Prie orios senatvės – eilė

Vieniša senolė nebenori žiemą šalti bendrabučio kambarėlyje, baiminasi, kad neapsiriktų vartodama vaistus, tačiau nežino, kaip patekti į globos namus, kuriuose jos gyvenimo saulėlydis būtų šiltas ir patogus. Laukiančių eilėje apsigyventi globos namuose senelių uostamiestyje yra dešimtys.

Nenori palikti katės

„Visą gyvenimą stačiau namus. Didžioji Klaipėdos namų dalis mano rankomis statyta. Taip atsitiko, kad likau visiškai viena – nei atžalų, nei giminių. Užaugome dešimt vaikų, neseniai mirė paskutinis mano brolis, likau vieniša, kaip pirštas. Kol galėjau, krutėjau. Dabar jau nebegaliu, atėjo laikas, kai pati norėčiau, kad kas nors manimi pasirūpintų. Žiemą mano kambarėlyje šalta, o ir sveikata pablogėjo. Labai bijau šaltojo meto. Sutikčiau atiduoti savo būstą už galimybę gyventi globos namuose“, – kalbėjo garbaus amžiaus sulaukusi vieniša klaipėdietė Ona Rasickienė.

Moteris gyvena vadinamajame Žvejybos uosto rajone. Kad ir kas ką sakytų, jai šis miesto pakraštys yra mielas. Čia ji maitina vienintelį jai artimą padarą – katę Murkę. Prisirišimas prie gyvūno yra vienas argumentų, kodėl senolė nenorėtų išvažiuoti iš Klaipėdos.

Kamuojama blogos nuotaikos ir vienišumo, senolė eina pasivaikščioti, ne kartą buvo sublogavusi. Greitosios pagalbos medikai ją nuveždavo į ligoninę. Bet netrukus pensininkė išleidžiama namo ir vėl susiduria su liūdna savo kasdienybe.

Senolė bandė ieškoti išeities – rašė skelbimus, kuriuose siūlė savo bendrabučio kambarį žmogui, kuris ją priimtų gyventi ir ja pasirūpintų.

„Man nesvarbu, kur gyventi – valdiškuose ar privačiuose namuose. Svarbu, kad nebūčiau viena. Vartoju daug vaistų, bet nemoku jų atskirti, bijau, kad galiu jų padauginti“, – guodėsi O.Rasickienė.

Išsigando pasiligojusių kaimynių

O.Rasickienė bandė pakliūti į netoli savo namų esančius globos namus, bet sužinojo, kad eilėje patekti į juos laukia šimtai žmonių.

Kartą prieš kelerius metus moteris buvo apsilankiusi šiuose globos namuose. Jai buvo atsiradusi vieta, bet tada ji dar buvo stipresnė ir galimybe apsistoti nepasinaudojo.

„Tada išsigandau ir pabėgau. Man parodė didelį kambarį, kuriame gyveno dvi moterys. Aš turėjau būti trečioji jų kaimynė. Bet gyventojos buvo labai silpnos sveikatos. Viena darbuotoja pašnibždėjo, kad šios gyventojos greitai numirs, tada aš galėčiau pereiti į mažesnįjį kambarį. Palinkėjau joms sveikatos ir pamaniau, kad man dar nėra tokios bėdos. Pasidarė labai gaila tų paskutines dienas gyvenančių moterų ir aš tiesiog ten nebenuėjau“, – prisiminė Sulupės gatvės gyventoja.

Sulaukusi 83 metų O.Rasickienė pasiligojo ir jau norėtų apsigyventi globos namuose, tačiau nebežino, kaip į juos pakliūti.

Pensininkė supranta, kad prieš kelerius metus padarė klaidą nepasinaudojusi proga apsigyventi šiltuose valdiškuose namuose.

Kitas pagyvenęs klaipėdietis taip pat prieš kelerius metus buvo sulaukęs eilės apsigyventi globos namuose Žalgirio gatvėje, bet tąkart ir jis dar jautėsi gana tvirtas ir progą praleido. O kai sugalvojo pasinaudoti galimybe gyvenimo saulėlydį leisti prižiūrimas kvalifikuotų specialistų, sužinojo, kad turės stoti į eilės galą.

Eilės išsaugoti negali

Žalgirio gatvėje esančių Klaipėdos miesto globos namų vadovas Ginteris Harneris patvirtino, kad anksčiau buvo tokia tvarka, kai sulaukę savo eilės apsigyventi šioje įstaigoje seneliai galėjo to nedaryti. Jiems nereikėdavo iš naujo laukti savo eilės, tiesiog žmogus praleisdavo kitą laukiantįjį į priekį.

Tokiu būdu susiformuodavo savotiška paralelinė eilė, susidarydavo netikras vaizdas apie poreikį globoti senelius, būdavo sunku suprasti, kiek žmonių laukia eilės. Taip būdavo klaidinama miesto valdžia, sprendusi tokių paslaugų plėtros poreikį.

Todėl prieš bene trejus metus ši tvarka buvo pakeista, kiekvienas atsisakęs vietos globos namuose vėl įrašomas į eilės galą.

Šioje įstaigoje gyvena 82 senoliai, dauguma jų – moterys, beje ši eilė „juda“ greičiau nei vyrų. Per metus galimybės čia apsigyventi sulaukia apie 15 senolių. Šiuo metu eilę sudaro 72 garbaus amžiaus klaipėdiečiai.

Kai kurie senjorai čia gyvena nuo pat įstaigos įkūrimo, 14 metų, bet būna ir tokių, kurie iškeliauja anapilin po kelių mėnesių. Tai priklauso nuo jų sveikatos būklės.

Kad pagyvenę žmonės dėl persikėlimo į globos namus nepatirtų psichologinės traumos, jiems leidžiama čia apsilankyti dar prieš persikraustant į įstaigą.

Dalį mokesčio sumoka valstybė

Gyvenantieji Klaipėdos miesto globos namuose už paslaugas atseikėja 80 proc. savo gaunamų pajamų, o tie, kurie turi nekilnojamojo turto, per mėnesį moka dar ir po vieną procentą jo vertės.

„Dažnas senolis apsigyvena pas mus neturėdamas jokio turto ir moka tik tuos 80 proc. Sunkią negalią turintys žmonės gauna valstybės subsidijas, o kitų buvimo įstaigoje skirtumą apmoka savivaldybė“, – pasakojo G.Harneris.

Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos „Carito“ senelių globos namuose gyvena 39 senoliai, daugelis jų yra kamuojami sunkios negalios. Jų išlaikymas mėnesiui kainuoja 660 eurų, sveikesni senyvo amžiaus žmonės už tą patį laikotarpį šioje įstaigoje moka 559 eurus.

Akivaizdu, kad senolių pensija yra kur kas mažesnė, nei reikia mokėti už gyvenimą įstaigoje. Ir net pridėjus už slaugą mokamus pinigus, reikiama suma nesusidaro, tad skirtumą apmoka valstybė. Tiesa, tie, kurie neturi sunkios negalios, turi sumokėti visą numatytą kainą, mat savivaldybė iš „Carito“ neperka šių paslaugų.

Šiuose globos namuose apsigyventi iškart taip pat neįmanoma. Dabar eilėje laukia 22 moterys ir devyni vyrai.

Įstaigos direktoriaus pavaduotoja Ana Stirbienė teigė, kad metų pradžioje eilė labai sumažėja, nes dauguma sunkiai sergančių gyventojų paguldomi į Slaugos ligoninę. Tad savo eilės apsigyventi „Caritas“ senelių globos namuose tenka laukti nuo pusmečio iki metų.

Nė vienos globos įstaigos vadovai ar savivaldybė nesiima pardavinėti ar perimti į globos namus besiveržiančių senolių nekilnojamojo turto. Paprastai žmonės patys parduoda savo būstus ir disponuoja gautais pinigais.

Traukia pažįstamos vietos

Abiejų globos įstaigų vadovai patikino, kad dauguma gyventojų turi vaikų, anūkų bei kitų artimųjų. Tačiau labai didelė dalis jų yra išvykę gyventi į užsienį ir senelius aplanko itin retai.

G.Harneris pasakojo, kad jo vadovaujami namai vis labiau panašėja į Skandinavijos valstybėse įprastų senolių namų įstaigas. Čia juos prižiūri slaugytojos, bendrauja psichologai, organizuojamas laisvalaikis.

Direktorius prisipažino, kad kartais seneliai prašo leisti pailsėti nuo kelionių, koncertų, renginių, mat globotinių laisvalaikį organizuoja tam pasamdytas darbuotojas. Kaniterapija, muzikos, dailės, rankdarbių užsiėmimai, salėje demonstruojami filmai neleidžia senoliams liūdėti.

Klaipėdos globos namų vadovas patikino, kad ne vienas senelis, nebegalintis gyventi vienas, apsigyvena ten, kur yra vietų, ir laukia savo eilės uostamiestyje esančiuose globos namuose. Kai atsiranda vieta, jie persikelia į šią įstaigą.

Čia jie veržiasi dėl kelių priežasčių. Viena esminių – žmones traukia jiems įprastos ir pamiltos vietos, galimybė aplankyti buvusius kaimynus, draugus, pavaikščioti pažįstamomis gatvėmis.

Pagalbos sulaukia ir namuose

Tiems, kurie nenori palikti savo namų arba nesulaukia savo eilės apsigyventi globos namuose, skiriama socialinė globa namuose. Sunkios negalios kamuojamiems žmonėms socialinis darbuotojas ar slaugytojo padėjėjai gali pagelbėti iki aštuonių valandų per dieną.

Ir sveikesniems, iš dalies savarankiškiems žmonėms teikiama pagalbos į namus paslauga.

Asmenims, turintiems fizinę negalią, jų pačių namuose padėti įpareigotas Klaipėdos miesto socialinės paramos centras. Žmonėms, varginamiems psichikos ir elgesio sutrikimų, padeda neįgaliųjų centras „Klaipėdos lakštutė“. Pernai šią paslaugą gavo 335 klaipėdiečiai.

Socialinės paramos skyrius neturi informacijos, kiek Klaipėdoje yra vienišų žmonių. Todėl kiekvienas, kam reikalinga pagalba, jos turi paprašyti pats arba padedamas artimųjų. Neretai apie tokius žmones praneša kaimynai, šeimos gydytojai, sveikatos įstaigos, butų bei bendrabučių administratoriai.

Jeigu senolis negeba pats susitvarkyti dokumentų dėl apsigyvenimo globos namuose ar kitų paslaugų skyrimo, tai jam padaryti turi padėti Klaipėdos miesto socialinės paramos centro ir neįgaliųjų centro „Klaipėdos lakštutė“ socialiniai darbuotojai.