Praūžusioje Jūros šventėje – apie pusė milijono svečių

Tris dienas uostamiestis alsavo šventiniu ritmu. Jūros šventės rengėjai spėja, kad savaitgalį Klaipėda sulaukė ne mažiau kaip pusės milijono lankytojų. Gausybė renginių, koncertų ir spalvingų reginių atviliojo ne tik tūkstančius klaipėdiečių, bet ir atvykėlių iš kitų miestų ir net užsienio šalių.

Džiugino šypsenos

Viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovė Eglė Šulskė vienu sakiniu įvertino didžiausią metų renginį. „Jei žmonės laimingi, laimingi ir mes“, – tikino šventės rengėja.

E. Šulskė pritarė klaipėdiečių pastebėjimui, kad šventės dalyviai dabar iš tiesų kitokie.

Jei žmonės laimingi, laimingi ir mes.

„Žmonės tapo šviesesni, mandagesni, atidesni vieni kitiems. Tą ir mes pastebime. Nors išgyvenome sudėtingus metus – vis dar vyksta karas Ukrainoje, prieš tai turėjome pandeminį laikotarpį. Matyt, tai žmones pakeitė į gerąją pusę. Žmonės nori mėgautis, švęsti, jie nori būti vieni kitiems malonūs, nori padėkoti. Matėme daugybę šypsenų, ir tai yra labai nuostabu“, – patikino E. Šulskė.

Jūros šventės organizatoriai pripažino, kad renginių metu įvyko vienas kitas techninis nesklandumas, tačiau juos visus pavyko išspręsti.

„O iššūkių netrūko vien jau dėl jūrinio oro – lietaus ir vėjo. Tačiau sekmadienio rytą mugė vis tiek buvo pilna žmonių. Kas norėjo būti Jūros šventėje, pasiruošė labai rimtai“, – džiaugėsi E. Šulskė.

Eglė Šulskė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nesklandumus išsprendė

Šventinių koncertų ar kitų renginių organizatoriai nereiškė jokių pastabų Jūros šventės kūrėjams.

„Tai reiškia, kad viskas vyko sklandžiai. Gaila tik dėl oro balionų čempionato starto. Buvome numatę tam kitą vietą, bet oras mums sumaišė kortas. Tačiau oreiviai nesijautė vieni, juos stebėjo specialiai į uostamiesčio prieigas važiavę žiūrovai. Jie dalijosi įspūdingais vaizdais iš skrydžių momentų“, – pasakojo E. Šulskė.

Upė: Dangės upėje šventės metu lankytojus kvietė tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Prie Jono kalnelio penktadienį ir šeštadienį vyko oro balionų, lazerių ir ugnies šou.

Dalis miestiečių skundėsi, kad nepavyko tinkamai pasigrožėti vaizdu.

„Žmonės įvertino tai, kad pasirinkome kitokį šou elementą – vietoje šokančių fontanų buvo pasirinktas oro balionų ir lazerių šou. Galbūt ne visi gerai matė šou, tačiau patys žmonės suprato, ką reikia daryti. Jie ėjo ten, kur vaizdas tikrai buvo geresnis“, – aiškino E. Šulskė.

Sveikino: Jūros šventės eiseną vedė Klaipėdos meras A. Vaitkus (kairėje) ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Eisenoje – tūkstančiai dalyvių

Šiemet šventės organizatoriai fiksavo šventinės eisenos dalyvių rekordą.

Jūros šventės startą davė patys miestiečiai, o į jų eiseną penktadienio vakarą susirinko daugybė žiūrovų.

„Pačioje eisenoje dalyvavo 7 tūkst. dalyvių, rekordinis skaičius įmonių ir įstaigų. Pernai dalyvavo 64 įmonės, o šiemet dalyvavo 70 įmonių ir įstaigų. Kai kurie, tik stebėję eiseną, tą pačią dieną susisiekė ir tikino, kad norės dalyvauti kitų metų eisenoje. Viliuosi, kad kitąmet ji bus dar didesnė“, – stebėjosi E. Šulskė.

Konstrukcija: uostamiesčio įmonės stebino išmone – šventinėje eisenoje riedėjo kateris, tapęs spalvingu jaunavedžių sostu. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Spalvingi apdarai, muzikos garsai, šeši orkestrai, trys muzikinės grupės, 19 važiuojančių muzikinių konstrukcinių platformų – visa tai kūrė išskirtinį reginį.

Iš konstrukcinių platformų rūko dūmai ir kilo ugnis, jos išsiskyrė spalvomis, muzikos ir ritmo garsais.

„Suvaldyti tokią masę yra sudėtinga, todėl kitais metais, jei eisenos dalyvių skaičius augs, turėsime kitaip dėlioti programą, teks derinti laikus. Bet visa tai yra ne negatyvūs, o pozityvūs ženklai. Žmonės nori dalyvauti, ir tai labai svarbu. Patį miestą kuria jo žmonės. Ir pačią šventę kuria žmonės. Juk Jūros šventės tikslas yra švęsti kartu“, – kalbėjo E. Šulskė.

Orkestras: žinomos uostamiesčio įmonės „Bega“ vadovai ir darbuotojai eisenoje žingsniavo lydimi orkestro garsų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pasveikino Prezidentas

Eisenai pasiekus Kruizinių laivų terminalą, čia suplevėsavo Jūros šventės vėliava, o atidarymo ceremoniją pradėjo šalies Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė.

Ceremonijoje apdovanoti jūrų veteranai, įteikti Lietuvos jūrininkų sąjungos garbės ženklai. Kapitonui Romui Karmazinui atnaujinus „Metų jūrininko“ apdovanojimus, juo išrinktas elektromechanikas Sergejus Paivinas.

Šeštadienio vidurdienį Baltijos jūros bangas papuošė gėlių žiedai.

Šou: uostamiesčio teatralai, muzikai ir atlikėjai – visi jie kūrė neįtikėtiną šventės nuotaiką. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tęsiant ilgametes tradicijas, dalyvaujant garbingiems svečiams vyko Negrįžusiųjų iš jūros pagerbimo ceremonija. Jos metu į Baltijos jūrą iš laivų nuleisti gėlių vainikai.

30-ies laivų vilkstinę į jūrą vedė Karinių jūrų pajėgų „Vidar“ klasės štabo ir aprūpinimo laivas N42 „Jotvingis“.

Ceremonijoje dalyvavo ir Prezidentas G. Nausėda, ir pirmoji ponia, Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus, kiti svečiai.

Sveikinimas: Kruizinių laivų terminale Jūros šventės atidarymo ceremoniją pradėjo šalies Prezidentas G. Nausėda ir pirmoji ponia D. Nausėdienė. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Jūriniai akcentai

Buriuotojų krantinėje šeštadienį atidengtas jachtos „Laisvė“ atminimo knechtas.

1993-iųjų vasarą jachta „Laisvė“, išplaukusi iš Klaipėdos į kelionę aplink pasaulį, pirmoji apiplaukė legendinį Horno kyšulį.

Dangės upėje šventės metu lankytojus kvietė tradicinių ir istorinių laivų paradas „Dangės flotilė“.

Unikalus, analogų Lietuvoje neturintis renginys „Ant denio, visa Lietuva!“ tris dienas kvietė šventės dalyvius grožėtis ir lankyti istorinius laivus.

Įsiliejo: į Klaipėdą nuo karo pabėgusios ukrainietės atstovavo savo tautai vilkėdamos vyšyvankas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Į renginių sūkurį įsitraukė ir burlaivių regatos „Baltic Sail“ dalyviai.

Neatsiejama jūros šventės dalimi tapusios varžybos Dangės upėje šiemet vyko jau 13 kartą.

Šiemet pirmąją vietą iškovojo komanda „Trumpai ir aiškiai“, kuriai įteikta lenktynių organizatorės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nugalėtojų taurė.

Šį kartą jėgas Dangės upėje bandė net 40 „Drakonų“ valčių komandų.

Purslai: įmonės „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai originaliai pristatė savo platformą žiūrovams. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Šėlo koncertuose

Kruizinių laivų terminalo muzikinę programą penktadienį vainikavo labiausiai lauktas šios vasaros muzikinis įvykis – „Eurovizijos“ antrosios vietos laimėtojo, britų muzikos ir socialinių tinklų žvaigždės Sam Ryder koncertas.

Žvaigždė: laukiamiausias šios vasaros muzikinis įvykis – „Eurovizijos“ antrosios vietos laimėtojo, britų muzikos ir socialinių tinklų žvaigždės Sam Ryder koncertas. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

Šeštadienio vakarą Teatro aikštėje skambėjo Jurgos Šeduikytės ir Rasos Serra koncertai.

Daugiausiai klausytojų susirinko Kruizinių laivų terminale, kuriame skambėjo Rūtos MUR, Monique, Vaido Baumilos ir John-B koncertai.


Išskirtinis renginys

Arvydas Vaitkus

Klaipėdos meras

Neslėpsiu, turėjau labai daug jaudulio. Todėl, kad šventės organizavimas vyko labai spontaniškai. Aš nepratęs taip dirbti. Jaudulys buvo dėl to, kad, neduok Dieve, kas nors būtų nepavykę. Bet šiandien tikrai esu labai dėkingas visiems organizatoriams – viešajai įstaigai „Klaipėdos šventės“, Karinėms jūrų pajėgoms, jų orkestrui, kuris yra tiesiog išskirtinis miesto švenčių dalyvis. Dėkoju ir Uosto direkcijai, jos vadovui A. Latakui. Negalėčiau net išvardinti visų, kurie prisidėjo prie organizavimo. Šios šventės išskirtinumas tas, kad joje lankėsi daug garbių žmonių. Šventei dėmesį parodė Prezidentas G. Nausėda su žmona. Išskirtinį dėmesį skyrė Susisiekimo ministerija ir ministras Marius Skuodis. Labai džiaugiuosi, kad šie žmonės skyrė savo laiką ir dėmesį uostamiesčiui. Šventėje dalyvavęs Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius liko sužavėtas žmonių kultūra, pačios šventės kultūra.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kis

Kis portretas
Ponai,o kur toji jura buvo,nebent kursantai ,kurie ruosiami uz aciu kazkam,ir cia itarius ne be ...kaip tas toks lakoniskas zodis Lietuvoje,Kiekpas mus laivu ir kiek jureiviu?Sakes dizonaurams,taip ir jureiviams,gaila ir geda tokios porno,kam jura lyg sio sventa.

>Captain

>Captain portretas
o kam kaimui laivynai? Va jau aukštaja jūreivystės pradėjo dorot - manau su laiku jos tikrai neliks..Nėra kam neleist vokt nėra kam neleist nugyvent ar subankrotint mūsų visų turtą mūsų visų turimus išteklius. Teisėsaugos nėr. Jos vietoj represinė struktūra skalpuot tiems ka nurodys partinių gaujų susivienijimas per mūsų visų klaidą patekęs valdžion. Kas gali pasipriešint naikinimui? Lietuvos piliečiai neturi padorių tikrai idėjinių ir dasių lyderių. Kurie galėtų juos vesti į priekį, į pažangą ir šalies gerovę..Valstybė paimta už gerklės oligarhų sorošų, korporacijų, slaptų sektų ir kitokio brudo kurie per savo rezidentus reguliuoja visus procesus Lietuvoje..Tiesa, kuo toliau tuo mažiau. Jau beveik nėra ką paimti iš mūsų šalies. O vėliau liks tik teritorijos, žmonės ir jų asmeninė nuosavybė..Bet ir tam ką nors sugalvos. Taigi jau reguliuoja grynuosius pinigus, pirkimus-pardavimus, apmokestina viską ką gali..

Captain Philips

Captain Philips portretas
Labai liudnus vaizdelis,kaip generolai be armijos,taip ir lietuvos kapitonai be laivyno. Laivai buvo parduoti arba pavogti.
VISI KOMENTARAI 19

Galerijos

Daugiau straipsnių