Į šilumos ūkį investuos beveik 30 mln. eurų

    Per penkerius metus įmonė "Klaipėdos energija" įrangai ir vamzdynams planuoja atseikėti apie 30 mln. eurų. Tai padės sumažinti šilumos gamybos sąnaudas ir nuostolius trasose, pagerinti energijos tiekimą vartotojams. ...

    4
  • Teismas: konteineriniai tualetai Palangoje buvo pastatyti nelegaliai
    Teismas: konteineriniai tualetai Palangoje buvo pastatyti nelegaliai

    Klaipėdos apygardos administracinis teismas paskelbė, kad konteineriniai tualetai Palangos paplūdimyje šią vasarą buvo pastatyti nelegaliai, antradienį pranešė „Lietuvos ryto“ televizija. ...

    12
  • Išrinktos uostamiesčio judriausios klasės
    Išrinktos uostamiesčio judriausios klasės

    Klaipėdos moksleiviai antrą kartą varžėsi dėl judriausios klasės titulo. Antradienį Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras organizavo moksleivių konkurso „Judriausia klasė“ finalinį etapą. Šio konkurso tikslas ne&nbs...

Daugiau straipsnių